Hermis Trismegistas

Budistinė ramybė

Hermis Trismegistas.

Sąmoningumas pasireiškia gebėjimu atsiriboti nuo savo jausmų ir minčių, nuo asmeniškumo. Sąmoningumas leidžia suvokti kas yra aplinkoje. Žmogus aplinką mato tik per savo jausmų, minčių prizmę. Bet kurią situaciją išjaučia, išgyvena tik remdamasis savo patyrimais. Vadinasi, bet koks aplinkos įvykis yra vertinamas neobjektyviai. Neobjektyvumas ir yra dažna konfliktų priežastis. Neobjektyvumas neleidžia išlikti tolerantišku, bet blogiausiai, tai neleidžia matyti visumos. Visumos skirtingų požiūrių. Atsiveriantis sąmoningumas ir pasireiškia gebėjimu aprėpti visumą.

Aprėpti tai, kas vyksta Žemėje, net neliečiant subtiliojo pasaulio – tai yra gebėjimas, kurį žmogus turi išsiugdyti. Gebėjimas stebėti, kas vyksta aplinkoje, kaip žmonės elgiasi, kodėl taip elgiasi, ką jaučia, ką mąsto. Visa tai norint padaryti, reikia atsiriboti nuo savo asmeninių minčių ir jausmų. Vadinasi svarbu išmokti savitvardos. Kaip gali stebėti kitą žmogų, jeigu jo elgesys tavyje iššaukia pačias įvairiausias emocijas, kurios iš karto sustabdo objektyvų stebėjimą ir tas stebėjimas pavirsta vertinimu, po to kaltinimu ir t.t.

Savitvarda – tai pirmas žingsnis, siekiant atverti savo sąmoningumą. Vien išjausti meilę ir tikėtis aukšto sąmoningumo, nereikėtų. Prisiminkite, kad šį kartą balansą, harmoniją sudaro dvi sudedamosios dalys: meilė ir išmintis. Aš kalbu apie Išmintį, nes tai mano sritis.

Savitvarda, tai ne emocijų užspaudimas ar „virimas“ savo minčių katile. Savitvarda – tai sugebėjimas savo valios pagalba pakeisti vieną jausmą kitu, vieną mintį kita. Sugebėjimas nenusukti žvilgsnio nuo to, kas negerai, o tai, kas negerai pakeisti – geru. Sugebėjimas kontroliuoti save ir kontroliuoti aplinką savo vidinių galių jėga. Savitvarda – tai nuolatinis susiliejimas su aukštesniąja sąmone, tai gebėjimas save išlaikyti aukštesnių vibracijų lygmenyje. Ne susireikšminti ir pakelti save virš kitų, o pakylėti savo vibracijas taip, kad tu galėtum atsiriboti nuo negatyvumo įtakos ir galėtum suvaldyti savo emocijas ir mintis. Vadinasi, savitvarda neįmanoma be gebėjimo kelti savo vibracijas. O vibracijų kėlimas – tai gebėjimas gyventi pagal dešimt Dievo įsakymų, arba tiesiog, gyventi dorai, sąžiningai, garbingai. Vėl reikalingos valios pastangos, nes gyventi sąžiningai, dorai, garbingai reiškia, kad reikia atsisakyti daugybės gyvenimo teikiamų trumpalaikių, bet stiprių, malonumų. Viskas susiveda į vieną tiesą – nuolatinį savęs pažinimą ir gebėjimą keisti savo įpročius, savo mintis, gebėjimą valdyti save. Tai įvaldžius atsiranda budistinė ramybė, harmonija, šviesa. Stebėjimas lieka tik stebėjimu. Jis neperaugs į vertinimus, į susireikšminimą, kad daugiau supranti ir daugiau gali. Kiekvienas susireikšminimo momentas – tai pliūpsnis negatyvumo į tavo aurą, vadinasi ir vibracijų staigus sužemėjimas. O tai iš karto išstumia tave iš suvokimo lauko ir sąmoningumas krenta.

Norintys eiti šviesos keliu, negali užsidaryti tik savo namų, draugų rate. Taip savęs nepažinsi ir nepamatysi savo netobulumo. Tik veiksme atsiveria tikrieji gebėjimai suvaldyti save ir išlikti budistinėje ramybėje bet kurioje situacijoje. Kodėl svarbi ta budistinė ramybė? Nes ji skleidžia aukštas vibracijas, vadinasi gali keisti aplinkos įvykius. Vienas ramus žmogus, išspinduliuojantis šviesą, gali suvaldyti bet kokius konfliktus, bet kokius aplinkoje kylančius negerus įvykius. Tai didžiulė jėga, gebanti subalansuoti gėrio ir blogio pasireiškimus.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *