Žemės sukimosi greitis įgauna vis didesnį pagreitį. Tai vyksta dėl to, kad Žemės energinio lauko vibracijų virpėjimo (judėjimo) dažnis vis greitėja. Tiek greitėja laikas, tiek greitėja veiksmas. Veiksmas to, kas turi realizuotis sielai esant įsikūnijime Žemėje. Vadinasi nėra taip, kad konkreti užduotis gali būti nukeliama vis į kitą įsikūnijimą. O kodėl ji vis tik būna nukeliama? Todėl, kad žmonės nėra pasiruošę priimti pokyčių. Nepasiruošęs ir pats žmogus, nepasiruošusi ir aplinka, kuri turėtų priimti pasekmes. Žemės judėjimo greitis didėja, vibracijos kyla, vadinasi tai, kas turėjo būti atlikta, skatinama kaip galima greičiau atlikti. Kaip tai pasijaučia? Dar labiau suaktyvėja karmos atidirbimo procesas. Įvykiai seka vienas po kito, kad tik greičiau žmogus susivoktų savyje, suvoktų tikrąją gyvenimo prasmę ir prisiderintų prie naujų sąlygų ir reikalavimų. Į tą procesą įsijungia daug padėjėjų iš nematerialaus pasaulio. Jie stengiasi bendrauti su žmogumi per jo intuiciją, per gyvenimo ženklus, per sapnus. Nuolat duodama informacija, kaip geriau elgtis, nuolat formuojami įvykiai, kad kuo greičiau atidirbtum karmą ar susimąstytum kada gyveni neteisingai. Nuolat duodami išbandymai, sukrėtimai, kad tik pradėtum ieškoti tiesos savo viduje, o ne išorėje. Kad pradėtum ieškoti supratingumo, paguodos savyje, o ne išorėje. Nuolat angelai sargai jus saugo nuo jūsų neteisingų sprendimų pasekmių, nes jūs galite žūti ir neįgyvendinti savo užduoties laiku. Naujam įsikūnijimui ir brendimui reikia laiko. O jeigu tas įsikūnijimas vėl nepasiteisina? Todėl angelai sargai įdeda daug pastangų saugodami žmogaus sveikatą ir gyvybę. Į pagalbą ateina arkangelai, dėl suvokimo praplėtimo į pagalbą ateina Pakylėtieji Valdovai.
Visas nematerialus pasaulis siekia padėti žmogui prisiderinti prie naujo virsmo etapo. Žemės sukimosi greitis didėja, energinis lygis kyla, vadinasi, prie to turi prisiderinti ir žmogus su savo energiniu lygiu. O tam dabar labai trukdo jo suformuota karma, jo egoistiniai siekiai, neteisingi sprendimai ir ribotas sąmoningumas. Visa tai gali pakeisti tik Meilės jėga. Besąlyginės meilės jėga, kurią žmogus išmoksta ištransliuoti iš savo krūtinės, kurios pagrindu formuoja kiekvieną veiksmą, mintį, žodį. Bet kokiame savo pasiekimų momente galima viską sustabdyti ir pasukti savo gyvenimo eigą tinkame linkme, kuri keis tavo energinės struktūros virpesių dažnius ir tu išliksi naujose sąlygose. Ne veltui gamtoje veikia natūralios atrankos dėsnis. Šis dėsnis veikia ir žmonių atžvilgiu. Tik jis tęsiasi daug daugiau metų, negu gamtoje. Sielos, kurios neprisiderina su savo žemiškąja išraiška prie aukštų vibracijų, pereina į žemesnio energinio lygmens pasaulį. Tai didžiulis praradimas esybei, nes jos savęs formavimas prasideda iš naujo. Būtent dėl to vienos sielos kyla aukštyn, o kitos sielos pasilieka užmarštyje, tamsiame pasaulyje. Bet, kaip jau sakiau, yra ir tų sielų, kurios savo laisva valia pasirinko nužengti į žemesnį energinį lygį ir per savo gyvenimišką išraišką jį pakelti – pakelti savo žemiškos struktūros energinį lygį, kartu keliant ir kitų žmonių energinį lygį.
