Elohimė Anastasija (Alchėja)

Aš prašau Dievo pagalbos

Su meile ir gerumu Aš ateinu į žemiškąją erdvę ir pripildau kiekvieną širdį savo šviesa. Aš, elohimė Anastasija, turiu galimybę pažvelgti į jūsų mintis ir jausmus.

Žmogus pavargsta nuo savo sudėtingos kasdienybės. Taip, sutinku, jūs patys tą kasdienybę apsunkinate, jūs patys sukuriate sau problemas, bet nėra taip lengva gyventi vidinėje harmonijoje, kai reikalavimai keliami didžiuliai, kai įsipareigojimai spaudžia jūsų pečius, kai netektys ir praradimai sužaloja širdį ir užgauna protą. Jūs jaučiatės pavargę, išsekę ir nusiminę. Ir aš noriu jus paguosti. Paguosti tuos, kurie leidžia man prie jų prieiti ir apkabinti. Žmogus pasimetęs ieško gerumo, švelnumo, saugumo iš aplinkinių žmonių. Bet nepamirškite, kad tie aplinkiniai taip pat gali būti pasimetę ir pavargę, todėl jie negali jums suteikti tos šilumos ir gerumo, kurio ieškote, kurio esate pasiilgę.

Žmonės, kurie sugeba tikėti ir pasitikėti Dievu, žino, kad pati didžiausia užuovėja, pats didžiausias saugumas, palaikymas ir supratingumas ateina tik iš Dievo. Bet ką daryti tiems, kurie nemoka taip tikėti, kurie neturi širdyje tokio gilaus išjautimo, o kaip susikalbėti su Dievu, kad juo patikėtum – niekas nemokė. Todėl ir šąla žmonių širdys be meilės, kurios patys nemoka išskleisti ir iš kitų gauti.

Kūrėjas, Dievas ar Aukščiausioji Sąmonė, nesvarbu kaip tai įvardysite – egzistuoja. Teisingiau, jūs egzistuojate Jo kūryboje. Jūs gyvenate Jo meilėje ir tik jūsų protas atriboja jus nuo tos besąlyginės meilės, nuo to saugumo, ramybės, gerumo, kurį skleidžia aukštesnių vibracijų bangos. Tik jūsų nenoras pripažinti Kūrėją, atriboja jus nuo begalinės Visatos suvokimo, nuo grožio, nuo išminties. Jeigu ir nemokate mylėti Dievo, jeigu jums tiesiog tai nesuprantamas dalykas, jūs vis tiek paprašykite Jo pagalbos. Paprašykite paramos, kad suteiktų išminties kaip teisingai gyventi. Ar daug iš jūsų reikalaujama? Tik paprašyti pagalbos. Netikėk, nežinok kaip tikėti, abejok Dievu, bet ištark žodžius garsiai, kad ir pats išgirstum: „Dieve, padėk. Dieve, suteik man žinojimą, suteik man jėgų gyventi ir išmokyk gyventi laimingai. Dieve, jei mane nuo mano laimės skiria tik mano ribotas protas, tai padėk jam gauti žinių, kad jis patikėtų Tavimi, kad jis išgirstų tą tylų mano paties sielos šnaresį, kuris kuždėtų apie meilę ir pagarbą Tau. Apie dėkingumą Tau. Apie begalinį džiaugsmą, kad galiu gyventi, apie beribę meilę ir gerumą, kuris gali sklisti iš mano širdies. Dieve, padėk man. Aš prašau Tavo pagalbos. „

Ir stebuklas įvyks. Neneikite to, kol nepabandėte. Neneikite to, jei ir bandėte, bet nepamatėte jūsų laukiamo rezultato. Rezultatai gali būti ne tokie, kokių norėtumėte, bet tokie, kokių reikia, kad siela atsilaisvintų iš sąstingio, iš šaltos širdies gniaužtų, iš abejojančio proto spąstų.

Kiekvienas žmogus laimę kuria savo mintimis, jausmais, veiksmais. Laimė negali priklausyti nuo kito žmogaus. Laimė turi priklausyti nuo tavęs. Arba tu sugebi ją susikurti ir ją išsaugoti, arba tu lauki, kol kažkas nors mažą akimirką laimės tau padovanos. Bet tu gali ir nesulaukti tokios dovanos, nes gal ir aplinkiniai sugeba tik laukti, taip kaip tu, o susikurti sau ir dar dovanoti kitiems – nemoka. Tai būk pirmas, kuris susikuria sau laimės jausmą ir dovanoją tą gerumą kitam. Kuris dovanoja savo šilumą, atjautą, supratingumą, šypseną kitam, net nelaukiant tokio paties atsako. Dovanok džiaugsmą kitam žmogui ir džiaugsmas grįš į tavo širdį su dar stipresne jėga. Dovanok meilę ir meilė skleisis aplink tave. Nereikia dovanoti pykčio ir nerimo, nes nuo to jūs patys jau dūstate ir nebematote šviesios dienos. Jei atiduoti negerumą kitam žmogui, tai nereiškia, kad jį sumažinai. Ne, tu jį padauginai tiek kartų, kiek kartų apie tą negerumą kalbėjai. Nustokite kalbėti apie negerus dalykus. Nereikia jų užspausti viduje, jūs turite tuos negerumus pakeisti teigiamomis emocijomis. Net ir tada kai yra be galo sunku, kai ištinka nepataisoma nelaimė, vis tiek negalima skleisti negatyvumo. Jūs gi nežinote kodėl įvyko taip, kaip įvyko. Jūs nežinote tikrosios tiesos (gal su laiku tai suprasite), bet jeigu skleidžiate skausmo, baimės, pykčio bangas – visa tai tik griaus jūsų gyvenimą. Visatos dėsnis veikia tiksliai ir be klaidų: panašus panašų traukia. Tai pagalvok, kokioje draugijoje gerai jaustumeisi, tai pats toks būk. Kokias mintis ir jausmus išspinduliuosi, tas ir bus šalia tavęs. Pagalvok, ko tu nori, tai ir stenkis pats kurti. Nelauk, kol kas nors kitas tai padarys už tave.

Būk šviesa, būk gerumas, būk džiaugsmas. Tu esi Kūrėjas. Tavo galioj kurti. Patikėk savimi.

Kviečiu prisijungti prie naujos facebook paskyros:

https://www.facebook.com/visatospazinimolink/

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *