Jūs gavote tam tikrą suvokimą kas yra Žemė, kas yra žmogus ir kas yra Pakylėtieji Valdovai, bei Dievas. Žmogus turi galimybę savo gyvenimą formuoti pačiais įvairiausiais būdais, bet jis turi suvokti, kad galioja tam tikri dėsniai ir tie dėsniai valdo (daro įtaką) gyvenimą. Kasdien jūs išskleidžiate – išspinduliuojate energiją per savo mintis, jausmus, veiksmus. Šios energijos vibracijos yra labai plataus diapazono: nuo paties žemiausio, grubiausio iki aukščiausio, subtiliausio. Kiekvienas žmogus skirtingą akimirką ištransliuoja į erdvę skirtingų vibracijų energijas. Nėra taip, kad skleistųsi tik žemų vibracijų energija arba tik aukštų vibracijų. Jūs išspinduliuojate įvairią energiją, nes jūs išgyvenate daug emocijų, daug minčių sukasi galvoje ir daug įvykių atsitinka per jūsų dieną. Energijų veikimo jėga priklauso tik nuo to, kiek jai suteikta jausmo, kiek ji sąmoninga ir t.t. Priklauso ir nuo to, kaip kitas žmogus priima tą energiją. Kiekvienas jausmas, mintis, veiksmas yra kupinas energijos, jūsų fizinį kūną įtakoja aplinkos energijos ir vidinės energijos. Jūs turite priimti idėją, kad esate energija (tik labai materiali) ir nuolat savyje perdirbate ir išskleidžiate į aplinką jau savo suformuotą energiją. Jūs priimate energiją ne tik iš Pakylėtųjų Valdovų ar Dievo, jūs nuolat priimate energiją iš kitų žmonių ir iš gyvenamos aplinkos. Jeigu nemokate sukoncentruoti dėmesio į Pakylėtuosius Valdovus, jūs daugiau energijos priimate iš kitų žmonių. Vadinasi, kitų žmonių nuotaika, jausmai, poelgiai labai įtakoja jūsų gyvenimą, jūsų vidinę pusiausvyrą, jūsų pasirinkimus ir elgesį. Bet jūs galite bet kada priimtas energijas perdirbti ir išskleisti tai, ką patys norėtumėte. Kiekvienas jausmas, ar tai būtų meilė, gerumas, švelnumas, pyktis, nuoskauda – visa tai yra energija, tik skirtingo dažnio. Kiekviena formuojama mintis taip pat yra lydima jausmo energijos. Todėl mintis įsitvirtina tame lygmenyje, kokio lygmens jausmo energija ją lydi. Pavyzdžiui, jūs planuojate projektą, kuris butų naudingas tiek jums, tiek aplinkiniams. Atrodo viskas būtų gerai, bet ima ir nepavyksta. Kodėl? Pirmiausia, žinoma reikėtų atsižvelgti į karmą, bet šiuo atveju kalbu apie jausmų suformuotas energijas. Mintis teigiama, kūrybiška, o koks jausmas ją lydi? Baimė, kad nepasiseks, kad kažkas neįvertins? Nuoskauda, kad kažkas nepadeda ar nepalaiko? Pyktis, kad ne viskas laiku padaroma? Vadinasi, teigiamą mintį apgaubia negatyvūs jausmai. Projektas pasmerktas žlugti jei ne iš karto, tai po kurio laiko. Bet kokią mintį lydi jausmas. O jausmas nukreipia tą mintį į tam tikrą energinį srautą. Jeigu jūs džiaugiatės savo darbu, jaučiatės kupini jėgų, ryžto, vilties, jūsų pozityvaus jausmo energija mintį įstato į aukštesnių virpesių bangas ir mintis pildosi lengvai ir paprastai, atnešdama džiaugsmą minties formuotojui ir aplinkiniams žmonėms. Reikia suderinti savo minčių energiją su jausmų energija ir, žinoma, su veiksmų energija.