Būna sielų, kurios Žemėje suformavo žemą savo sąmoningumo lygį ir paprašo pakeisti joms skirtas užduotis. Jos mato, kad su savo jėga nepajėgs išspręsti jai skirtų užduočių, o jos turi būti įgyvendintos laiku, tai paprašo Sielos užduočių formavimo tarybos, pakeisti šias užduotis. Ir jeigu taryba nusprendžia, kad kitas žmogus (kita siela) tai gali įgyvendinti greičiau, yra pakeičiamos užduotys. Karma čia nesusiformuoja. Tiesiog yra priimamas dalykinis sprendimas, kuris atspindi visuminę gerovę ir pasirenkamas geriausias variantas. Taip sielos gyvavimo laikotarpyje gali pasikeisti jos esminės užduotys. Tada ji priima kitas užduotis, kurias yra taip pat reikalinga įgyvendinti. Pakeitus užduotį į tą pačią erdvę ir laiką įeina kita siela su savo nauja užduotimi ir suformuojamos sąlygos tai užduočiai įgyvendinti. Sielai nėra svarbu, kokią užduotį jai paskiria, jai svarbu tą užduotį atlikti teisingai ir laiku, bei geriausiu būdu. Kai kada siela sugeba per vieną įsikūnijimą atlikti daug jai skirtų užduočių ( bet kaip sakiau, tai priklauso ir nuo sielos jėgos ir nuo aplinkos prisiderinimo tos užduoties pasekmėms priimti). Daugybės žmonių pastangų dėka susiformuoja galimybės realizuotis tam tikroms užduotims ir sielos lieka laisvos priimti naujas užduotis. Joms nereikia „mirti“, priimti užduotis ir grįžti į įsikūnijimą. Joms užtenka išlaikyti aukštą energinį savo žemiškos struktūros lygį ir ji gali perimti iš tarnybos kitas užduotis. Taip sutaupomas laikas, kuris įgauna vis didesnį pagreitį.
Vis dažniau nuvilnija mintis – nebėra laiko, reikia paskubėti. Laikas niekur nedingo, jis yra, buvo ir bus, nes jūs egzistuojate amžinybėje. Bet Žemės atžvilgiu, kurios energinio lauko virpėjimų dažnis kyla, laiko mažėja tiems, kurie nespėja prisiderinti prie pokyčių. Atėjus stipriai bangai, bus deginamas negatyvumas. O jeigu žmogaus struktūroje bus didesnis procentas negatyvumo, nei teigiamumo, ši žemiška struktūra sudegs. Netiesiogiai sudegs, bet bus sunaikintas negatyvumas ir sunaikintas negatyvus žmogus. Jis mirs, nesuteikęs galimybės sielai vystytis toliau lengvatinėmis sąlygomis. Siela, netekusi daug energijos, galės vystytis tik kitame pasaulyje, kur sąlygos bus apsunkintos. Žmogus tarsi nepastebės, kad gimė ne toje pačioje Žemėje, nes jo atmintis bus labai apribota ir jis tikrai neprisimins savo buvusių gyvenimų. Jis neprisimins, kad pažino Dievą. Jis gyvens kitoje Žemėje (kitoje planetoje, kuri panaši į Žemę) ir mėgins kelti vibracijas jau apsunkintose sąlygose. O žmogus, kuris prisiderins prie virsmo, jis pereis į kitą lygmenį su naujai suformuota Žeme. Žemė pereis į kitokią erdvę su kitokia aplinkos struktūra ir žmogaus kūnas įgys kitokias proporcijas ir kitokias galimybes. Jis bus lengvesnis, galės perketi save į kitą vietą teleportacijos pagalba. Jis skaitys kitų mintis ir suvoks Visatos dėsnius aiškiau, suvoks vienybės jausmą, bendrumo jausmą. Besąlyginė meilė bus ne siekiamybė, o realybė.