Susiformavus Žemei, kaip gyvybę palaikančiai planetai, joje apsigyveno žmogus. Žmogus spindėjo visomis vaivorykštės spalvomis. Lemūriečiai visi buvo vaivorykštinės arba krištolinės auros. Krištolinė aura atspindėjo tyrumą, švarumą ir sugebėjimą prisiderinti prie labai aukštų vibracijų. Žmonės, turėję krištolinę aurą, labai lengvai kontaktavo su pačiomis Aukščiausiomis Energinėmis Būtybėmis. Nepamirškite, kad Lemūrijos laikais daug Pakylėtųjų Valdovų galėdavo lengvai bendrauti su žmonėmis, nes bendras energinis lygis buvo aukštas, o tai sąlygojo vaivorykštės auros skleidžiamos vibracijos. Žmogus su tyra krištoline aura kontaktavo su Aukščiausiąja Sąmone tiesiogiai. Krištolinės auros turėtojai kitaip suprato gyvenimą Žemėje. Jų neblokavo žema Žemės energetika ir jie suvokė gyvenimą kaip Visatos gyventojai. Jie turėjo materialų kūną būtent toje planetoje, bet jų veikla neapsiribojo vien veikla Žemėje, jie veikė ir visoje bendroje erdvėje. Jie nesukonkretindavo ir nesureikšmindavo to, kad gyvena planetoje. Tai jiems netrukdė per savo vidinį pasaulį išeiti į bendrąją erdvę ir joje gyventi atskirą gyvenimą. Tokie materialūs taškai – žmonės su krištolo tyrumo aura – buvo reikalingi, kaip Aukščiausios Sąmonės tiesioginiai laidininkai į Žemės kolektyvinę sąmonę. Kaip Žemės branduolyje deganti energinė ugnis sugeba išlaikyti sąskambį su Aukščiausia Sąmone, taip ir tokie žmonės sugebėdavo išlaikyti sąskambį su Aukščiausia Sąmone. Skirtumas tik tas, kad Žemė tik priima vibracijas, priima meilę ir išmintį ir išskleidžia į savo erdvę, bet nedaugina tos energijos. O žmogus, priimantis šviesos srautą iš pagrindinio Šaltinio, gali jį padauginti (arba sunaikinti) ir išskleisti į erdvę tiek visai Žemei, tiek Visatai.
Žmonės, turintys krištolo tyrumo aurą, galėjo tiesiogiai priimti spindulius iš Aukščiausios Sąmonės, patys nesudegdami. Ir jie tą energiją per savo žemiškąją veiklą padaugindavo ir išskleisdavo į erdvę. Tik per žemiškąją veiklą galima Aukščiausios Sąmonės energiją padauginti ir atiduoti į erdvę. Todėl visados išlieka svarbu materializacija. Juo grubesnė materija, tuo sunkiau priimti ir padauginti Šviesos energiją, bet be to neįmanomas virsmas. Kad žmogus išsaugotų savo paskirtį, Lemūrijos laikais daug žmonių turėjo tą krištolo tyrumo aurą, dar daugiau buvo su vaivorykštinėmis auromis. Vaivorykštinė aura atspindėjo žmogaus čakrų veiklą. O kadangi čakros (energiniai centrai) veikė nepriekaištingai, tai žmogaus aura buvo gražios vaivorykštinės spalvos.
Tyro krištolo tyrumo aura atspindėjo tiesioginę Šaltinio Šviesą ir ji per žmogaus sąmonę praeidavo nepakitusi. Tokią aura dabartinėje civilizacijoje turėjo Jėzus, Marija, Guan In, Buda ir daugelis kitų Pakylėtųjų Valdovų, kurie gyveno Žemės erdvėje. Juo auroje ryškėja viena šviesi spalva, tuo ji tyresnė ir šviesesnė, tuo labiau žmogus nušvitęs ir atsivėręs Aukščiausiajai Sąmonei.
