O kas yra besąlyginė meilė? Pirmiausia, tai džiaugsmas, kad gyveni. Nuolatinė palaima išjausti kiekvieną gyvenimo akimirką. Nesvarbu, jei tu ir matai savo aplinkoje skausmo ar nesėkmių, bet tu žinai, kad savo vidine šviesa gali sušildyti kiekvieną žmogų, savo ramybės ir šilumos dėka gali suvaldyti bet kokią situaciją. Tu jautiesi džiugus ir ramus. Tu žinai, kad tavo mintis ir tavo išskleidžiama dieviškoji energija turi galią ir kad remiantis pasitikėjimu Dievu, tu suformuosi tinkamą realybę, kurioje nesėkmė peraugs į sėkmę, kur kančia peraugs į naują suvokimą, kur blogis atskleis grožį ir gėrį.
Besąlyginė meilė – tai džiaugsmas, tai realybė, tai visiškas atsidavimas Dievo valiai, tai vidinė harmonija. Ir visa ta būsena leidžia išspinduliuoti besąlyginę meilę. Matote, nėra nei vieno žodžio apie jausmus, kuriuos turėtumėte išspinduliuoti kitam žmogui. Nieko neįmanoma gražaus išskleisti iš savęs, jeigu tavyje nėra kertinių pamatų, nėra nuostabios vidinės būsenos, kurioje tvyro ramybė, žinojimas, kas viskas bus taip, kaip turi būti, bei vidinio džiaugsmo, kad gyveni toje besąlyginėje meilėje ir šviesoje, kurią tau dovanoja Dievas. Ta besąlyginė meilė ir dieviškoji šviesa egzistuoja truputį aukščiau už kasdienes mintis ir rūpesčius. Jeigu žmogus sugeba save nuraminti ir įeiti į tos meilės ir šviesos zoną, jis pajaučia gyvenimo grožį. Ši meilė ir šviesa ne tik atskleidžia grožį, bet žmogui suteikia jėgos atsisakyti savo įpročių, prisirišimų. Padeda žmogui atverti akis ir širdis grožiui, padeda atsilaisvinti nuo žmogų kaustančių suvaržymų.
Nuostabus žmogus, kuris moka išreikšti savo meilę, bet dar nuostabesnis tas, kuris moka savo meilę sulieti su dieviškąja meile, esančia krūtinėje. Žmogus nesukuria dieviškosios meilės. Jis gali įdėti daug pastangų valdant save ir formuojant teisingus įpročius, bet dieviškosios meilės nesuformuosi. Jai galima tik atsiverti. Vadinasi, vien proto pastangų nepakanka. Reikia formuoti besąlyginės meilės jausmą, kuris nors akimirkai atvertų dieviškąją meilę. Dieviškosios meilės pajautimo tikrai nesumaišysi su jokiu kitu jausmu. Pirmiausia, tas jausmas sukelia saugumą, ramumą – tarsi būtum namuose, kur tave labai myli, kur tavimi džiaugiasi, didžiuojasi. Tu jautiesi toks reikalingas ir svarbus, bet ne dėl kažkokių žemiškų pasiekimų, o todėl, kad tai tu. Tą akimirką gal ir nespėsi įvertinti, kad tai dieviškoji meilė, bet kai grįši į kasienybę iš karto pajusi skirtumą tarp tos būsenos ir kasdienybės. Ten būna šilta, gera, ramu. Kasdienybė kupina įtampos, nesantaikos, grubių emocijų. Bet, jūs, žinodami, kad gali būti ir kitaip, galite to siekti, galite tai realizuoti. Pirmiausia reikia žinoti, kad toks jausmas egzistuoja ir suvokti, kad tas jausmas gali tapti pagrindu viso jūsų gyvenimo. Reikia priimti idėją, kad tas jausmas nėra kažkur aukštai, kad juo galite tik pasimėgauti, o kasdienybėje gyventi sudėtingai ir įtemptai. Ne, jūs turite manyti, kad