Anubis

Kur pakliūna siela po žmogaus mirties?

     Siela ateina į Žemę, atlikti tam tikrus darbus, įgyti tam tikrus gebėjimus. Sielos kelias iki Žemės nėra paprastas ir lengvas. Kiekviena siela pasirenka kūną. Ji pasirenka būti moterimi ar vyru, pasirenka sveiką ar ligotą kūną. Ji analizuoja savo užduočių sudėtingumą ir pasirenka vietoves bei artimus žmones su kuriais galės savo užduotis geriausiai atlikti. Visa tai atlikusi siela eina pasitarti su savo vedliu dėl pasirinkimų teisingumo, tikslingumo. Sielos vedlys – tau aukštesnio plano siela, kuri turi gebėjimą įeiti į dar aukštesnį planą ir suvokti sielos aukštesniojo plano uždavinius, t.y. dvasios planus.

Siela, gyvena savo plane, taip kaip ir žmogus savo plane. Ji ne visados geba suvokti savo aukštesnįjį planą ir ne visados pasirenka teisingas gyvenimo užduotis. Sielos vedlys stengiasi sielai paaiškinti, kokios užduotys jai yra svarbiausios, bet, sielų plane vyrauja jausmai, todėl ne su visomis sielomis galima susikalbėti pasitelkiant išmintį. Sielos turi pačius įvairiausius įsikūnijimus ir ten patirti išgyvenimai suformuoja sielos suvokimą, koks yra žemiškasis gyvenimas. Jei siela gyveno žemame energiniame lygmenyje, tai ji ir į savo planą atsineša tas vibracijas. Tokia siela negeba pakilti į aukštesnį savo planą ir suvokti dvasios plano uždavinių. Siela gali klaidžioti įvairiausiuose posluoksniuose, ji gali susilieti tiek su šviesos, tiek su tamsos pasauliu. Ji gali suformuoti idėjas, kurios atitinka tamsos pasaulio uždavinius. Tamsos pasaulio uždaviniai susieti su tuo, kad kaip galima daugiau sielų išlaisvinti iš jų Žemėje suformuotų negatyvių jausmų. O kaip galima tai padaryti? Siela turi išgyventi tam tikrą sudėtingą patirtį, kad gebėtų atsisakyti neigiamumo. Pati siela nėra pajėgi formuoti energijų. Jeigu ji prisikaupė per įsikūnijimus daug negatyvių energijų, tai su jomis ir gyvena savo plane. Jeigu ji sukaupė daug teigiamų energijų, tai jos šviesos kūnas bus šviesus ir ji dažnai galės nukeliauti į savo  dvasios planą ir ten priimti idėjas, bei uždavinius kitam įsikūnijimui. Siela, atėjusi į tamsos pasaulį, turi susivokti, kokie jausmai yra neteisingi, kokie poelgiai Žemėje buvo neteisingi. Ji turi suvokti, kokius jausmus ji turi transformuoti ir tai reiškia, kad su tais sudėtingais jausmai ji ir grįš į gyvenimą, kad juos savyje gebėtų suvaldyti ir pakeisti. Taip siela gali pasirinkti tapti alkoholiku, narkomanu, žudiku. Jie gimsta su tokiu polinkiu, bet privalo tuos polinkius savyje suvaldyti ir jų atsisakyti. Bet, siela, atėjusi į Žemę, dažnai pamiršta savo uždavinius, jai lieka tik charakterio savybės, polinkiai, kurie ir įtakoja jos gyvenimą. Tada žmogus mano, kad toks jo likimas ir kad jis nieko negali pakeisti. Jis mano, kad pasirinko tokį sunkų kelią, kad jį taip ir turi nugyventi. Taip, siela pasirinko būtent tokį kelią, bet ne tam, kad taip jį nugyventų, o tam, kad keistų savo įpročius ir transformuotų savo neigiamą energiją į teigiamą. Teisingas variantas tokio gyvenimo būtų, tai, kad žmogus įprato gerti, bet sugebėjo tapti anoniminiu alkoholiku, kad žmogus tapo narkomanu, bet sugebėjo narkotikų atsisakyti ir tapo švarus. Vadinasi, jūs niekada negalite teisti žmogaus, kuris elgėsi blogai. Svarbu, kad pakeitė savo elgesį ir sugebėjo transformuoti savo neigiamas vibracijas į teigiamas vibracijas.

