7 ciklai (I-61)

   Kūrėjas suformavo galimybę jums rinktis kaip gyventi ir galimybę pažinti tiek Gėrį, tiek Blogį. Jeigu egzistuotų tik viena dalis, jūs negalėtumėte savęs subrandinti, nes jūs nepažinotumėte visų savo galimybių. Jūs galite ugdyti savo valią, savo savitvardą, galite ugdyti jėgą valdyti savo mintis ir jausmus. Jeigu pažinotumėte tik gėrį, visų tų galimybių jums neprireiktų. Vadinasi, jūs neformuotumėte tų  gebėjimų ir jūsų išraiška būtų silpnesnė. Pasaulis turi savo dualumo priešybes ir jos leidžia formuotis jūsų tikriems gebėjimams. Žmogaus dualumas pasireiškia per gėrio ir blogio, tamsos ir šviesos pažinimą. Jūs, atrasdami savyje tamsos ir blogio formas, galite jas transformuoti į šviesą ir gėrį. Taip jūs žemų vibracijų energiją transformuojate į aukštų vibracijų energiją. Jūs ne tik išvalote save, bet jūs sukuriate veikimo energiją. Kiekvienas jūsų veiksmas ir atspindi gėrio arba blogio pusę. Nėra absoliutaus gėrio ar blogio Žemėje. Yra įvairių spalvų gama, kurioje žmogus turi išgryninti tai, kas tyra, švaru, gražu. Nes gėrio ir šviesos išgryninimas reiškia savo energinio lauko išvalymą nuo negatyvumo, kuris nereikalingas ateities gyvenimui. Visatoje taip pat egzistuoja gėris ir blogis, nes nieko nėra Žemėje, kas neegzistuotų Visatoje. Žmogui tenka tą blogį išgryninti per save ir jį transformuoti, pakeisti į gėrį. Visatoje egzistuoja Absoliutus Gėris ir Absoliutus Blogis. Bet čia Blogio negalima įvardyti ta prasme, kuria jūs jį suvokiate. Gėris ir Blogis tai pliusas ir minusas, kuris tiesiog būtinas, kad egzistuotų Visuma. Bet tas blogis, kuris pereina per žmogaus sąmonę, įgauna savo atspalvį. Jis gali sukurti tokius blogio atspalvius, kurie nėra paplitę Visatoje, bet čia, Žemėje, savo grubumu labai prižemina žmogaus sąmoningumą ir slopina Aukščiausios Sąmonės išraišką materialiame plane. Karmos dėsnis yra taip suformuotas, kad leidžia blogio apraiškas pakeisti gėrio apraiškomis. Žmogus, pažindamas save, atranda savyje blogio apraiškas ir jas turi išgryninti, išvalyti. Bet tai galima padaryti tik formuojant atitinkamus veiksmus. Tie veiksmai ir materializuoja kūrybinę energiją. Jeigu jūs pasiduodate blogio apraiškoms, jūs formuojate griaunančiąją energiją, o jeigu sugebate save suvaldyti, sukontroliuoti, jūs galite išskleisti kūrybinę energiją. O ta energija yra jau aukštų vibracijų ir ji automatiškai projektuojasi paraleliniame pasaulyje. Vadinasi, jūsų gyvenimo uždavinys – pažinti save, pažinti karmos veikimo principus, pažinti gėrio ir blogio įtaką jūsų gyvenimui, suvokti Aukščiausios Sąmonės išsiskaidymą Visatoje. Pažindami save ir suvokdami savo santykį su Aukščiausiąja Sąmone, jūs įsipareigojate transformuoti blogį ir tamsą į gėrį ir šviesą. Kiekvienas jūsų veiksmas turi atspindėti gėrį ir šviesą. Bet ne kiekvienas tas veiksmas iš karto projektuojasi paraleliniame pasaulyje. Nes daug ką darote nesąmoningai, nesukoncentruodami dėmesio, neapjungdami savo minties, jausmo ir veikimo jėgos. Jūs