Mintis – tai idėja, kuri turi realizuotis. Jausmas – tai energija, kuri tą mintį įstato į tam tikrus energinius srautus. Veiksmas būna valdomas arba nevaldomas. Valdomas, kai susikoncentruojama į mintį ir nevaldomas, kai veiksmą įtakoja jausmai. Žmogus per savo dieną atlieka labai daug veiksmų, kurie yra šabloniški, nesąmoningi, bet net neįtakojami jausmų – tai mechanika. Jūs užprogramuojate daug veiksmų, kuriuos turite atlikti per dieną, bet tam neskiriate nei savo minčių, nei jausmų. Jūs keliatės, prausiatės, skubate į darbus, mokyklas, užsiėmimus ir t.t. Didžioji dalis dienos prabėga toje pačioje kasdienėje rutinoje. Jūs atliekate mechaninius veiksmus, kuriuos užprogramuojate kaip nekintančius ir reikalingus. Jums susiformuoja įpročiai. Iš tiesų, tai ne kas kita, kaip viena užsistovėjusi programa, kurią būtų įmanoma pakeisti, bet apie tai net negalvojate. Ir didžiąją dienos dalį jūs skiriate mechaniniams veiksmams atlikti. Jie neduoda jokio kūrybinio impulso, o jeigu nesukoncentruojate dėmesio į tai, ką darote, tai nekuriate net tos akimirkos. Jeigu neužfiksuojate akimirkos, tai ta akimirka nesusifokusuoja erdvėje, ji neįneša informacijos į Amžinybės istoriją. O kiek daug būna akimirkų, kai jūs tiesiog kažką darote, tam neskirdami savo dėmesio (automatiškai) ir to nesufokusuojate. Jeigu mes imtume žiūrėti, ką per dieną nuveikėte, tai mes nematytume nei pusės jūsų dienos, nes ji nesufokusuota. Jos nėra. Ji nekuria nei karmos, bet nekuria ir gyvenimo. Mes savo lygmenyje, tarkime Akašos kronikos ar Karminės Valdybos lygmenyje, norime pažiūrėti kaip sekasi žmogui gyventi ir nieko nematome. Nes žmogus nesufokusuoja dėmesio į tai, ką veikia, ką kuria. Jį gaubia pilka masė – kažkokių netikslių minčių, neaiškių jausmų ir žmogaus dienos kaip ir nebūta. Ir kiek tokių dienų yra išbraukiama iš žmogaus gyvenimo… Kodėl sakau, kad mes nematome, kaip jūs gyvenate Žemėje? Žinoma, tai priklauso ir nuo jūsų pasaulį gaubiančios negatyvios kolektyvinės sąmonės, bet kita bėda, kad jūs neišspinduliuojate energijos, kuri peržengtų tą negatyvumą. Jūs visai nesufokusuojate dėmesio į tai, ką darote. O jeigu nesufokusuojate dėmesio, tai to ir nėra (tai plačiau paaiškintų kvantinė fizika). Jums gal ir yra, bet Amžinybėje to nėra. Jums tai yra tik akimirka, nes tai neturi išliekamosios vertės nei jūsų prisiminimuose, nei jūsų patirtyje. Praktiškai ta akimirka išnyksta momentaliai. Jūs naudojate energiją veiksmui atlikti, o to veiksmo rezultatas lieka neužfiksuotas jūsų minties ir jausmo. Energija išnaudojama, bet ji nesusikoncentruoja erdvėje, ji neišlieka erdvėje. Vadinasi, energiją tik iššvaistote, o nieko nesukuriate. Aš norėjau pasakyti, kad reikia išmokti subalansuoti savo minčių, jausmų ir veiksmo energiją. Jeigu jau ką atliekate – tai susikaupkite ir skirkite tam dėmesį. O nesiblaškykite neapčiuopiamose mintyse ir jausmuose. Supraskite, jūs atlikdami veiksmą, naudojate energiją, bet ji nesusifokusuoja dėl dėmesio stokos. Energija naudojama, bet ji nieko nesukuria. Gal jūs indus ir išplaunate, bet to momento energija nesuformuoja dienos vaizdo. Ten lieka tamsus tarpas. Sakysite, jūs tuo metu mąstote, kaip padaryti kažką svarbaus. Bet jūsų mintys neatitinka veiksmo. Energijos suformavimas vyksta tada, kai mintis, jausmas ir veiksmas yra vienoje kryptyje. O jeigu veiksmas atliekamas automatiškai, mintys apie kitus reikalus, o jausmuose vis dar „plaukioja“ patirtos emocijos, bet nesusietos nei su veiksmu, nei su mintimis, vadinasi 3 dalys energinių srautų išsiskaido. Jos nesusikoncentruoja ir neužsifiksuoja erdvėje. O kas neužsifiksuoja erdvėje – to ir nėra. Jūsų dienos nėra, jūsų metų nėra. Kam reikalingas toks įsikūnijimas, jeigu jame nieko nėra. Jūs išnaudojate energiją veiksmams atlikti, bet nesukuriate, nesufokusuojate energijos. Išnaudojate energiją, o savos nesukuriate. Nes, jeigu nėra minties, jausmo ir veiksmo apjungimo į vieną akimirką, jūs išskaidote energiją ir nesukuriate „vaizdo“. Nesukuriate materializacijos, kuri išliktų Amžinybės erdvėje. Žmogus gyvena ne tik žemišką gyvenimą, jis gyvena ir Amžinybės erdvėje. Reikia įnešti savo kūrybinį indėlį į Amžinybės erdvę. O daugelis jūsų į tą erdvę neįliejate savo kūrybos.