Neregimasis pasaulis žmogui sunkiai suvokiamas. Pirmiausia, jis neregimas, neapčiuopiamas ir pripažinti, kad jis egzistuoja žmogui nėra lengva. Bet, jeigu pripažįsti, kad egzistuoja Dievas, tai turi suvokti, kad yra ir kita materijos forma. Dievas – tai labai aukštos vibracijos. Nuo Jo iki žmogaus yra daug energinių sluoksnių, kuriuose vienaip ar kitaip egzistuoja gyvenimas, egzistuoja materiali substancija, kurioje yra formuojamos energijos. Jos sklaidose kitoje zonoje, kitoje sferoje, žmogaus gyvenimo nelabai paliesdama. Kiekvienos sferos gyventojai išspinduliuoja į erdvę suformuotą energiją. Kiek svarbi žmogaus išspinduliuota energija, tiek pat svarbi ir kitų būtybių išspinduliuojama energija. Kūrybinė energija. Pakylėtieji Valdovai yra vieni iš tų, kurie apčiuopiami žmogaus sąmonei, su kuriais žmogus yra pajėgus užmegzti bendravimą ir vystyti bendradarbiavimą. Pakylėtieji Valdovai, tai dalis nušvitusių sielų, kurios buvo įsikūnijusios Žemėje. Pakėlė savo sąmoningumo lygį iki paties aukščiausio žemiško lygio ir susiliejo su Pakylėtųjų Valdovų erdve. Erdve, kurioje gyvenimas vyksta pagal kitus standartus, bet kurie taip patpavaldūs Dievui, nes visa kas yra iš Dievo. Šioje Pakylėtųjų Valdovų zonoje dirba ir gyvena ne tik iš Žemės kilusios sielos. Į šią sferą ateina subrendusios sielos iš kitų planetų. Tai bendra, daug gyvybės formų apjungianti sfera, esanti tam tikrų energinių virpesių lygmenyje. Ir čia vyksta gyvenimas.
Pakylėtieji Valdovai – kas jie? Pakylėtieji – jie subrendo savo įsikūnijimuose, įgijo patirtį, ją išgyveno ir sugebėjo savo žemiškosios sąmonės vibracijas pakylėti ir susilieti su savo aukštesnės sąmonės vibracijomis. Siela, įsikūnydama Žemėje (ar kitoje planetoje) pereina savo vystymosi etapus nuo žemiausio iki aukščiausio lygmens. Po to ji pereina į aukštesnę sąmonę ir bręsta jau tame aukštesniame lygmenyje. Bet yra daugybė sielų, kurios yra aukšto energinio lygmens, bet nepasilieka aukštesniajame lygmenyje, o vėl įsikūnija Žemėje ir prisiima paskirtį iškelti visos žmonijos sąmonę į daug aukštesnių vibracijų pasaulį. Pakylėtieji Valdovai visados gali įsikūnyti Žemėje ir padėti pakelti žmonių sąmonę.
Kai žmogus meldžiasi, medituoja ar užsiima kita dvasine praktika, jis atlaisvina savo mintis nuo kasdienybės ir sutelkia savo minčių dėmesį į Pakylėtuosius Valdovus, sutelkia dėmesį į aukštesnes jėgas. Sutelkiant dėmesį, žmogus savo minčių spindulį nukreipia į aukštesnę sąmonę ir iš ten gauna atgalinį ryšį. Taip papildo savo energinį kūną aukštesnių energijų vibracija. Pvz., jei žmogus nuoširdžiai meldžiasi Marijai, Budai, Jėzui ir t.t., jis gauna grįžtamąjį ryšį iš tos Aukščiausiosios Būtybės. Gali būti, kad žmogus iš karto nepajunta to ryšio, nes žmogų yra apgaubęs karminis debesis, apgaubusi kolektyvinė sąmonė, žmogaus įpročiai, prisirišimai. Visa tai, kas neleidžia atsipalaiduoti, atlaisvinti save nuo kasdienio gyvenimo. Bet sąveika vis tiek vyksta. Aukščiausiųjų Būtybių skleidžiama šviesa degina visus tuos blokus. Ir jeigu žmogus nuolat nukreipia savo minčių energiją į Aukščiausias jėgas, tos jėgos grąžina jam savo energiją ir jį valo, kol galiausiai žmogus pradeda pajusti palengvėjimą, pajusti šilumą, gerumą, meilę. Jis pradeda pajusti Aukščiausiųjų jėgų skleidžiamą energiją. Vadinasi toms jėgoms jau pavyko suskaldyti žmogų gaubusį negatyvumo bloką. Atsiranda ryšys taro žmogaus ir aukščiausios sąmonės būtybių. Tas būtybes galima vadinti Pakylėtaisiais Valdovais. Kodėl Valdovais? Nes „Valdovas“ – tai jėga, tai galia. Valdovas turi daug daugiau jėgos nei eilinis žmogus. O tie, kurie jau yra pakylėti, jų energinė jėga yra šimteriopai didesnė, nei žmogaus jėga. Jie ne tik padeda žmonių sąmonei kilti, bet ir kaupia gerosios energijos sankaupas, kurias galės panaudoti būdami savo naujojoje sferoje. Juo didesnė ši sankaupa, tuo didesnė Pakylėtųjų Valdovų galia. Tuo daugiau jie gali padėti kitoms būtybėms, todėl Pakylėtieji Valdovai skiriasi savo galimybėmis. Nei vieno žmogaus energetika neprilygsta nei vienam iš Pakylėtųjų Valdovų. Vieni iš Valdovų turi tiek energijos, kad gali nuolat kontaktuoti su žmonėmis, kviesti juos į mokinius, dirbti kartu tiesiogiai. Norint Valdovams įsilieti į Žemės erdvę, jie turi išnaudoti daug energijos. Todėl ne visi Pakylėtieji gali sau leisti nuolat lankytis Žemėje ir padėti žmonėms. Dalies Pakylėtųjų Valdovų energetika yra tokių aukštų vibracijų, kad jie nebegali bendrauti su nepasiruošusiais žmonėmis dėl per didelio vibracijų skirtumo. Paprasčiausiai jų energetika labai degintų žmogaus energetiką ir žmogus jaustų fizinius ir psichinius negerumus. Kai kurie Pakylėtieji Valdovai suranda tarpininkus – tam paruoštus žmones – per kuriuos bendrauja su kitais žmonėmis. Tie tarpininkai turi tarsi energijos transformatorius – priima aukštas vibracijas ir priderina prie žmonių bendro energetinio lygmens.
