Tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu, tai sudėtingas procesas. Pirmiausia, jis sudėtingas tiems, kurie gimė su karmos blokais ir jų suvokimas visiškai neleidžia prisiliesti prie dieviškosios meilės energijos. Vadinasi, tokie žmonės neturi įgimto jausmo, suvokimo, kad egzistuoja Dievas. Jie turi tai sau įrodyti. Bet kaip tai įrodyti, jeigu nėra to tikėjimo ir gana? Todėl vėl kreipiamasi į protą – analizuok savo gyvenimą. Pažvelk, kiek tavo gyvenime buvo įvykių, kurie įvyko ne dėl tavo sukurtų planų, kur tu neturėjai jokios įtakos (tiek gerų, tiek blogų įvykių). Pažiūrėk, kiek kartų tave apvaizda išgelbėjo. Vadinasi, kažkas egzistuoja daugiau nei žmogus. Ir, greičiausiai, tu sutinki, kad egzistuoja, bet tai tau nesvarbu. Tu netiki ir nemyli Dievo. Jis tau atrodo kvailas, piktas ir t.t. kaip tokiu galima tikėti ir pasitikėti? Bet gal tavo aplinka jį tokį suformavo, gal tavo dėmesys ne į teisingus dalykus jį tokį suformavo, o gal tu tiesiog niekini viską, kas aplink tave ir taip niekini Dievą. Jeigu tavo egocentriškumas didelis, jeigu tu nevertini kitų žmonių, jeigu tu manai, kad esi geresnis už kitus – tu save apriboji nuo žmonių. Tu neišskleidi meilės jiems. Tu sukoncentruoji dėmesį tik į tai, kaip tu jautiesi. Tu atriboji save nuo kitų, vadinasi ir nuo Dievo. Nes, kaip kalbėjau – Dievo nėra, yra sąmonė, kuri įeina į kiekvieną žmogų ir kuri sukuria visumą. Ir jeigu tu atsiskiri nuo tos visumos, tu atskiri save nuo Dievo. O jeigu atskiri nuo Dievo, tai jo ir nejauti. Ko nejauti – tuo ir netiki. Logiška ir paprasta.
Norint išmokti tikėti ir pasitikėti Dievu – reikia išmokti mylėti (arba bent jau gerbti) kitą žmogų. Žinoma, jūs mintyse tuoj pat pasakysite – aš gerbiu kitą žmogų. Bet mintys – tai viena gyvenimo dalis. O koks jūsų veiksmas? Kaip bendraujate šeimoje, darbo kolektyve, politikoje, versle, kultūroje? Veiksmas dažnai neatitinka minčių. Jūs vėl įsisukate į iliuzijų verpetą ir veikiate kaip visi, nors, manote, kad mąstote teisingai. Gal ir mąstote, gal save tokiu ir pateikiate kitiems – bet jūsų veiksmai parodo, kuo jūs tikite, o ko nevertinate. Jūsų gyvenimiška aplinka parodo, kas iš tikro esate, ką skleidžiate, kuriate. Pasaulis dabar labai išbalansuotas. Jūsų deklaruojamos mintys neatitinka veiksmų. Jūs manote apie save geriau, nei elgiatės, jūs skaitote protingą literatūrą, bet neįtvirtinate žinių savo gyvenime. Jūs reikalaujate iš kitų, kad jie elgtųsi gerai ir protingai, tuo tarpu patys to nedarote. Jūs sureikšminate tai, kaip jūs jaučiatės, o ne tai, ką jūs padarote vardan kitų. Jūs turite suprasti, kad vertybės, kurias deklaruojate, gali visai neatitikti tų vertybių, kurias išreiškiate savo veiksmais. Todėl, pirmiausia, reikia išmokti pastebėti, kaip tu pats gyveni. Kokius santykius sukūrei su artimaisiais ir nelabai artimais žmonėmis. Nors iliuzijos šydas gali neparodyti visų tavo klaidų. Esmė ta, jeigu žmogus neišeina iš egoistiškumo rato, jam tikrąjį Dievą pajusti sunku. Jis