7 ciklai (I-50)

Tik jūsų fantazija gali truputį pakenkti, nes fantazijas formuoja jūsų ego. Tai jo veiklos zona. O subtiliojo pasaulio pažinimą įtakoja jūsų siela, jūsų vidinis balsas. O kas ateina iš aukštesnių vibracijų lygio – tas negali pakenkti žmogui. Ką žmogus formuoja savo ego pagalba – tas gali pakenkti pačiam žmogui. Nekoncentruokite dėmesio į savo troškimus, svajones, fantazijas. Koncentruokite dėmesį į čia ir dabar. Į savo vidinę būseną, į išjautimą subtiliosios energijos. O visa kita susidėlios savaime, gyvenimas klostysis taip, kaip turi klostytis ir atneš visus įvykius, kurie labiausiai reikalingi žmogaus brandai. Jūs negalite teisingai suplanuoti savo gyvenimo, nes pagal dabartinį suvokimą nežinote, kas iš tikro yra teisinga, o kas tik kolektyvinės sąmonės suformuota tiesa. O kai mintis sukoncentruojate į subtilųjį pasaulį, jūs gausite aiškesnį suvokimą apie daugybę dalykų, kurių nesuvokėte arba suvokėte neaiškiai. Būtina palaikyti nuolatinę dėmesio koncentraciją į savo Dvasios Mokytoją. Tai būtina sąlyga, einant mokymo keliu.

Nesvarbu, kad tu nežinai, kas tavo Mokytojas. Laikykite sukoncentravę dėmesį į Pakylėtuosius Valdovus arba konkrečiai į Mariją, Jėzų, Gautamą Budą, į tai, ką jūs pažįstate. Sukoncentruokite dėmesį į Dievo šviesą ir neškite tą šviesą per visą savo dieną. Žinokite, kad išlaikyti dėmesio koncentraciją į aukštesnės sąmonės būtybę yra iš tiesų sudėtinga. Jūs turite save iškelti iš kasdienybės sūkurio. Turite įdėti visas vidines pastangas nesužeminti vibracijų ir nuolat galvoti apie šviesą, meilę, išmintį, kurią skleidžia Pakylėtieji Valdovai. Tai reikalauja ne tik fizinių, bet ir dvasinių pastangų. Jūs tikrai pavargsite. Atrodys, kad dirbate kažką labai sunkaus. Nes dėmesio koncentracija į Mokytoją reiškia savęs iškėlimą iš kasdienybės, iš žemų vibracijų lygio. Kasdienybė tuoj pat įsuka į rūpesčių ir skubėjimo verpetą. Jeigu tu koncentruoji dėmesį į aukštesnio lygio energijas, tu toje pačioje kasdienėje veikloje išsaugai ramybę. Tu išsaugai laimės jausmą. Aš sakau: gyvenkite laimingai. Jūs sakote: aš noriu būti laimingas. Rezultatas – jūs jaučiatės nelaimingi. Kodėl? Jūsų kolektyvinėje sąmonėje užfiksuota kova už būvį, įsitikinimus. Manote, kad neįmanoma gyventi be skausmo, rūpesčių, nelaimių. Jeigu jūs pamatytumėte laimingą šeimą, nuolat besišypsančią, gyvenančią darnoje, beskleidžiančią savo gabumus, jūs pagalvotumėte – kaip jiems paprasta gyventi, kai viskas jiems sekasi. O iš tiesų, kad žmogui sektųsi ir jis gyventų laimingai, reikalinga įdėti labai daug  vidinių pastangų išlaikyti save ir savo artimuosius aukštų vibracijų zonoje. Jie turi būti švarūs širdimi. Juose negali būti nei nuoskaudų, nei pykčio, nei baimės. Ar to lengva atsisakyti? Ne. Jų neturi įskaudinti kitų žmonių žodžiai, jie kupini atlaidumo, gyvenimo esmės suvokimo ir t.t. Supraskite, žiūrėdami į laimingus žmones, nesakykite, kad jiems pasisekė ir todėl jiems lengva gyventi. Jie tik suvokė, kad žmogus gali būti laimingas ir kasdien įdeda labai daug vidinių pastangų, kad nepaklystų, nesužemintų savo vibracijų. Ar tai lengva padaryti prie šios kolektyvinės sąmonės? Pabandykite išlaikyti save nors porą valandų pakylėtoje būsenoje kasdienybės verpete, ne meditacijoje. Pakylėta būsena truks 10 min ir jūs įsisuksite į kasdienybę, pamiršdami, ko siekėte.

