Žmogus yra įvairių patirčių kratinys. Jūs per daugybę įsikūnijimų formuojate save. Sukuriate daug gražaus ir naudingo, bet kartu, įtvirtinate daug neigiamybės savyje. Jeigu jūs save pažįstate tokį, koks dabar esate, tai dar nereiškia, kad toks ir esate. Jūs savyje turite didžiulę patirtį ir ta patirtis gali praversti dabartiniame gyvenime. Pirmiausia, jūs turite ugdyti įgimtą talentą – tai jau suformuota ir aiški patirtis iš praėjusių gyvenimų. Jūs turite įsiklausyti į vidinį balsą ir daryti tai, ką iš tikro mėgstate (nes tai patirtis, kuri aiškiai parodo, ką žinojote ir mėgote praėjusiuose gyvenimuose) Kodėl akcentuoju į praeitį? Todėl, kad remdamiesi ta patirtimi, galėtumėte save labiau išreikšti dabartinėje kasdienybėje. Bet tai neskatina jus užsiblokuoti ir neieškoti naujų patirčių. Žmogus atėjo į gyvenimą pažinti savęs. Pažinti save ne tik kaip žmogų, bet ir kaip Dievo dalelytę – Aukščiausios Sąmonės dalelytę. Nuo žmogaus sąmonės iki Aukščiausios Sąmonės yra daug daug laiptelių ir juos perlipti galite tik pažindami save kaip žmogų ir mokėdami įvaldyti tai, kas jumyse yra. Įvaldyti kūrybos įrankius: mintis, jausmus, poelgius. Jūsų kūnas – tai įrenginys, kuris padeda Aukščiausiajai Sąmonei išskleisti kūrybinę energiją. O to įrengimo dalys – tai širdis, protas ir fizinis kūnas. Reikia suvaldyti jausmų proveržius, reikia suvokti savyje esančius trukdžius. Reikia minčių pagalba formuoti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir t.t. Juk tas tiesas žinote, tik bėda, kad tų tiesų nepritaikote savo kasdienybėje. O juk, būtent, išgyventa kasdienybė ir formuoja (arba ne) projekcijas į paralelinį pasaulį. Ne žinios, o veikla.
Aš dar noriu sugrįžti prie idėjos, kad žmogus išgyvena ne tik šių įsikūnijimų karmą, bet ir karmą, kai siela buvo įsikūnijusi ankstesnėse civilizacijose. Retai būna, kad žmogus subręstų tiek, kad galėtų atidirbti karmą iš praeities civilizacijų, bet tai jau vyksta. Yra žmonių, kurie iškelia į paviršių praėjusių civilizacijų įvykius ir turi juos išgyventi dabartinėmis sąlygomis. Žmogus neturi jokio suvokimo, kodėl gyvenimas iš jo tiek daug reikalauja. Bet, jeigu esate pajėgūs atlaisvinti žlugusios civilizacijos karmą (kurią atsinešėte su gimimu), jūs atveriate kanalus ateiti į Žemę energijoms su kuriomis dirbote daug aukštesnių vibracijų, nei dabartinė, civilizacijoje. Atlaisvinus karmą (jeigu jums tai pavyksta), jūs įnešate daug naujų energinių srovių į dabartinį gyvenimą. Jūs galite sužadinti tokius gebėjimus, kuriuos mažai kas turi, galite pasižymėti didžiule išmintimi, beribe meile, gerumu. Niekuomet nekaltinkite gyvenimo dėl sunkių išbandymų. Jūs niekados nežinote ar tuos išbandymus iššaukiate neteisingu dabarties elgesiu ar praeitų gyvenimų elgesiu. Pirmiausia, turite išmokti valdyti „įrankius“ apie kuriuos kalbėjau, tada nebekursite karmos ir jūs galėsite išgryninti savo esybę nuo praeitų gyvenimų karmos. Yra žmonių, kurie sąmoningai iššaukia praeitų gyvenimų karminius blokus ir stengiasi buvusias situacijas išgyventi naujai, suteikiant naują teigiamą atspalvį. Tai tie patys sąmoningi žmonės, kurie išbando save įvairiausiose situacijose, kad save pažintų. Jie moka suvaldyti savo karmos procesus taip, kad per vieną įsikūnijimą atlaisvintų daugiau karmos blokų, labiau išgrynintų save. O kitam įsikūnijimui suteiktų daugiau vidinės laisvės, daugiau gebėjimų, daugiau veiklos energijos. Ir tokiu atveju, formuotųsi stipri projekcija į paralelinį gyvenimą, kuri išgrynintų ne vien tik jūsų gebėjimus, bet ir kitų žmonių gebėjimus.