gali manyti, kad tiki Dievu, bet ir čia gali būti iliuzija. Neužtenka eiti į bažnyčią ar kitas religines organizacijas. Dievas nėra išorėje, jis yra žmoguje. Ir jeigu žmogus neišmoko mylėti kito žmogaus, jis niekada nesugebės išjausti Tikrojo Dievo. Dievo, kuriuo tikėti ir pasitikėti galima 100 procentu. Dievas yra meilė. Jeigu žmogus neatveria savo meilės kitiems žmonėms, jis nesuformuos tokios tyros ir švarios savo širdies, kad galėtų prisiliesti prie Dieviškosios Meilės energijos. Išmokti tikėti ir pasitikėti Dievu, be savo asmeninio įdirbio išmokstant gerbti, vertinti kitą žmogų – neįmanoma. Tiesiog nėra tam techninių galimybių. Žmogus, kuris yra save atskyręs nuo kitų žmonių, nemoka jų vertinti ir įsiklausyti į juos, yra žemų vibracijų. Vadinasi, jis yra tame lygyje, kur tikroji dieviškoji meilė nėra apčiuopiama. Neapsigaukite tie, kurie mano esantys tikintys, o nevertinantys kitos rasės, kitų religinių pakraipų žmonių, nevertinantys kaimynų, darbdavio ar šeimos nario, kurie jaučia pavydą, neapykantą, kerštą – jūs netikite Dievu. Neįmanoma tikėti Dievu, jeigu tu kitam žmogui nejauti artumo. Kitas žmogus – tai Dievas. Jau kalbėjau, kad Dievo nėra kaip asmenybės. Jis yra Aukščiausiasis Protas, Aukščiausioji Sąmonė, kuri išsiskaidė į milijardus dalelyčių ir jos yra kiekviename žmoguje. Ir jeigu jūs nors vieno žmogaus nemėgstate – tai negalite sakyti, kad tikite Dievu. Jūs turite suvokti esmę – Dievas yra visuose žmonėse ir tik jaučiant tyrą ir atvirą bendravimą su visais žmonėmis, jūs galite išjausti besąlyginę meilę, galite pajusti saugumą, gerumą. Jums neteks abejoti yra Dievas ar nėra. Jūs būsite jame, būsite jo meilėje ir patirsite suvokimą kaip iš tikro gyventi Žemėje. Jums bus aišku, kas yra iliuzinis pasaulis, o kas yra žmogaus tikrasis pasaulis. Jums nebereikės didelių pastangų tam, kad išsiaiškintumėte kur tiesa, o kur melas. Jūs tiesiog žinosite. Jūsų vibracijos susiderins su Aukščiausios Sąmonės vibracijomis ir ateis žinojimas, kad esate visiškai saugūs, kad visa tai, ką išgyvenate negero yra tik jūsų pačių neteisingų sprendimų pasekmė ir kad už tai turite atsakyti nebekeldami sau klausimų kodėl ir už ką? Jūs žinosite, kodėl žmonės pykstasi ir elgiasi blogai, žinosite, kaip padėti kitam, suvoksite kokia turi būti jūsų išraiška Žemėje, kad mirdami galėtumėt savimi didžiuotis, jog pasauliui atidavėt daug geros kūrybinės energijos ir jos dėka kiti formuos teisingus ir laimingus gyvenimus. Tai ir yra vertybė, kurios turi siekti žmogus viso savo įsikūnijimo laikotarpiu: siekti suformuoti kuriančiąją energiją, kuri būtų pagrindas kitų žmonių gyvenimams. Kitas žmogus nėra tavo priešas. Jis yra tavo dalis, nes tu esi Dievo dalis. Vadinasi tau turi būti svarbiausia, kad laimingas ir saugus jaustumeisi ne tik tu, bet ir kitas žmogus.
Prisiminkite, tik savo vidinių pastangų dėka, savo proto dėka turite formuoti savo veiksmus taip, kad juose pasireikštų jūsų širdies tyrumas, atvirumas ir gerumas.