Vaivorykštinė aura atspindėjo žmoguje susiformavusių čakrų energijas. Čakros buvo suformuotos tam, kad žmogus priimdamas tiesioginę energiją iš Aukščiausios Sąmonės, ją perdirbtų pagal tam tikrus kriterijus. Todėl visoje Žemėje, kad ir kokie skirtingi būtų papročiai, įpročiai, religinės tiesos, politika – žmonės išjaučia tuos pačius jausmus. Jie visi moka džiaugtis, mylėti, neapkęsti, bijoti ir t.t. Emocijų išraiška ta pati, siekiamybė tikslų – ta pati. Nėra taip, kad vienoje šalyje žmonės mokėtų bendrauti su marsiečiais, o kitoje su veneriečiais. Ne. Visų gyvenimo siekiai yra panašūs, gyvenimo įvertinimas yra panašus, nors žmonės vystėsi skirtingose gyvenimo sąlygose. Tai nulėmė energinių centrų suformavimas ir jų paskirties nustatymas.
Žmogus turi 12 pagrindinių čakrų, nors dabar kalbėsiu apie 7 pagrindines čakras. Lemūriečių laikais puikiai veikė visos 12 čakrų. Nuo septintos čakros yra išskleidžiama tik balta spalva. Likusių penkių čakrų spalvos iš baltos pereina į skaisčią, kaip Saulėje žėrinčio sniego, baltą spalvą. Dvyliktoji čakra – aukščiausio tyrumo energija. Ir jeigu žmogus sugeba savo gyvenimo veiklą suformuoti taip, kad pradėtų veikti ši čakra – jis tampa nušvitęs. Daugelis Pakylėtųjų Valdovų turi žmogišką struktūrą, tik toje struktūroje veikia visos 12 čakrų ir ta struktūra nebėra tokia materiali, kaip žmogaus. Ką tik į nušvitimą įžengusių sielų yra veikiančios 10 čakrų. Vėliau, dėl jų tolimesnės veiklos ir pasiekimų užsidega (pradeda veikti) vienuoliktoji ir dvyliktoji čakros. Pakylėtieji Valdovai yra skirtingo rango, todėl nereikia manyti, kad jie visi susiformavo Žemėje ir turi tik 12 čakrų. Sanat Kumara, Žemės Dievas, turi veikiančias 33 pagrindines čakras. Kitų Pakylėtųjų Valdovų veikiančių čakrų skaičiaus neįvardysiu etikos sumetimais. Nes žmogus labai linkęs pataikauti labiau reikšmingesniam, pagal jį, valdovui (nesvarbu ar žemiškam lygmenyje ar nežemiškam lygmenyje). Ir jeigu pasakyčiau, kad vienas turi mažiau, nei kitas, jums kiltų sumaištis, ką labiau vertinti. O vertinti, gerbti ir jų klausytis reikia visų, kurie jau pasiekė nušvitimą Žemėje, kurie atėjo iš kitų žvaigždynų. Jų energetika, jų sąmoningumas yra bet kokiu atveju aukštesnis nei paties tobuliausio Žemėje gyvenančio žmogaus. Žmogaus energetika yra suspausta Žemės energetinėse ribose ir daugiau kaip 12 čakrų neatsivers, nors ir kaip norėtumėte daugiau. Tik kitoje energetinėje struktūroje būtų įmanoma pažadinti aukštesnius energinius srautus. To ir yra siekiama. Pirmiausia siekiama, kad tobulai veiktų visos 7 žmogaus čakros. Dabar beveik tobulai veikia tik 3 čakros. ( šiuo atveju, mėginant save sulyginti su Sanat Kumara, suprasite, kad tai nesulyginama). Kai žmonija peržengs į aukštesnio suvokimo lygmenį, tai pradės veikti 9 čakros. Kodėl suformuota ne viena čakra, o šiuo atveju 12 čakrų? Vieną čakrą turėjo lemūriečiai su krištolo tyrumo aura. Jie priėmė energiją iš Aukščiausios Sąmonės ir ją tiesiogiai išskleisdavo Žemėje, bei visai Visatos erdvei. Suformuotos čakros atspindėjo žmogaus vystymosi galimybes. Tai tarsi nubrėžti tikslai, kurių žmogus turi siekti. Siekti, kad be priekaištų veiktų visos 12 čakrų. Kiekviena čakra yra atsakinga už tam tikrą žmogaus išraišką Žemėje.