Sanat Kumara

Dualus pasaulis

    Aš atėjau pakalbėti apie šviesos išskleidimą. Žmogaus kūnas sudarytas iš dalelyčių, kurios tarpusavyje sąveikaudamos išskleidžia šilumą ir šviesą. Pirmiausia, sąveikauja materialaus kūno dalelytės. Šilumą jūs jaučiate patys, šviesą apčiuopia tie, kurie moka matyti auras. Bet sąveikauja ir subtilesnės dalelytės – tai emocinio ir mentalinio kūnų dalelytės, kurių skleidžiama energija priklauso nuo jausmų ir minčių švaros. Išsispinduliuoja šviesa arba tamsa. Šiluma arba šaltis.

Jūsų pasaulis yra dualus, todėl reikalinga ir šviesa, ir tamsa. Reikalingi abu poliai. Kiekvienas žmogus sudarytas iš šviesos ir tamsos. Kiekviename glūdi abi šios dalys, kaip gamtos ištekliai, kuriais galima naudotis. Žmogus, pasiremdamas savo laisva valia, nusprendžia kokiais ištekliais naudotis: ar jam savyje ieškoti šviesos, ar skleisti tamsą. Kadangi pasaulis yra dualus, tai nei vienas sprendimas nėra klaidingas. Žmogus turi pažinti savo abi puses. Todėl per daugybę įsikūnijimų jūs kiekvienas buvote tiek šviesos, tiek tamsos skleidėjai. Bet žmogaus virsmas priklauso nuo gebėjimo priimti sprendimus ir gebėjimo susilieti su Kūrėjo šviesa. Žmogus į Žemę atėjo, kad iš pačios materialiausios savo struktūros keistųsi į vis subtilesnę struktūrą, gebančią daugiau pajausti ir suprasti. Gebančią  atsiminti save, kaip Šviesos angelą. Prieš ateinant į Žemę, kiekvieną sielą galima pavadinti Šviesos angelu. Tai aukštų vibracijų struktūros, kurios gali įsikūnyti bet kuriame pasaulyje, bet kokioje gyvybės formoje. Jeigu Kūrėjas numatė galimybę Šviesos angelui save dar kartą išbandyti ir pažinti Žemės erdvėje, tai Šviesos angelas įsikūnija Žemėje. Bet čia jis prisiima žemišką pavidalą – žmogaus kūną su jo žemiškąja sąmone. Šviesos angelas žino, kad ateina į dualų pasaulį, kuriame egzistuoja šviesa ir tamsa. Jis žino, kad jo naująją  struktūrą vienodomis dalimis sudaro šviesa ir tamsa. Jis žino, kad žemiškoji sąmonė jį atskirs nuo subtiliojo pasaulio ir kad daug tūkstančių metų jis gyvens pasaulyje, kuris yra atribotas nuo visumos.