Pakylėtųjų Valdovų spindulys apvalo, atlaisvina nuo negatyvumo ir pakelia žmogaus vibracijas. Vibracijų pakėlimas visados iššaukia vidinę sumaištį, vidinę kovą. Žmogus pradeda suvokti, kad gyvenimas turi kitokią prasmę, kitokias vertybes nei jis buvo suvokęs ir jam sunku jų atsisakyti. Atsiranda vidiniai prieštaravimai tarp naujo ir seno. Nuolat koncentruojant dėmesį į Aukščiausias jėgas arba tiesiog į Dievą, energijos bus perduota tiek, kad atlaisvins visus blokus, praeis prieštaravimai, skausmai ir žmogus galės lengvai ir paprastai atsiskleisti naujai gyvenimo formai. Taip siela įgaus jėgos įsikūnyti aukštesnių vibracijų pasaulyje.
Pakylėtaisiais Valdovais tampa labai mažai sielų, palyginus su tuo skaičiumi, kiek jų yra. Nes vis tik tai labai ilgas procesas ir reikalaujantis begalinio įdirbio tiek Žemėje, tiek kituose pasauliuose. Turi būti pažinimas ir kitų pasaulio formų, kitų gyvenimo tiesų, kad galėtum suformuoti pakylėtą sąmonę. Sielos, kurios yra atlaisvinusios savo sąmonę iš žemiškosios sąmonės gniaužtų, gali formuoti savo gyvenimą kituose įsikūnijimuose jau kitose planetose ir vėliau grįžti į pakylėtos žmogaus sąmonės būseną, į penktąjį lygmenį. Pakylėtieji Valdovai yra išgyvenę visus lygmenis, pradedant nuo paties žemiausio ir einant į aukštesnius nei žmogaus sąmonė – į ketvirtą, penktą, šeštą lygmenį. Pakylėtieji Valdovai jau 7 – 9 lygmens sąmonės gyventojai. Vadinasi, jie kažkur turėjo būti įsikūniję, kad pereitų ir tuos lygmenis, kurių nėra Žemėje. Todėl čia ir galiu paaiškinti, kuo skiriasi žmogaus tobulėjimas ir jo perėjimas į kitą žemės gyvavimo lygmenį, nuo žmogaus tobulėjimo ir perėjimo į Pakylėtųjų Valdovų sąmonės lygmenį. Norint pasiekti Pakylėtųjų Valdovų sąmonės lygį, reikia įsikūnyti ne vien tik Žemėje, nes Žemės erdvėje dar nėra susiformavę 4-5-6 lygmenys, kuriuos turi išgyventi siela, kad subręstų. Todėl, būnant žmogumi, pasiekti Pakylėtųjų Valdovų sąmonę, praktiškai neįmanoma. Bet, būnant Pakylėtuoju Valdovu, gali įsikūnyti, kur nori. Jie pasirenka kur ir kada įsikūnyti ir kokią idėją skleisti žmonijai, kad padėtų pakelti žmonijos sąmonę. Didžioji dalis Pakylėtųjų Valdovų savo tobulėjimo kelią pradėjo Lemūrijos laikais, kai kas save ugdė ir Atlantidos laikais. Dabartinėje civilizacijoje nebuvo įmanoma suformuoti tokio aukšto energetinio lygmens, kad žmogaus sąmonė pakiltų iki Pakylėtųjų Valdovų sąmonės. Literatūroje aprašyti Pakylėtųjų Valdovų įsikūnijimai nereiškia, kad būnant tais įsikūnijimais jis save „augino“, tobulino ir pasiekė tą lygmenį. Tai reiškia, kad Pakylėtieji Valdovai jau susiformavę ir priėmę sprendimą padėti žmonijai – įsikūnydavo tam tikrame laikmetyje, kad savo veikla įneštų į Žemės gyvenimą naujumo ir taip atlaisvintų užsiblokavusią sąmonę. O naujumą įnešti galėjo bet kokia forma: per dailę, muziką, filosofiją, politiką ir t.t. Lemūrijos laikais su žmonėmis bendravo labai daug Pakylėtųjų Valdovų tiesiogiai, nes jų vibracijos atitiko viena kitą. Pakylėtųjų Valdovų didžioji dalis yra daug senesni nei Žemės gyventojai. Jų galia susiformavo kituose pasauliuose, jų patirtis didžiulė, suvokimas platus. Jie mato žmogaus vystymosi galimybes, bei tikslus visai kitaip, nei tai suvokia žmogus. Todėl žmogui visados rekomenduojama įsiklausyti į jų nurodymus, į Dvasios Mokytojų nurodymus.