Kodėl kalbu apie atvirumą? Kai tave kas nors žeidžia, tu užveri savo širdį, nes tau skauda. O kodėl tau skauda? Kokių nuosėdų yra tavo širdyje, jeigu ji skauda? Tai reikia išsiaiškinti ir suvokti. Širdis turi būti tyra ir atvira. Vadinasi, tavęs negali žeisti kiti žmonės, tu negali įskaudinti kitų žmonių, nes tavyje (kai širdis tyra ir atvira) neegzistuoja negatyvūs jausmai, negatyvios mintys. Jei to nėra, vadinasi niekas neigiamas nesuras atgarsio tavo širdyje. Bet jeigu tavyje iškyla baimės, nerimas, pavydas, neapykanta ir t.t., tavo širdis nėra švari ir kito žmogaus sukeltas negatyvumas randa vietą tavo širdyje – ji įsiskaudina. Ne kitas žmogus kaltas, kad tau skaudu, o tu pats, nes tu savyje vis dar laikai daug negatyvių jausmų, prisirišimų, negatyvios patirties. O kas tau liepia juos ten laikyti ir saugoti? Tik nežinojimas. Jūs manote, kad tai, ką patyrėte yra jūsų gyvenimo dalis, jūsų pačių dalis ir tai reikia saugoti? Netiesa. Tai buvo tik gyvenimo pamokos. Ir jeigu jas būtumėte išmokę, tai to nebesaugotumėte savo širdyje. Tai būtų išsaugota tik mintyse, kad daugiau tokių klaidų nedarytumėte, bet širdyje to laikyti nebereikia. Nėra prasmės, nes tai tik žemina jūsų pačių vibracijas, o jūs turite nuolat prisiminti esmę – vibracijų kėlimą, nes tai tik skatina dvasinį tobulėjimą ir gebėjimą gyventi lengvai ir paprastai.
Jeigu pamokos neišmokote, jūsų širdyse išlieka prisiminimas ir jeigu iškyla panaši pamoka, vietoj to, kad prisimintumėte, kaip reikėtų nesielgti, jūs pasiduodate jausmams ir rezultatas vėl nulinis. Vėl širdis lieka įskaudinta, pamoka neišmokta, karma neatidirbta. Visa tai labai apsunkina gyvenimą. Pats geriausias rodiklis, parodantis kur jūs klystate, tai jūsų širdis. Jeigu ji būna užgauta, vadinasi, ji nėra švari. Vadinasi reikėtų labai gerai pagalvoti ne apie tą žmogų, kuris jus įskaudino, o apie save, ką jis rado jumyse, kad sugebėjo pažadinti blogus jausmus? Ką jūs saugote savo širdyje ir nuo ko vis dar nesate atsilaisvinę? Ego trukdo atsilaisvinti arba nežinojimas, kad būtinai reikia siekti atsilaisvinimo. Be atsilaisvinimo nebus vibracijų kėlimo, nebus augimo.
Pasaulis paremtas energinių bangų vibracijų dažnių kitimu. Kai jūsų energinio lauko vibracijų dažnis žemas žmogaus gyvenimas blogėja, atsiranda problemų su sveikata, su santykiais, su karjera ir t.t. Kai vibracijas sugebate pakelti, žiūrėdami į gyvenimą per gerumo ir meilės prizmę, jūsų gyvenimo sąlygos gerėja, santykiai laisvėja. Ir jeigu kas skauda, tai tik ego užsilikę troškimai, ambicijos ir visa kita, ko reikėtų atsisakyti. Ir nemanykite, kad atsisakydami savojo ego, atsisakydami savo asmeniškumo, atsisakote savęs. Jūs atsisakote kūno sąmonės įtakos. Jūs save pajaučiate bendroje meilėje, jūs save suvokiate kaip Visatos gyventoją, o ne vien kaip Žemės gyventoją. Tai nauji potyriai, kurie nėra suvokiami iki to momento, kol jūs nepakeliate savo vibracijų lygio. Norint apie tai kalbėti, reikia nors maža akimirka būti išgyvenus to bendrumo ir palaimos jausmą. Tai lengviausia pasiekti per džiaugsmo energiją. Jeigu jūs leisite savo gyvenime skleistis džiaugsmo energijai, jūs taip greičiausiai pakylėsite savo vibracijas. Meilės dirbtinai nesužadinsi. O džiaugsmą galite sužadinti ir dirbtinai, pasistengiant pozityviai mąstyti.