Ir taip, Šviesos angelas nužengia į Žemę. Jis įgauna laisvą valią kurti. Tai zona, kurioje vyrauja dėsniai, kuriuos jis pats susikuria. Šviesos angelas pamiršta, kad jis kažkada egzistavo, kad jis turi savo gilią praeitį, kad jis pažino Visatos gyvenimą ir suvokė jos dėsnius. Čia, Žemėje, jis tapo puolusiu angelu. Puolusiu – nes iš subtiliojo pasaulio, kur viskas sudaryta iš aukštų vibracijų, persikėlė į pasaulį, kuriame yra ne tik aukštos vibracijos, bet ir labai žemos, grubios vibracijos. Jis tapo puolusiu angelu – žmogumi.  Žmogus pamiršo pasaulį, iš kurio atėjo. Bet tai nebuvo kažkokia klaida, tai, paprasčiausiai, virsmo pradžia. Naujo, savęs išbandymo, formavimo kelio pradžia. Čia žmogus įgauna galią ir gebėjimą pasirinkti su kokiais savais ištekliais gyventi: su šviesos ar tamsos energija. Žmogui iš pradžių yra sunku suvokti kas iš tiesų yra gerai, o kas yra blogai, nes bet kuris veiksmas gali būti suprantamas skirtingai, pažvelgus į jį kitu kampu. Taip ir kūrė žmogus savo gyvenimą, išbandydamas save pačiose įvairiausiose situacijose, kol jo sąmonėje įsitvirtino mintis, kas iš tikro yra gėris, o kas yra blogis. Ar šiandieninis žmogus jau aiškiai žino, kas yra gėris, o kas yra blogis?  Tai sunku įvardyti, nes dauguma dar pasiklydę savo išgyvenimuose, savo pasirinkimuose. Išgryninti gėrį ir blogį nėra lengva. Nes be blogio, negalima suvokti kas yra gėris, be tamsos nesuvoksi, kad egzistuoja šviesa. Todėl žmogus turi įgauti sąmonę, jis turi sugebėti prisiminti savo poelgius ir sugebėti juos įvertinti bendrame žmonijos vystymosi kontekste. Kaip jo elgesys padėjo atsiskleisti jam ir šalia esantiems žmonėms. Kai kada tik tavo blogas poelgis leido atsiskleisti kitų žmonių geriems jausmams, geram elgesiui.  Negalite savęs kaltinti už tai, kad tam tikru laiku elgėtės neprotingai, kvailai, nedorai. Jūsų suvokimas leido daryti tokias klaidas, bet jūs tam ir augate, bręstate, kad galėtumėte įvertinti kas yra klaida, o kas yra blogis. Tik per savo išraišką galite suprasti kas jumyse labiau įsitvirtinusi: šviesa ar tamsa. Jeigu pasaulis yra dualus, tai ar blogis ir tamsa yra blogai? Gal jūs galite gyventi tamsoje nuolat? Bet taip gyvendami, jūs nepažinsite kitos savo dalies – šviesos dalies. O žmogus turi gerai pažinti abi savo puses: tamsiąją ir šviesiąją. Jis negali paneigti, kad pas jį nėra tamsos. Kiekviename žmoguje ji glūdi. Bet suvokiant kad ji glūdi, gali sąmoningai rinktis šviesą ir matyti jos švytėjimą, nes suvoki, kad tu suvaldai savyje esančią tamsą.

Todėl kiekvieno žmogaus pareiga išmokti suvaldyti savyje esančią tamsą taip, kad galėtum skleisti šviesą, kad žinotum, kaip skleisti šviesą. O šviesa sužadina prisiminimus apie savo prigimtį – apie Šviesos angelą. Nes jūs vis tik esate Šviesos angelai. Ir jeigu virsmo laikotarpyje sugebate save atrasti, sugebate savyje įtvirtinti šviesą, jūs prisimenate tą pasaulį, kuriame gyvenote iki ateidami į Žemę. Ir jūs jau suvokiate, kas iš tikro yra šviesa. Jums nebereikia tamsos, kad suvoktumėte kas yra šviesa. Jūs jau galite tamsos ir blogio atsisakyti, nes pažinote save, suvokėte save ir supratote šviesos ir gėrio esmę. Supratote, kas esate ir kokiame pasaulyje gyvenate. Atsiveria aukštesnioji sąmonė, kaip jūs sakote – įvyksta nušvitimas. Tik jūsų suvokiamas nušvitimas toli gražu iki to tikrojo nušvitimo, kurio turi siekti žmogus. Nušvitimas neįmanomas per praktikas, technikas. Nušvitimas – tai sielos branda, savęs patikrinimas laiku ir įvykiais. Sugebėjimas mylėti visus. Gebėjimas susilieti su visuma. Tai jau kita tema ir prie jos dar grįšime.

Sėkmės, jums, Šviesos angelai, prisiminkite, kas esate, pažinkite tamsą ir blogį, nes jų dėka suprasite, kas iš tikro esate.

Sanat Kumara

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *