Viešpats Hostijus

Dieviškoji šviesa

    Kiekviena siela, ateidama į Žemę, atsineša savo užduotis ir tos užduotys nėra susietos su žmogiškuoju asmeniškumu. Šios užduotys – tai dieviškosios energijos sklaida materialiame pasaulyje. Visatoje nuolat formuojasi pasauliai ir tuose pasauliuose vienokia ar kitokia forma yra išreiškiama dieviškoji energija. Nes viskas yra iš dieviškosios šviesos.

Visatoje egzistuoja didžioji Išmintis ir Meilė. Tai sąmonė ir kūrybinė energija. Dieviškoji Išmintis pasireiškia per nuolatinį virsmą, nuolatinį atsinaujinimą. Kaip vyksta atsinaujinimas? Gyvybės forma (siela) žengia iš vieno pasaulio į kitą ir iš naujo save kuria. Taip sielos atėjo ir į Žemę. Jos jau buvo subrendusios kituose pasauliuose, bet atėjo į Žemę, kad vėl save atnaujintų. Kad pradėtų nuo materialiausios formos ir save atskleistų, suspindėtų dieviškąja šviesa. Taip Žemėje apsigyveno nuostabios sielos, kurios suformavo labai grubią energetiką ir pradėjo vystymosi nuo pradinio taško. Bet siela pati neišnyko, tik apsivilko žemiškuoju kūnu, užsidėjo emocinį ir mentalinį kūnus ir pradėjo gyvenimą Žemėje.

Dieviškoji energija kuriama, kai žmogus sugeba išskleisti aukštesnių vibracijų meilės ir išminties energiją. Vyksta virsmas. Nuolatinis. Iš grubios materijos turi atsiskleisti šviesa. Taip pamažu skleidėsi sąmonė, o meilė pasireiškė per bendros gerovės kūrimą.

Šiandieną, kai jaučiamas didžiulis virsmas, žmogaus sąmonė prieštarauja, nes ji įprato gyventi pagal tam tikrus standartus ir nenori atsisakyti dabartinės gyvenimo formos. Bet tai laikinas prieštaravimas. Nes pagal Dievo planą, kiekviena gyvybės forma iš žemiausio materialaus taško pereina į aukščiausio lygio materialumą ir išsiskleidžia Kūrėjo šviesa. Žmogaus sąmonė susilieja su aukštesniąja sąmone ir atsiveria kitokia gyvenimo forma. Žmogus jau netoli tos aukščiausios materialumo formos, iš kurios jo siela vėl galės pereiti į kitus pasaulius. Ir jau dabar kuriasi pasauliai, į kuriuos jūsų sielos vėl žengs gyventi. Tai nėra bausmė vėl žengti į sunkias gyvenimo sąlygas. Tai yra kūryba, tai yra džiaugsmas. Aukštesnių vibracijų pasaulyje nėra kančios supratimo, nuovargio supratimo, nėra baimės. Yra tik siekis išreikšti Kūrėjo šviesą. Siekis atspindėti Kūrėjo šviesą materialiame pasaulyje.

Žmogus turi gyventi taip, kad Kūrėjo šviesa atsispindėtų mažoje žmogaus širdelėje, kad atsirastų sąskambis tarp Didžiosios šviesos ir šviesos, esančios žmoguje. Ir ta šviesa degina negatyvumą, degina viską, ką žmogus sąmoningai ar nesąmoningai sukūrė, gyvendamas Žemėje. Ta šviesa yra tam tikrų vibracijų ir ji pereina kiaurai per žemiškąsias struktūras (per žemiškuosius kūnus), išgrynina sielą ir ją atlaisvina iš žemiškosios sąmonės. Taip žmogus pasiekia pakylėtos sąmonės būseną ir jo siela grįžta į pirmapradę savo padėtį – į subtilųjį pasaulį.   

Su pagarba, Hostijus

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *