Arkangelas Metatronas

Bendravimas su Mokytojais

    Mokytojas visados laukia savo mokinio ir kai jis pabeldžia į Mokytojo duris, Jo širdis suvirpa iš džiaugsmo ir apgaubia savo mokinį meile ir išmintimi. Mokytojas visados šalia savo mokinio: ir džiaugsme, ir skausme, ir tyloje, ir triukšme. Jis visados stebi savo mokinį ir jam padeda taip, kad ta pagalba būtų realiai priimama ir suvokiama. Nei vienas Mokytojas neragins mokinio eiti greičiau savo suvokimo keliu. Nes tai nėra kelias, kuriuo einama. Tai būsena, kuri yra išgyvenama. Ir ta būsena nereikalauja skubos. Ši būsena tikisi, kad mokinys gebės ją išjausti, įsisąmoninti ir pakeisti savo mąstymą ir elgesį. Kiekviena Mokytojo duota žinia, tai ne žinojimui skirta žinia, kurią reikia išmokti atmintinai ir apie ją kalbėti kitiems, tai žinia, kurią turi suprasti pats žmogus.

Jūs esate nekantrūs, dažnai manote, kad su jumis niekas nevyksta, nors labai stengiatės. Bet per tą nekantrumą jūs ir pamirštate esmę, arba jos tiesiog nesuvokiate: Mokytojas neskatina jus veikti, neskatina kažką padaryti ar daryti, Mokytojas duoda žinią ir tą žinią reikia išgyventi. Ją reikia išgyventi taip, kad ji tavyje įsitvirtintų nekintamai. Kad ji sudegintų tavyje buvusius kitus įsitikinimus, kad įtikintų protą, jog tai teisinga žinia ir įsitvirtintų tavo kalboje, elgesyje, širdyje. Buvo laikas, kai jūs ėjote savęs ir visatos pažinimo link. Atėjote, sustokite ir pradėkite bręsti. Vadinasi, niekur nebereikia skubėti, nebereikia reikalauti iš savęs nuolat kažką daryti vardan tobulėjimo. Jei tikrai bręsite ir tobulėsite tai kiekvieną dieną aiškiai žinosite, kam ji skirta ir ką joje turite nuveikti. Todėl, tiems, kurie yra įpratę prie nuolatinės veiklos (net dvasinio tobulėjimo kelyje), bus sunku. Nes čia apčiuopiamos veiklos nebėra. Nebėra fizinio veiksmo. Yra tik MĄSTYMAS. Yra tik gilinimasis į žodį ir to žodžio išgyvenimas pačiomis įvairiausiomis prasmėmis, kol jis tavyje įsitvirtina tokia prasme, kokia prasme buvo ištartas Mokytojo, o ne tavo proto suprastas. Tai sunkus periodas. Labai sunkus, nors iš esmės, atrodo, niekas nevyks. Bet sielos brendimo laikotarpyje veiklos yra labai daug. Nes tu turi išjausti viską, kas tavyje vyksta. Kas vyksta su dabartiniais tavo jausmais ir mintimis, kas kyla iš pasąmonės, ar kitaip tariant, iš praeitų įsikūnijimų sąmonės. Turėsite išmokti atleisti sau ir kitiems, turėsite susitaikyti su tuo, ką blogą esate padarę ir suvokti, kad Absoliutas – tai gėris ir blogis. Geru būti lengva. Blogu būti taip pat lengva. Bet suvokti, kad blogis, taip pat gėris – jums beveik neįmanoma. Bet suvokiant, kad dualiame pasaulyje Absoliutas skirstosi į gėrį ir blogį, reikia pripažinti, kad abi šios tiesos yra vienodos. Neskatinu sąmoningai blogai elgtis, bet skatinu sąmoningai suvokti, kodėl elgėtės blogai, ką tai davė jums ir kitiems, kokias tiesas suvokėte ir kaip tai jus subrandino?

Todėl ir sakau, kad prasideda sunkusis laikotarpis, kai turėsite perlaužti savo mąstymo blokus. Ne tik perskaityti, apmąstyti, bet išjausti, įtvirtinti naujus suvokimus savyje. Nuo šiol gali pasitaikyti laiškų, kurie jus šokiruos. Ne dėl to, kad jie būtų blogi, ar sudėtingi, o todėl, kad jūsų protas visiškai nesutiks su tomis tiesomis. Ir tas procesas sudėtingas tuo, kad kol išmoksite mąstyti aukštesnių vibracijų lygmenyje ir gebėsite suvokti žinią taip, kaip Mokytojas ją perteikia, jūsų protas tam prieštaraus, juoksis, pyks, atmes. Gal būt jūs ir nepajėgsite perlipti per savo mąstymo ribą ir liksite nesuvokiantys Mokytojo žodžio – bet tada ir nėra kelio pirmyn, kuriuo reikėtų augti. Liks užsiimti vėl bėgimu, seminarų lankymu, užsiimti praktikomis, kad tik pasitraukt nuo mąstymo ir tiesos išjautimo. Jūs sėkmingai tai darėte iki šiol, sėkmingai su tuo gyvensite ir toliau. Bet, mes žinome, kad bus žmonių, kurie tikrai gebės išjausti kiekvieną Mokytojo žodį ir teisingai jį suprasti. Apie naują laikotarpį – sielos brendimo laikotarpį net nekalbėtume, jei nematytume, kad bus ir teigiamų pokyčių.

Buvo labai daug problemų su laiškų priėmėja, nes iškilę praeities prisiminimai labai blokavo ateities žinių suvokimą, bet  su pagalba žemiškų ir nežemiškų Mokytojų, kanalai vėl pravalyti. Ir jeigu jos paklaustumėt ar suvokt savo išgyvenimus buvo lengva – ji atsakytų, kad net fiziškai tai buvo labai sudėtinga. Suvokti vieną Mokytojo žodį gali reikti akimirkos, bet gali reikti savaitės, mėnesio ar kelių metų. Bet nesuvokus tos tiesos, kelio pirmyn nėra. Yra tik ramus Mokytojo laukimas, kada susidėlios geriausios aplinkybės tiesai suvokti ir vėl ją pakartoti mokiniui.

Nuo šiol suvokite, kad ne kiekybė svarbu, ne tai, kuo jūs užsiimate kasdienybėje, ne tai, kiek laiko meldžiatės ar pasninkaujate, o tik tai, kaip gebate suvokti Mokytojo pasakyto žodžio esmę. O Mokytojas su jumis gali kalbėti pačiais įvairiausiais būdais: per knygas, per kitą žmogų, per netikėtai atėjusią mintį. Mokytojas tikrai ras būdą, kaip pasakyti žinią mokiniui. O visa kita priklausys tik nuo mokinio brandos. Jis gali tą žinią įvertinti kaip labai svarbią ir Mokytojo jam siųstą, o gali ją palaikyti beverčia žinia, kuri nereikalauja jo mąstymo pastangų. Mąstyt tyloje nėra lengva, nes dažnai jūs verdate savo minčių chaose, kur Mokytojas nesikiša. Todėl turite rasti būdų, kaip susiliet su Kūrėju, su Mokytoju. Tai neturi būti tik tyli meditacija, kurioje niekas nevyksta, tai gali būti paprastas bendravimas su kitais žmonėmis, įvykiai gatvėse ir t.t. Mokytojui perduot žinia – nėra jokių ribų. Ribą suformuojate tik jūs, kai nenorite tos žinios priimti. O priimti galite nenorėti dėl daugybės priežasčių: nes jūs turėsite keistis ir kitaip elgtis, nes turėsite atsisakyti komfortiško saugumo, nes praeitų įsikūnijimų patirtis blokuos tas žinias, nes protas tam prieštaraus, nes visuomenė to nesupras ir daugybė kitų priežasčių. Ir jeigu nors vienai iš tų priežasčių pasiduosite, tai žinios ir neišgirsite, o ką jau kalbėti apie jos suvokimą.

Mes tikimės, kad pamažu išmoksite mąstyti, išmoksite išgirsti žinią, ir svarbiausia, gebėsite ją įtvirtinti savo sąmonėje kaip tiesą, kurios reikia laikytis bet kokiomis sąlygomis. Ateis laikas ir tą tiesą pakeis kita tiesa, bet neišmokę gyventi su naujomis pažiūromis į gyvenimą – nėr kur dvasiškai keliaut. Jūs tada tik žaidžiat dvasinį tobulėjimą, bet jau laikas bręsti – išgyventi tiesą ir tos tiesos pagrindu keisti savo elgseną.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s