Šviesos jūsų namams.
Kiekvienas žmogus, žengdamas savęs ir Visatos pažinimo link, užduoda klausimus, kas jis yra, kodėl yra ir kaip jam toliau būti? Štai ir pagrindinis klausimas – kaip jam toliau būti. Kiekviena siela, atėjusi į Žemę, įsikūnija kūne, kuris būna apraizgytas žemiškosios energetikos. Tai yra to lauko, kuris yra įtakojamas kolektyvinės sąmonės. Kolektyvinė sąmonė sudaro prielaidas, kaip žmogus turėtų gyventi. Ji įtakoja žmogaus mąstymą, įtakoja jo pasirinkimus ir jo suvokimą, kas yra gyvenimas. Juk siela, ateidama į Žemę, visai kitaip supranta savo esatį. Ji visai kitaip suvokia egzistencijos prasmę, nei būdama Žemėje. Todėl iš karto kyla vidinis konfliktas – kas yra žmogus ir kodėl jis gyvena Žemėje? Ar žmogus Žemėje gyvena tam, kad įgyvendintų kolektyvinės sąmonės nuostatas ar gyvena tam, kad dieviškuosius virpesius išskleistų materijoje? Tik ta materija neturėtų trukdyti žmogaus minties ir jausmo kūrybai. Žemė turėtų būti laisva ir atvira naujų minčių formavimui. O dabar žmogaus mintis įkliūva į kolektyvinę sąmonę, kaip į spąstus iš kurių ištrūkti neįmanoma. Žmogus gimsta žemoje energetinėje erdvėje, nes kolektyvinė sąmonė laiko savyje sutrauktą visą žmonijos negatyvumą. Žemė apgaubta didžiuliu negeros energijos sluoksniu, tai reiškia, kad kolektyvinė sąmonė prisigėrusi negatyvumo ir neleidžia vystytis lengvai žmogaus minčiai. Įsikūnijusi siela patiria šoką. Ji nesitiki, kad taip sudėtinga bus įgyvendint savo siekius. Juk siela ilgai ruošėsi nematerijoje, kol galės įsikūnyti materijoje ir įgyvendint savo svajones, savo siekius, kol galės materializuoti tai, ką Kūrėjas rekomendavo sukurti. Siela ateina į Žemę formuoti savo minčių, iškleisti savo nuostabius jausmus, bet susiduria su grubia kolektyvine sąmone, kuri neleidžia žmogui svajoti, kurti, laisvai gyventi nuo pat pirmų gyvenimo minučių. Jau mažas kūdikis pakliūva į tam tikrų reikalavimų rankas: tau reikia skiepytis, tau reikia krikštytis, tau reikia miegot nustatytu laiku, tu negali žaist kaip nori, tu negali mokytis ko nori ir t.t.
Nėra laisvės. Jokios pasirinkimo laisvės. O juk Dievas suteikė žmogui laisvą valią rinktis. O kaip žmogui rinktis, jei jam griežtai nuolat nurodoma ką jis gali rinktis ir iš ko rinktis. Viskas labai apribota ir visiškai neatitinka šiuolaikiškumo. Neatitinka tos atmosferos, kurioje siela turėtų gyventi, kurti, skleistis.
Žmonės, prabuskite. Nustokite vadovautis senomis nuostatomis. Įleiskite daugiau kūrybiškumo, suteikite daugiau laisvės, bent jau ten, kur ji tikrai reikalinga. Negi mokiniai turi tiek daug mokytis? Negi jiems taip svarbu visą kažkodėl iškalti mintinai? Kam to reikia? Sielai? Tikrai ne. To, ko reikia sielai, jūs nesugebate duoti nei vienoje gyvenimiškoje sferoje. Prabuskite. Nustokite vadovautis seniai suformuotos kolektyvinės sąmonės standartais. Laikas atverti akis ir pasižiūrėti ar tikrai reikalingi visi tie reikalavimai, kurie žmogų lydi nuo pirmos jo gimimo dienos. Gal žmogus turi teisę laisvai kvėpuoti, augti sveikas ir turėti teisę mąstyti? Ar suteikiate laisvę mąstymui? Ar skatinate kitaip elgtis žmogų? Aš nesakau – blogai elgtis. Sakau – kitaip elgtis. Ar leidžiate jam turėti kitokią nuomonę, nei visuomenės nuomonė? Neleidžiate, o dar stebitės, kodėl taip sunku gyventi, kodėl nesiformuoja Aukso amžius? O kaip tam amžiui formuotis, jeigu į Žemę atėjusią sielą iš karto užblokuojate REIKALAVIMAIS? Atsibuskite, nustokite būti suvaržyti kolektyvinės sąmonės. Jūs turite teisę mąstyti kitaip, gyventi kitaip. Būkite pionieriai, kurie pradeda formuoti kitokį žemišką gyvenimą ir aš jums padėsiu. Padėsiu būti kitokiais, padėsiu būti SAVIMI.