Hermis Trismegistas

XIV pamoka

     Branda prasideda aklavietėje. Kai nustoji suprasti, kaip vystosi žmogus ir Žemė, kai nebesuvokti visos beribės erdvės – prasideda branda. Dėmesys susitelkia į nežinią. Į tai, ko nesupranti, neapčiuopi, bet žinai, kad egzistuoja. Kyla klausimas, kaip tai suvokti, kaip peržengti suvokimo ribą, kaip pereiti iš nežinomybės į apčiuopiamą realybę?

Atsakymas vienas – savęs sutelkimas į tylą. Ne į būseną, kai nėra minčių ir jausmų, o į tylą, kuri sklinda giliai iš vidaus. Toje tyloje atsiranda atgarsiai realiojo pasaulio. Pasaulio, kuris egzistuoja, bet tu jo neišjauti. Realusis pasaulis buvo, yra ir bus. Jis – tai amžinybė, tai nuolatinis procesas, kuris sukasi ratu, kyla spirale, eina paralelinėmis linijomis, kertasi, persipina, atsiriša ir vėl susijungia. Neįmanoma nustatyti formos to realaus pasaulio, pasitelkus žemiškąjį protą, bet tas pasaulis egzistuoja. Šiandiena svarbiausia tai suvokti ir priimti už tiesą – realus, amžinasis gyvenimas buvo, yra ir bus. Jis nekinta nuo žmogaus požiūrio į tą gyvenimą. Jis egzistuoja, o žmogus galės jį suvokti tik tiek, kiek leis sau suvokti. Kiek leis tai padaryti jo žemiškoji struktūra, jo smegenų veikla. Nepamirškite, kad jūsų smegenys funkcionuoja daugiausia tik 10 proc., vadinasi, žmogus turi potencialą daug daugiau suvokti ir padaryti, nei daro iki šiol.

Žmogus, kai fizinė struktūra turi galimybę suvokti realųjį pasaulį visu 100 proc. pajėgumu. Jūs turite kur skleistis, vadinasi, turite ir galimybių suvokti tą realųjį pasaulį vis labiau. Bet jis nematomas atmerktomis akimis, jis matomas tik baltame lape. Jis matomas, kai persilenkia regėjimas iš vienos pozicijos į kitą, kai dėmesys sufokusuojamas į vidinę tylą, į baltą lapą, kuriame neišryškinta tiesa. Išryškinti galima, tik įgavus patirtį. Tai kaip suvokti tiesą, kai neturi realios patirties? Bet esmė ta, kad siela turi tą patirtį. Siela žino, kokia hierarchija egzistuoja kitame pasaulyje, ji žino savo vaidmenį, žino daugybė dalykų, kurių protas neįstengia suprasti, bet labai to nori. Tai kaip prakalbinti sielą, kad ji pasakytų tai, ką nori išgirsti? Bet gal tau nereikia žinoti to, ką tu nori žinoti, gal pirmiau reikia suprasti tai, kas tau jau paduodama  per kasdienybę, per paprastus įvykius tavo gyvenime? Kodėl siekiate daugiau, nei to reikia? Mokytojai geriau suvokia, kokia jūsų žemiškoji patirtis ir koks yra potencialas kūrybai. Ir jeigu jie neduoda tam tikrų žinojimų, jų ir nereikia. Nes tu tik manai, kad tau jų reikia. Visatai gal reikia visai kito ir tai tu nuolat gauni, bet ignoruoji, nuvertini, atmeti? Kiekviena tiesa ateina savo laiku, kodėl tu manai, kad tau reikia žinoti daugiau, jeigu tau to neduoda? Kodėl nori žinoti tiesą, kurios nesi dabar pajėgus suprasti? Kam reikalinga susikurti neteisingus pradmenis ir suformuoti suvokimo blokus? Kodėl trukdote sau vystytis? Čia ir dabar jūs turite visas galimybes tobulėti. Šalia jūsų yra visos knygos, kurios reikalingos jums perskaityti, visi žmonės, kurie gali duoti visas tau reikalingas pamokas, kodėl siekiate to, ko nežinote ar tai reikalinga jūsų brandai, kodėl nuvertinate Mokytojų gebėjimus su jumis dirbti?

Prisiminkite, visados yra šalia jūsų tai, kas reikalinga tą akimirką. Išnaudokite tai, atsipalaiduokite ir stebėkite, kaip Mokytojai pamažu jums atveria suvokimą, kas yra baltame lape.

Pamoka: šalia jūsų visados yra tai, kas jums reikalinga tą akimirką ir Mokytojai visados duos žinių tiek, kiek tą akimirką esate pajėgus suvokti.

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s