Pasaulis nuostabi vieta sielų įsikūnijimams. Tuo labiau, kad Žemę globoja tokios nuostabios struktūros kaip angelai, arkangelai, įvairūs kiti globėjai. Visados prisiminkite savo vertę ir savo atsakomybę. Apie atsakomybę ir norėtųsi dar pakalbėti. Žmogus įpratęs priimti atsakomybę už tam tikrus savo veiksmus. Bet labai dažnai žmogus net nesuvokia, kad turi prisiimti atsakomybę už kiekvieną ištartą žodį, už kiekvieną suformuotą mintį, už kiekvieną išleistą jausmą ir, žinoma, už savo veiksmus. Kai žmogus nesuvokia, kad turi prisiimti atsakomybę, jis elgiasi nesąmoningai ir taip nesąmoningai formuoja savo karmą. O kai jauti atsakomybę, tu žinai, ką gali išleisti į aplinką, o ko nevertėtų. Taip jūs sumažinate savo karmos naštą. Atsakomybę jausti labiausiai verta dėl savęs, nes išjausdamas atsakomybę turi prisiimti pasekmes. Jeigu numatomos pasekmės nėra labai geros, tai tu stengiesi ir nedaryti to, kas gali sukelti tas pasekmes. Atsakomybė vertinga dėl paties žmogaus. Taip jis save suvaldo, žino, kokius žodžius išleidžia, kokius jausmus išspinduliuoja. Atsakomybę jaučiantis žmogus žino, ką reiškia žodžio galia ir kaip teisingai jį reikia naudoti. Neatsakingas žmogus nėra subrendęs žmogus. Ir nesvarbu kokį išsilavinimą turi ar kokias pareigas jis užima. Tokio žmogaus vystymosi kelias dar labai ilgas ir apsunkintas nesąmoningai suformuotos karmos. Jūs turite išmokti jausti atsakomybę už kiekvieną ištartą žodį, už kiekvieną savo jausmą ir poelgį. Viską, ką iš savęs išspinduliuoji – neša informaciją į aplinką ir viskas vienaip ar kitaip įtakoja tavo aplinką. Tą aplinką gali užteršti savo pagiežingomis mintimis, bet gali ir apvalyti su tyra meile ir išmintimi.
Norint suvokti atsakomybės svarbą, reikia žinoti, kad žodis, mintis, jausmas, veiksmas – visa tai informacija, kuri formuoja tam tikras pasekmes. Jums gali atrodyti, kad tai, kas nematerialu, neturi įtakos gyvenimui. Atvirkščiai – visa tai, kas nematerialu ir yra materialumo pagrindas. Ir Biblijoje parašyta – pirmiausia buvo žodis. Pirmiausia jūs suformuojate idėją ir tik tada idėja materializuojasi vienokia ar kitokia forma. Jūsų pasakytas žodis visados turi savo prasmę ir jis neišnyksta erdvėje. Nesvarbu ar tą žodį girdėjo žmogus, kurį apkalbi, ar negirdėjo – per tavo mintis ir jausmus išleistas žodis daro poveikį tam žmogui, daro poveikį aplinkai. Arba tai smukdo aplinkos vibracijas arba kelia. Jeigu kelia – tu atlaisvini sau kelią į saviraišką, į atsilaisvinimą. Jeigu smukdo ir žemina vibracijas – tai save sukausto karminiais blokais, o kitus sukausto to žodžio energine galia. Su netinkamu žodžiu gali sustabdyti žmogaus vystymosi tiek vidiniame pasaulyje, tiek išoriniame pasaulyje. Ir tu privalai priimti atsakomybę už sužlugdytą kito žmogaus vystymosi galimybes. Visai nesvarbu ar tu sąmoningai kalbi, ar neįsigilini į savo žodžius ir jausmus. Viskas turi vienodą išliekamąją vertę. Ir jeigu tu sieki savo brandos, tu turi žinoti atsakomybės vertę. Tu turi elgtis atsakingai kiekvieną akimirką. Kiekvienas tavo judesys, mintis, jausmas formuoja energiją. Jeigu tu gyveni liūdesy – tu formuoji neigiamą energiją. Jei formuoji džiaugsmą savo mintyse ir jausmuose – tu išskleidi džiaugsmo teigiamą energiją.
Teigiama energija skatina vystymosi, o neigiama – blokuoja. Jeigu sieki gyventi geresniame pasaulyje jau dabar reikia išmokti elgtis atsakingai. Reikalinga įsisąmoninti, kad mintis, žodis, jausmas turi tokią pačią galią, kaip ir veiksmas. Gal ne iš karto pasijaučia, ne iš karto matosi rezultatas, bet veikia. Jūs galite ir nepastebėti, kaip papildote Žemės energetiką gaubiantį tamsos skydą savo tamsiomis, žemų vibracijų mintimis, jausmais. Bet poveikį jaučiate visi, gyvenimą laimingu negalite įvardyti. Žmonijos gyvenimą. Žmoniją vis labiau kausto baimė, neišprusimas, nežinojimas daugybės tiesų, kančia, neviltis, liūdesys. O turėtumėte formuoti gėrį. Turėtumėte kiekvieną iš jūsų iškylančią neigiamą emociją, mintį paversti teigiama. Nes, kaip sakiau, jumyse yra praeitų išgyvenimų patirtis ir iš jų gali netikėtai išsiveržti tam tikri negeri jausmai, žodžiai, veiksmai. Visa tai jūs turite akimirksniu suvaldyti, patys nurimti ir transformuoti viską iš neigiamo į teigiamą. O tam reikalinga savitvarda ir atsakomybės suvokimas.