Taip pat yra ir su paprastu egoistiškumu. Jis išlieka ir po kūno mirties. Sieloje įsitvirtina tam tikri egoistiniai bruožai ir jų atsisakyti sielos plane nėra paprasta, nes sielos plane nėra transformuojama energija. Siela gali gebėti suvokti savo klaidas, gali su sielos vedliu apie tai pasiklabėti ir suprasti savo klaidas, bet pakeisti savo sukurtos energijos sielos plane negali. Tokiu atveju, ji renkasi situacijas, kuriose vėl turės išgyventi savo egoizmą ir tik Žemėje jo galės atsisakyti.  Bet yra sielų, kurios ir sielų plane nesuvokia savo egoistinio požiūrio, savo klaidų, savo neteisingo gyvenimo pasekmių. Tokiu atveju, siela sklando poplaniuose, kuriuose nėra šviesos. Siela pakliūna į tuos planus, kuriuos jūs pavadintumėte skaistykla ar pragaru. Kodėl ta vieta vadinama pragaru? Jūs supraskite, kad Žemėje suformuoti neigiami jausmai, neigiamos mintys niekur nedingsta ir žmogus miršta su tuo savo bagažu. Sielą apgaubia sunkios neteisingų sprendimų vibracijos ir siela tuose jausmuose nuolat gyvena. Pavyzdžiui, žmogus buvo piktas, pilnas neapykantos. Žemėje gal jis dar akimirkomis ir suvaldydavo tuos jausmus, nes tam turi galią, sielos plane tokios galios nebėra. Siela nuolat gyvena savo pačios sukurtuose jausmuose: savo pyktyje, savo neapykantoje, savo skausme. Labai daug žmonių mano, kad per kančią galima pasiekti nušvitimą, tai yra, geresnį gyvenimą amžinybėje. Nieko panašaus. Žmogus įpranta gyventi skausme, kančioje, vadinasi tai yra jausmai, kurie dominuoja jo auroje. Mirus siela apsigyvens tik skausme, tik kančioje ir taip nuolat. Ji nepajėgs peržengti ribos ir išeiti į šviesos planą, o nuolat skraidys savo skausmo jūroje. Nėra didesnio pragaro, kurį suformuotų ne žmogus. Siela nepakliūna į kažkokią negerą vietą tik dėl to, kad Dievas ją baustų ar dar dėl kažkokios jums suprantamos tiesos. Ne, siela pakliūna į savo jausmų planą. Į tą planą, kurį suformavo gyvendama Žemėje. Į savo minčių, jausmų, veiksmų planą. Vadinasi, paprastai tariant, žmogus pats nusprendžia į kokio sudėtingumo pragarą jam keliauti po mirties.

Sielos pasaulio tamsos poplaniai suskirstyti pagal negatyvumo vibracijas. Jos gali būti pilkos spalvos, o gali būti akinančiai juodos spalvos, kur siela nėra pajėgi pati savęs suvokti. Ji savo poplanyje sklando kaip zombis, neturintis suvokimo kur yra ir ką ji ten daro. Pasitaiko, kad tokios sielos reinkarnuojasi ir pakliūna į Žemę. Toks žmogus, neturi gebėjimo protingai mąstyti ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Toks žmogus yra valdomas savo aistrų ir jis negeba transformuoti savo neigiamos energijos į teigiamą. Bet jam gali padėti kitas žmogus, jei toks atsiras šalia, kuris gebės tą žmogų besąlygiškai mylėti. Tokio žmogaus energija degins jo negatyvumą ir keis jo neigiamas energijas į teigiamas. Bet visiškai atlaisvinti kito žmogaus nuo jo sukurto negatyvumo vis tik neįmanoma. Nes ateina momentas, kai žmogus gali pradėti mąstyti ir privalo pas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Pavyzdžiui, motina nuveža savo narkomaną sūnų gydytis. Jis to nenori, to nesuvokia ir kol kas formuoja tik neigiamas energijas. Bet motinos meilė jį vis degina ir jo protas prašviesėja. Tada jau jis pats turi rinktis: stengtis atsisakyti narkotikų ar vėl pasiduoda savo aistroms ir toliau grįžta į savo pasaulį.  Ir  siela, esanti juodosios spalvos poplanyje, pati negeba išeiti iš to plano. Jai gali padėti tik kita siela, esanti įsikūnijime ir gebanti transformuoti neigiamas energijas į teigiamas. Pirmiausia, toks žmogus pats turi būti pakankamai švarus ir gebantis skleisti šviesą. Nes jei tavo paties energetika tamsi, tai nieko tu nesugebėsi transformuoti. Bet, žmogus, gebantis skleisti šviesą, gali už mirusiojo sielą pasimelsti ir siųsti jam šviesos. Ta šviesa – tai energija, kuri gali sielos negatyvumą transformuoti į teigiamumą. Ir siela keičia poplanius. Iš gilios juodumos kyla į šviesesnius poplanius. Kodėl tai yra taip svarbu? Nes šviesesniame poplanyje atsiranda galimybė pasireikšti sielos sąmonei. Siela jau nebe zombis, nieko nesuvokiantis, o siela, kuri geba susivokti situacijose, arba bent jau geba diskutuoti su sielos vedliu, geba analizuoti savo buvusius gyvenimus ir geba pasirinkti įsikūnijimus, kuriuose galės save pakeisti.