esate nedėmesingi nei sau, nei kitiems, esate silpni, išskleisdami gėrio energiją. Gal ir žinote, kad reikia siekti gėrio, bet to nedarote arba darote per silpnai. Jūs nesuformuojate tinkamos spinduliuotės jėgos. Net jūsų malda veikia tik artimą aplinką ir net neįneša savo jėgos nei į erdvę, nei į laiką. Nes viską darote automatiškai, neapjungdami minties, jausmo ir veiksmo. Jeigu jau meldžiatės, tai turite atsijungti nuo aplinkos įtakos, nuo savo įkyrių minčių, nuo blogo jausmo. Jūs turite save visu šimtu procentu atiduoti maldai. Jūs turite savyje išjausti visišką ramybę, palaimos būseną, nes juk tą akimirką susiliejate su Dievu. Turite jausti jam pagarbą ir meilę. Turite jausti kaip skleidžiasi šviesa iš jūsų viso kūno ir tik tada pradėti maldą. Negali būti jokios kitos minties, kaip tik maldos žodžiai į tą, į kurį kreipiesi. Turi pajusti kaip šviesos jėga pereina per kūną ir kaip tu tą jėgą išspinduliuoji į erdvę. Ir juo labiau atsidėsite maldai, juo didesnė jos įtaka bus aplinkai. Jeigu meldžiatės skubėdami, pavargę, įsitempę, sunerimę, tai geriausiu atveju jūsų maldą užfiksuoja angelai sargai ar Pakylėtieji Valdovai. Bet pati malda nesuformuos pagalbos jėgos nei jums, nei artimiesiems, nei Žemei. Tokia malda veiks tik tą akimirką, kol melsitės, o jeigu per maldą galvosite kur nusipirkti automobilį ar ką pagaminti pietums – tai ta malda tik dieviškos energijos švaistymas ir, žinoma, karmos sukūrimas. Nes karmai visai nesvarbu, kada jūs blogai elgiatės: keikdamiesi ar besimelsdami. Jeigu nesugebate sufokusuoti viso dėmesio į maldą, tai geriau ir nesimelskite. Tik padėkokite Dievui už galimybę gyventi ir to jau pakaks. Čia paėmiau tik vieną pavyzdį iš jūsų gyvenimo, bet principas lieka tas pats. Jūs visados turite būti sukoncentravę savo mintis, jausmus į tai, ką tuo metu veikiate. Skaitote – skaitykite, įsigilinkite į temą. Grojate – išjauskite kiekvieną natą, dainuojate – išskleiskite kiekvieną intonaciją iš savo širdies. Kažką gaminate – mėkite tai, ką darote ir suteikite energinę jėgą tam, kas naudos jūsų pagamintus produktus. Neįneškite nereikalingos informacijos į tai, ką išskleidžiate savo veiksmo akimirkoje. Nes veiksmas – tai energijos materiali išraiška. Jeigu bėgiojate ir nervinatės dėl buvusio konflikto, tai jūsų organizmas vietoj to, kad atsigautų nuo gryno oro, nuo judesio sukurtos vibracijos, jūs jį apsunkinate savo neigiama emocija. O kadangi judate – tai dar stipriau ta emocija įsitvirtina jūsų kūne. Ir vietoj sporto duodamos naudos, jūs patirsite žalą savo organizmui. Tas pats ir su valgymu. Jeigu valgote skubėdami, sunerimę, apie kažką įnirtingai galvodami, jūs nesukoncentruojate dėmesio į maisto skonį, spalvą, maisto teikiamą malonumą. Jūs negaunate net pusės energetinės vertės iš to maisto, kurią galėtų jis jums suteikti, jeigu valgytumėte dėmesingai ir gerai nusiteikę. Maistas gi papildo jus energetine jėga. Gerbkite jį. Vanduo net gydomąjį poveikį daro žmogui, jeigu tik tinkamai geriamas.

