Keičiantis Žemės energinam informaciniam laukui, keičiasi ir visų gyvybės formų cheminė struktūra, kurios prieš tai egzistavo Žemėje, tame tarpe ir žmogaus struktūra. DNR kodas pasikeičia, pakeisdamas žmogaus išraiškos galimybes. Bendroje energetikoje nebelieka tam tikrų dažnių. Vadinasi, nebelieka erdvės tam tikrų formų egzistavimui. Nebelieka erdvės negatyvumo egzistavimui. Yra nustatoma tam tikra žemiausių dažnių riba ir jeigu jos nesiekia kuri nors gyvybės forma, ji nebegali egzistuoti naujame pasaulyje, nes ten nėra tam sąlygų. Tos formos išlieka gyventi „senojoje Žemėje“, iš kurios pasitraukia patys geriausi gyvasties egzemplioriai.
Naujojoje Žemėje toliau gyvena žmogus su savo ta pačia paskirtimi – formuoti virsmą, kūrybą, skleisti dievišką Meilę ir Išmintį. Gyvenimo sąlygos iš esmės kitokios, todėl pereinant į tą pasaulį, yra reikalinga, kad žmogus atitrūktų nuo savo prisirišimų prie tam tikro gyvenimo stiliaus ir formos. Jau pereinamajame laikotarpyje reikalinga atsisakyti daugybės struktūrų, kurios bus visai nereikalingos ateities Žemei. Nereikalinga policija, ligoninė, teismai, kalėjimai, mokyklos (tokios, kokios jos dabar yra), nereikalinga karo pramonė, vaistų pramonė, dirbtinio maisto gaminimo pramonė ir t.t.
Pereinamasis laikotarpis, iš tiesų, yra labai sudėtingas laikotarpis, nes žmogus turi keisti savo įgūdžius, įpročius, turi keisti vertybes, atsisakyti tų tiesų, kurios buvo aiškios, tikslios, bet jau nebereikalingos. Keisti savo suvokimą apie pasaulį. O tai ir yra esmių esmė. Keisti suvokimą apie pasaulį. Tik pakeitus patį suvokimą, jau gali keisti savo įpročius, prisirišimus, vertybes. Bet koks turi būti tas pasaulis? Kaip jį įsivaizduoti, kaip žinoti, kad įsivaizduoji teisingai ir kaip žinoti, kad tavo pastangos neneša žalos nei tau, nei pasauliui. O gal visa tai tik vaizduotė, tik iliuzija, gal tai apgaulė ir savęs sunaikinimas?
Neįmanoma pradėti kūrybinio proceso, neišugdžius savyje Tikėjimo ir Pasitikėjimo Dievu. Nebus realaus Tikėjimo ir Pasitikėjimo Dievu – nebus galimybės formuoti naują pasaulį be baimės, be abejonių. Formuojant naują požiūrį, tu privalai atsisakyti daug senų tiesų. Tiesas, kurios buvo pagrindas viso tavo lyg šiol egzistavusio pasaulio. Ir kur rasti jėgų atsisakyti seno, jeigu nėra pasitikėjimo tuo, ką ruošiesi kurti. Tai didžiulis iššūkis žmogui ir didžiulis šuolis virsmo etape. Reikalinga sukoncentruoti didžiules pastangas tam, kad pajėgtum atsisakyti tai, kas priklausė žemesnių vibracijų pasauliui ir pereiti į aukštesnį lygmenį. Visi norėtų pereiti iš žemesnio lygmens į aukštesnį, bet tai nėra lengva. Nelengva, kai griūva pasaulio suvokimo pamatai. Nebus taip, kad žmogus miršta ir siela jau gimsta naujame pasaulyje, pamiršdama, kad buvo senasis pasaulis. Siela, kuri pereina į žemesnio energinio lygmens pasaulį – yra užblokuojama žemų vibracijų ir atmintis dingsta. O sielos, kurios išlieka aukštų vibracijų pasaulyje, atmintį išsaugo. Išsaugo buvusį suvokimą, o tą seną suvokimą reikia keisti. Keisti reikia pradėti jau dabar, kol neįvyko techninis perkalibravimas, kai nebebus laiko prisiderinti. Tada jau tektų gyventi kitokiose sąlygose, o žmogui tai gali būti nepriimtina, pvz, minčių skaitymas. Žinoma, įdomu, ką galvoja kiti, bet tada tu suvoki, kad kiekviena tavo mintis nueina į erdvę ir ją nuskaito visi. Tu turėsi išsiugdyti etiketą, taktą, tavo mintis turės neužgauti kito, neįžeisti, nenuvertinti. Negalėsi savęs sureikšminti, išaukštinti. Už savo suformuotos minties prasmę turėsi atsakyti šimtu procentu. Tavo veiksmai turės visiškai atitikti tavo mintis. Negalėsi galvoti blogai, o elgtis gerai. Tai sukels vidinį kibirkščiavimą ir tai pasijus fiziškai. Tu turėsi labai gerai įvaldyti savo jausmus. Net nesąmoningi jausmai, nesąmoningos mintys realizuosis akimirksniu.
Pagal Dievo planą, Žemė turi išskleisti aukštesnes vibracijas, tai reiškia, kad keičiasi gyvenimo pobūdis pačioje Žemėje ir keičiasi žmogaus mąstymas. Žemė apsivalys. Ji iš savęs išspinduliuos aukštas energijas ir tos energijos ras sąskambį su erdvę užpildžiusią meilės energija. Vidus ir išorė bus pasiruošę pokyčiui. Oras prisipildys naujų medžiagų, kurios maitins žmogų. Žmogui užteks gėlo vandens, žiedų nektaro ir Saulės energijos. Gamta suteiks viską, ko reikia žmogui – augalai išskirs medžiagas, kurios prisotins orą maistingomis medžiagomis – mana. Žmogui nebereikės skirti savo energijos maisto gamybai. Žemė išlaikys materialią formą ir žmogus išlaikys materialią formą, bet ji chemiškai skirsis nuo dabartinės struktūros ir molekulių junginiai skirsis.
Žmogus lengviau judės. Jis judės savo minties pagalba. Jam nebūtina bus vaikščioti – tiesiog mintimis pajudins kūną ir nusklęs ten kur norės. Dabar jau turite aparatus, kurie juda priklausomai nuo kūno judesio. Taip bus ir ateityje, tik aparato nereikės. Žmogus išreikš valią judėti į priekį ir kūnas judės. Bus ir technika, kuri bus varoma Saulės energija ir kuria galės naudotis kiekvienas, kam jos gali prireikti (nes ne visi iš karto sugebės judėti pasitelkus minties jėgą). Žmonės mintimis formuos projekcijas. Pirmiausia ateityje suformuos projekciją savo kūrybos objekto, o vėliau jau pasitelkiant kitų žmonių minčių galią, tą objektą suformuos kaip modelį. Bet, kad objektas funkcionuotų, reikalingos cheminės medžiagos, todėl išliks reikalingas ir fizinis darbas. Materializuoti fizinę medžiagą bus dar pakankamai sudėtinga, bet erdvėje suformuoti projekciją to daikto, kurį nori kurti – jokių problemų. Prie tos projekcijos galės dirbti daugelis žmonių, vieni su kitais konsultuosis, aiškinsis to daikto naudingumą, efektyvumą. Ir vėliau, jau suformavus tikslią projekciją, bus galima kurti medžiagas. Kaip Žemė iki šiol duoda visas medžiagas (gamtinius išteklius), taip duos juos ir ateityje. Bet bus tokių cheminių elementų, kurių dabar Žemėje nėra.