kasdienybė gali prisipildyti to dieviško jausmo ir ta kasdienybė gali keistis. Kitaip ir nebūtų. Jeigu jūs į savo kasdienybę įsileidžiate dieviškosios meilės energiją, ji degins viską, kas bus žemesnių vibracijų – degins santykius (galite netekti draugų, darbo, net šeimos), degins neteisingus įpročius ir prisiminimus. Teks derintis prie naujų gyvenimo formų ir reikės įdėti pastangų, kad suvaldytumėte savo ego, savo tinginystę, savo susireikšminimą. Bet, supraskite, dieviškoji meilė negali gyventi kartu su jūsų egoistine meile. Prisiminkite, kur šviesa, ten tamsa pasitraukia. Jeigu jau į savo gyvenimą įleidžiate dieviškąją meilę, tai jūsų gyvenimas tikrai keisis ir reikia būti tam pasiruošus. Pasekmės gali būti pačios įvairiausios ir kitų žmonių nuomone, jūsų gyvenimas atrodys nesėkmingas. Bet, jeigu jūs žinote, kad einate į šviesą, jeigu jūs suvokiate, kad dieviškoji meilė tik degina viską, kas jūsų gyvenime buvo neteisinga ir nereikalinga, jums bus nesunku visas tas nesėkmes išgyventi. Jūs suformuosite visai kitokį pagrindą po kojomis ir visai kitaip išjausite gyvenimą. Jūs suvoksite, kad svarbiau tai, ką iš savęs išspinduliuojate, o ne ką pasieki savo išoriniame gyvenime. Žmonėms šiuo metu yra svarbiau, ką esi pasiekęs savo gyvenime, o ne tai, kaip tu nugyvenai tą savo gyvenimo laikotarpį. Daugumai svarbu pastatyti gražius namus, o ne tai ar tuose namuose gera ir ramu gyventi. Daugumai svarbu užimama padėtis visuomenėje, o ne tai, kiek šilumos ir gėrio išskleidei kasdienybėje. Nes šilumos ir gėrio išskleidimas neduoda apčiuopiamų rezultatų. Bet būtent išskleisdamas šiuos jausmus, gali išspręsti daugybę karminių ryšių, gali suteikti jėgos kitam priimti teisingus sprendimus. Žinoma, viso to nepamatysi paprastu žvilgsniu ir nesuvoksi viso to reikšmės. Todėl ir yra susidariusi nuomonė, kad ne tai svarbiausia žmogaus gyvenime, o tai, ką žmogus sukūrė matomo, apčiuopiamo. Viskas, kas matoma ir apčiuopiama turi prasmę tik tada, kai tai susieta su besąlyginės meilės išraiška. Pvz., Motinos Teresės gyvenimo veikla buvo pripildyta dieviškosios meilės energija ir visa, ką ji sukūrė turi savo indėlį Amžinybės gyvenime ir žemiškajame gyvenime. O žmogus gyvena Amžinybėje. Jūs gal tai ir žinote, bet nekreipiate į tai dėmesio. Amžinybė eina savo keliu, žemiškas gyvenimas savo keliu ir jūs renkatės žemiškąjį gyvenimą, nes tokia jūsų gyvenimo norma. Aš, norėdamas padėti jūsų sieloms, norėdamas parodyti tikrąjį gyvenimo grožį, sakau – turite gyventi amžinybės procese. Čia ir dabar, bet Amžinybės procese. Tik tada jūs įvertinsite, kad jūsų gyvenime daug įtakos turi jūsų suformuoti karminiai įspaudai, kad jūs turite įgyvendinti sielos siekius vardan bendros žmonijos gerovės, kad turite išreikšti Dievo valią – nuolat kelti savo sąmoningumą ir išspinduliuoti gėrio energiją į aplinką, nes tik tai skatina vystymosi visos žmonijos ir konkrečiai tavo vystymosi.
Dėkingumu apkabinu 💗🕊