Jūs valgote, sportuojate, linksminatės, dirbate – bet nesutelkiate dėmesio į tai, ką iš tikro darote tą akimirką ir vietoj naudos, jūs padarote žalą savo organizmui, bei protui. Žinoma, ir sielai. Nesukoncentruodami dėmesio į tai, ką darote jūs galite formuoti ne kuriančiąją energiją, o griaunančiąją. O dar stebitės – buvo stiprus, sportuojantis, aktyvus, geras žmogus, o taip netikėtai susirgo ar net mirė. Nieko nuostabaus čia nėra. Jūs gi nežinote, kaip mąstė šis žmogus ir kiek jo išorinė veikla atspindėjo jo vidų. Jeigu nebuvo suderinamumo tarp išorinės veiklos ir vidinio gyvenimo išjautimo, tai ir buvo pasiektas savęs sunaikinimo rezultatas. Ne visados išorinė veikla atspindi žmogaus vidų, nes žmogus moka meluoti. Moka meluoti ne tik aplinkiniams, bet ir sau. Jis stengiasi save įtikinti, kad yra geras, stengiasi kitiems pasirodyti teigiamu žmogumi, bet iš tiesų nuo kitų ir nuo savęs slepia savo neigiamą pusę. Jos savyje neatpažįsta, neįvertina ir nesugeba transformuoti į teigiamą. Savybės išlieka nepažintos, neapčiuoptos, neįsisąmonintos. Vadinasi, jos tebeegzistuoja jūsų energetikoje, o tai neleidžia atsilaisvinti sąmonei. Kol neatpažįstate visų savo savybių, nesugebėsite jų įvaldyti ir pakeisti teigiamomis. Taip jūs neatsilaisvinsite nuo jus kaustančio neigiamumo. Vadinasi, manyti, kad neturite neigiamų savybių, nereikėtų. Reikėtų save išbandyti įvairiose gyvenimo situacijose, kad suvoktumėte kas iš tikro jumyse slypi. Gyvendami komforto zonoje, įprastoje kasdienybėje, jūs nežinosite savo silpnų vietų ir net neturėsite galimybių sustiprinti savo teigiamas savybes. Žmogus savyje turi labai daug savybių, kurias atsinešė iš praeitų gyvenimų. Jas reikia nuolat atrasti ir jeigu jos teigiamos – jas stiprinti. Jeigu neigiamos – jas pakeisti arba jų atsisakyti. Ir tai galima padaryti per įvairius išbandymus. Jūs nebeturėtumėte laukti gyvenimo situacijų, kurios leistų jus save išbandyti. Jūs turėtumėte sąmoningai suformuoti tokias situacijas, kuriose save galėtumėte patikrinti. Bet tai sugeba tik labai tvirtos valios žmonės. Žmogus dažnai yra ne tik melagis, bet ir tinginys. Jis dažniau kažko nedarys, jei tai įmanoma nedaryti ir neapsunkins savęs išbandymais. Jis tingi atlikti tai, ką gyvenimas jam suteikia, o ką jau kalbėti apie tai, kad pats formuotų sau sudėtingas gyvenimo sąlygas vardan to, kad save patikrintų. Bet sąmoningas žmogus turi žinoti – tai privalu. Jis turi atrasti savo silpnas vietas, jis turi žinoti savo neigiamybes ir stengtis jų atsisakyti arba pakeisti į teigiamas savo valios pastangomis. Jei bijai aukščio – lipk kuo aukščiau. Jei bijai kalbinti žmones, nuolat stenkis tai daryti ir t.t. Turi save ugdyti. Bet ugdyti reikia teigiamas savybes, o ne neigiamas. Neigiamas savybes reikia keisti teigiamomis, o ne atvirkščiai. Suvokite, kad norint išlaisvinti savo vidinę jėgą jūs turite nuolat save stebėti, suvaldyti ir siekti tinkamos saviraiškos.