Būti laimingu gali tapti nauja gyvenimo norma. Tai ištisas mokslas, kuris moko atsisakyti ego, kuris moko visados išlaikyti širdies tyrumą. Nei vienas piktas ar liūdnas kito žmogaus žodis neturi užgauti laimingo žmogaus. Aplinkinių skausmas turi būti suprastas, bet jie turi neužstrigti širdyje ir mintyse. Jūsų širdis turi būti tyra, joje turi švytėti Meilės šviesa. Širdį turite saugoti nuo aplinkos veiksnių. Neturite jos uždaryti. Atvirkščiai, ji turi būti atvira kiekvienam sutiktam žmogui ir ji turi tą žmogų sušildyti savo meile, o ne paimti iš jo skausmą. Jeigu paimsi skausmą, tu nebešvytėsi, tai kaip suteiksi pagalbą tam žmogui? Užuojauta, susirūpinimu? Ne, tais jausmais tik dar labiau sureikšminsi tai, kas negera. Turi išspinduliuoti ramybę ir šviesą, kad skausmas nurimtų ir situacija apsivalytų nuo neigiamumo. Su pažeista, savo ar kitų skausmu širdimi tu neišskleisi šviesos ir meilės. Tavo širdis turi būti rami, pakylėta, laiminga. Laimės vibracijos yra aukštos, jos padeda išlikti toje būsenoje, kai su tavimi gali susisiekti Mokytojas. Mokytojas neateis į liūdną, piktą, egoistinę širdį. Niekada. Jis gali ateiti tik tada, kai žmogus jį pašauks. Pašauks savo tyra širdimi, tyru ketinimu skleisti gėrį, suvokimu, kad gyvena tarp žmonių ir vardan žmonių.

Asmeninis tobulėjimas be galo svarbus procesas. Bet tas „asmeninis“ turi virsti į bendrumą su visuma. Pažiūrėkite, kaip vis tik sunku bendrauti su kitais žmonėmis lengvai ir paprastai. Dažnai jūs būnate pavargę, jums gana savų rūpesčių ir nenorite to girdėti iš kitų žmonių, jūs siekiate asmeninės ramybės ir kitų įsikišimas jums tik trukdo. Tokiu atveju pereiti į bendrumą su visuma praktiškai neįmanoma. O ir padėti ne visados pavyksta, nes dažnai nežinote kaip iš tikro suteikti pagalbą. Jūs dažnai su savo pagalba „surišate“ žmones į dar didesnius karminius ryšius, įstumiate save ir kitą žmogų į dar didesnį atotrūkį nuo Dievo. Pagalba pagalbai nelygu. Žinoma, būna momentų, kai ištartas raminantis žodis kitą žmogų išgydo, atstato į gyvenimą. Bet dažnai jūs nesuvokiate esmės ir pastūmėjate žmogų į neteisingą sprendimą. Bet su lyg kiekviena brandos akimirka, jums atsivers vis didesnis žinojimas, kaip elgtis, kaip padėti kitam ir kaip save suvaldyti, kad išliktumėte kaip galima tyresnėje būsenoje. Jeigu nesijaučiate visiškai laimingais (ne akimirką, o nuolat), vadinasi jūs nesate subrendę tam, kad galėtumėte suteikti kitam tikrąją pagalbą. Bet niekados nesakau niekada. Jūs gyvenate tarp žmonių, reikia juos suprasti, reikia juos įsileisti į savo širdį ir mylėti. O ar pavyks jiems padėti, tai tik laikas parodys. Bet jeigu jau subrendote taip, kad jūsų širdis sugeba išlikti rami bet kokiomis sąlygomis, jūs skleisite tyrą, tylią laimę aplink save. Ir laimė bus kitam žmogui pabūti jūsų draugijoje ir suvokti gyvenimo prasmę.

Kai širdis tyra, o mintys ramios – jus aplanko šviesa iš subtiliojo pasaulio. Per jus tekanti dieviškoji energija įgauna galimybę labiau pasireikšti kasdienybėje. Priimti į save dieviškąją energiją galite tik tada, kai esate laisvi. Kai jūsų širdžių nespaudžia baimė, pyktis ir kiti blogi jausmai. Kai jūsų mintys ramios ir suvaldomos, kai galite atsiriboti nuo kasdienybės rūpesčių ir visą kasdienybę paversti švente, per kurią galite išreikšti Dievo Meilę ir Išmintį, jūs priimsite į save stiprų dieviškosios meilės srautą ir jį galėsite atiduoti aplinkiniams. Su meilės srautu jus pasieks ir mokymas, kaip geriausiai atlikti savo kasdienes užduotis. Jos neturi būti kažkuo ypatingos. Tai tie patys reikalai, kuriuos nuolat atliekate, bet į visus tuos pačius reikalus reikia išmokti pažiūrėti kitaip. Pažiūrėti į savo dieną kaip į šventę, kurią Jums suteikė Dievas. Jūs galite gyventi. Tai yra šventė. Jūs galite gyventi Meilėje, Džiaugsme, Ramybėje, savitvardoje ir Pakylėjime.

Būk pakylėtos nuotaikos. Pakilk virš kasdienybės rūpesčių ir paversk šiuos rūpesčius galimybe išreikšti Dievo valią. Įnešk šviesos į kasdienius santykius, įnešk gerumo.