Sielos dažnai renkasi gyvenimo variantus, kur galėtų save išbandyti, save auginti, bet dar dažniau sielos grįžta į sudėtingas situacijas, ne dėl to, kad taip norėjo, o dėl to, kad taip reikia. Jos turi transformuoti savo neigiamas vibracijas į teigiamas. Jos negali pasirinkti laimingo gyvenimo, jeigu jos pareina iš tamsos poplanio, nes nesuformavo tokių vibracijų, kurios leistų laimingai gyventi. Susiformuoja uždaras ratas: juo daugiau žmonės kuria negatyvumą, tuo daugiau jo yra sielos plane, bet tas negatyvumas ten niekur nedingsta ir siela pareina su savo negatyvumu į Žemę. Bet Žemėje, siela įgauna žemiškąją sąmonę, kuri gali padėti sielai atsilaisvinti iš negatyvių jausmų. Bet kokiame plane siela yra šviesa. Tik suformuoti žmogaus jausmai ir mintys tą sielą apvelka tamsos rūbu. Sielos plane, siela gali sugebėti susivokti savo klaidose, bet pakeisti nieko negali, o žemiškajame plane siela gali susivokti ir pakeisti situaciją. Štai kodėl svarbus yra savęs pažinimas, suvokimas savo neteisingų įpročių, neteisingų prisirišimų, nes visa tai reikia transformuoti, pakeisti. Tik Žemėje galima sielą atlaisvinti ne tik nuo bjaurių įpročių, bet ir nuo liūdesio, nuo vidinio skausmo, nuo neapykantos, pavydo ir t.t. Labai daug yra jausmų, kurie neatrodo labai kenksmingi, bet jie daro tokią pačią žalą sielai, kaip ir žmogaus suvokimu kenksmingi veiksmai.

Įsivaizduokite situaciją, kai savęs nemylite. Kas gaunasi sielos plane? Jūs gyvenate nemeilėje. Jūs negalite patirti kitokių jausmų, nes save esate apgaubę nemeile sau. Jei Žemėje jūsų nuotaikos gali keistis, nes gebate transformuoti energijas, tai sielos plane to padaryti negali ir viršų ima negatyvūs jūsų jausmai. Vadinasi lieka tik nemeilė, liūdesys, kaltė. Ar lengva sielai ten gyventi?

Kokiame „pragare“ gyvensite jūs pasirenkate būdami Žemėje ir jūsų angelai dažnai nebegali jūsų aplankyti „pragaro“ tamsybėse, nes jūs savo negatyvumu labai juos žeidžiate. Jeigu angelas gali prie jūsų sielos prisiartinti, tai jis gebės suformuoti jums vaizdus, kad galėtumėte save prisiminti, prisiminti kaip gyvenote Žemėje ir paduoda šviesos jūsų suvokimui. Parodo, kaip būtumėte galėję gyventi, jeigu būtumėte kitaip pasielgę tam tikrą akimirką. Parodo jums galimus variantus, kaip būtumėte galėję gyventi Žemėje, jei nebūtumėte pasidavę aistroms, savo ego reikalavimams ir t.t. Jums parodo, kaip būtų gyvenusi jūsų šeima, nei būtumėte kitokį gyvenimo būdą pasirinkę, kaip būtų susiklostę likimai jūsų mylimų žmonių. Meilė artimiesiems vis tik yra stiprus jausmas. Ir kai matai, ką atėmei pats iš savo artimųjų,  sielos pradeda suvokti, kokias klaidas padarė. Kai gyventi tam tikrų jausmų verpete, manai, kad tai yra teisinga ir nekintama. Bet kai tau aiškiai parodo, ko tu netekai, nekeisdamas savo situacijos, tada suvoki, kad elgeisi neteisingai, kad galėjo būti kitaip. Kad galėjai laimingai gyventi kitoje santuokoje, kad galėjai atsiskleisti kitame darbe, kad galėjai turėti daugiau nuostabių vaikų ir t.t. Bet jūs čia ir dabar renkatės kaip gyventi ir, dažnai, jūsų negebėjimas atsijungti nuo savo jausmų, nuo savo negero charakterio, neleidžia jums pakeisti savo gyvenimo ir savo likimo. Todėl ir Mokytojai aiškina, kad pastebėtumėte, kokie prisirišimai jus valdo. Kokie įpročiai neleidžia teisingai padaryti gyvenimo pasirinkimų. Bet kurią akimirką jūs galite viską keisti. Tai, kaip jūs dabar gyvenate nėra vienintelis ir nekintantis sprendimas. Bet kokiu atveju jūs viską galite keisti. Tik neturite išsinešti nuoskaudų, nerimo, kaltės. Turite galimybę keisti ir gyventi kitą gyvenimą. Jūs labai prisirišę prie savo gyvenimo. Prisirišę prie tėvų, vaikų, draugų. Prisirišę (kas visai blogai) prie visuomenės norų, prie kolektyvinės sąmonės. Esate atsisakę savo savarankiškumo, gebėjimo perlipti per savo jausmus ir gebėjo kurti bet kokį kitokį gyvenimo variantą.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s