Etapas keičia etapą. Ką reiškia „etapas“? Tai laiko tarpas per kurį vyksta tam tikri pokyčiai. Žmogus arba sugeba prisitaikyti prie tai dienai skirtų pokyčių, arba nesugeba. Jeigu sugeba, vadinasi, etapai keičiasi. Žmogus yra pasiruošęs naujam pažinimui, naujam žinių įsisavinimui ir jų pritaikymui savo gyvenime. Ir juo dažniau girdite žodžius: etapas baigėsi, prasideda kitas – tai jūs žengiate sėkmingai savo vystymosi keliu.
Kiekvienam žmogui yra savas etapas. Nors bangos judina žmones savo vienodu vibracijų dažniu, bet pokyčiai jumyse vyksta skirtingi. Jūs gi negyvenate vienodo gyvenimo, jūsų patirtys ir suvokimas yra skirtingi, todėl raidos etapai būna skirtingi. Bet, nežiūrint į tai, energijų bangos jus judina ir skatina žengti pirmyn.
Jeigu žmogui sukyla praeities šešėliai, karminiai blokai – tai jis turi daug dirbti, kad tie šešėliai atsilaisvintų. Negalima liūdėti ir savęs gailėtis. Bet koks įvykis yra nulemtas jūsų minčių ir jūsų karmos. Vadinasi, viską reikia išgyventi ir reikia ramiai ir sėkmingai dirbti su savimi, net ir tada, kai nejaučiate pokyčių. Jūsų karma gali būti suformavusi stiprų bloką, kurį nėra lengva pramušti. Bet, nuolatinis darbas su savimi, vis tiek tą šešėlį mažina – laisvina jūsų sąmonę nuo blokų, o širdį nuo skausmo.
Dirbkite su savimi lengvai ir paprastai. Nereikalaukite iš savęs per daug, neįsitemkite. Išmokite mėgautis prasidedančia ir besibaigiančia diena. Tai yra rodiklis ar teisingai gyvenate savo dieną. Jeigu nėra ramaus džiaugsmo, kad gyveni, kad gali bendrauti su žmonėmis, gali kurti – vadinasi esi įsitempęs. O įtampoje tu neatsilaisvinsi nuo tamsos šešėlio. Todėl pirmiausia stebėkite savo būseną ir jeigu joje kažkas nepatinka – išsiaiškinkite, kas nepatinka ir tai keiskite.
Nebus daug naudos iš jūsų maldos ar meditacijos, jeigu širdyje bus įtampa, kaltė, liūdesys. Turi būti džiaugsmas ir pagarba kitam žmogui, net tam, kuris nesupranta tavo kelio. Jeigu tas žmogus yra šalia tavęs, vadinasi, tu esi vertas to žmogaus. Tai ir gerbk jį. Kaip į jį tau reaguoti, tai jau kiti dalykai. Bet gerbti privalu. Nesureikšmink savęs, nemanyk, kad eidamas šviesos keliu, esi geresnis už kitus. Tikrai ne. Niekados nežinai ar tu pajėgsi išreikšti tikrąjį žmogiškumą sudėtingose, netikėtose situacijose, ir žiūrėk, tas žmogus, kurio tu nevertinai, kasdieniame gyvenime gali daug geriau pasielgti už tave. Kad kalbatės su Dievu ir mokate išjausti subtilųjį pasaulį, tas nesuteikia galimybės save laikyti aukščiau už kitą. Tai gali suteikti galimybę geriau pažinti save ir kitą žmogų ir suteikia žinių, kaip gyventi žemiškoje aplinkoje ne tik skleidžiant šviesą, bet ir besąlygiškai mylint kitą žmogų.
Dažnai daroma klaida, kai žmogus skleidžia šviesą ir mano, kad to pakanka. Šviesą skleisti privalu, bet tą šviesą turi papildyti gebėjimas gerbti ir mylėti šalia esantį žmogų. Ar tikrai mokate gerbti ir tausoti šalia esantį žmogų? Nieko nereiškia iš tavęs einanti šviesa, jeigu kitame žingsnyje tu išspinduliuoji nepagarbą, nuvertinimą kito žmogaus. Vadinasi, tu neišmokai esminio dalyko: visi esate vienis. Visi gyvenate matricoje. Ir tas žmogus, kurio negebi vertinti, yra šalia tavęs tik iki to laiko, kol TU išmoksi gerbti kitą žmogų. Mylėti ir padėti jam, tada kai jam to reikia, o ne kada tu manai, kad reikia.
Kiekvienas žmogus eina gyvenimo keliu savo tempu. Bet jeigu jis yra tavo kelyje, tai jis yra tavo Mokytojas ir gali atspindėti tavo blogybes, esančias tavyje.
Neatskirkite dvasinio tobulėjimo nuo kasdienybės gyvenimo. Viskas yra vienis. Turi būti balansas ir harmonija tarp tavo vidinio ir išorinio pasaulio. Skleiskite šviesą ir besąlygiškai mylėkite savo artimą. Čia turi būti balansas. Jei tau dar sunku su kažkuo gyventi, tai pagalvok, kokias pamokas tau duoda šis žmogus ir kokias blogas savybes jis išryškina tavyje. Kai tavyje nebebus tų savybių, tai tavo erdvėje nebebus ir tokių žmonių. Viskas paprasta.