Apie Pali gentį kalbama labai mažai, nes ją suvokti galima tik būnant labai aukštų vibracijų. Pali gentis – tai pirmoji gentis nusileidusi į Žemę. Taip, Pali genties žmonės nusileido į Žemę. Nemanykite, kad naudodamas žodį „gentis“ aš sumenkinu tuos žmones. Pali gentis susiformavo rytiniame žemyne. Ten, kur dabar yra Indija, Kinija, dalis Rusijos. Pali gentis nusileido į Žemę. Vadinasi, tuo metu nebuvo nei vieno žmogaus Žemės erdvėje. Pali gentis – tai aukšto sąmoningumo kosminės būtybės, kurios formavo Žemės žmonių gyvenimą ir kurie dabar gyvena ir dirba Šambaloje. Jie nustatė pagrindines vertybes, kurių turėtų siekti Žemės gyventojai. Jie suformavo veiklos formas, suformavo strategiją, kaip aukštų energijų gyvybės forma įeis į Žemės erdvę ir pradės savo evoliuciją. Jie suformavo pagrindinius įvykstančius įvykius Žemėje. Numatė civilizacijų kūrimąsi ir žlugimą, numatė pranašų įžengimus, numatė visos žmonijos vystymosi gaires. Bet jie dirbo Žemės erdvėje. Jie formavo mintį Žemės erdvėje. Nes tai, kas materialu turi kilti remiantis materialia mintimi. Kosminės Būtybės negalėjo formuoti gyvenimo Žemėje tiesiogiai nebūdamos Žemės erdvėje. Nes, kaip jau sakiau, kad idėja realizuotųsi, mintis turi turėti materialią formą. Ji turi įeiti į materialų planą. Todėl šios aukšto sąmoningumo Būtybės nusileido į Žemę ir ten kūrė Žemės vystymosi kelią. Jie žinojo Visatos raidos kryptį ir žinojo pagrindinę tiesą, kad Dievas (Aukščiausioji Sąmonė) save išskaido. Tik save išskaidydamas ir iš naujo kurdamas, vykdo Visatos evoliuciją. Žemės gyvenimo Kūrėjai suvokė, kad atėjo į Žemę tam, kad nustatytų gaires Aukščiausios Sąmonės išskaidytoms dalelytėms vystyti savo gyvenimo formą nuo Aukščiausio lygmens link žemiausio ir atvirkščiai. Vyksta sąmonės sužemėjimas ir po to sąmonės atlaisvėjimas ir pakylėjimas. Aukščiausios Sąmonės būtybės suformavo save į labai materialią būseną, kokios tik leido formuoti jų aukštos vibracijos ir jie įžengė į Žemės erdvę, turėdami savo materialią formą ir turėdami materialios minties realizacijos galimybę. Taip prasidėjo minties realizacija Žemėje. Pali gyventojai nevykdė tokios veiklos, kaip dabar žmonės vykdo. Jie tiesiog kūrė. Materializavo sąmoningos dalelytės vystymosi galimybes Žemės erdvėje. Jie materializavo žmogaus gyvenimą. Taip vystymasis prasidėjo nuo minties realizacijos.
Aš turiu iš karto pasakyti, kad Aukščiausiosios Sąmonės dalelytės, kurios išsiskaidė ir įėjo į Žemės materiją, dar nėra pasiekusios tokio lygio, kad galėtų kilti virš tos sferos, kai atsisakoma šviesos kūno ir esybės struktūros. Labai mažai Pakylėtųjų Valdovų gali išeiti į aukštesnes sferas. Tai gali daryti Viešpačiai. Jie nėra apriboti sielos išraiškos. Ir jų kūnai yra daug aukštesnio energinio lygmens nei sielos šviesos kūnas. Vadinasi, Sąmonė yra pati svarbiausia žmogaus sudedamoji dalis. Bet tai galite ir logiškai įvertinti, nes Visatų ir viso gyvenimo kūrėjas yra Aukščiausioji Sąmonė. Ji save išskaido į materijas, vadinasi ir žmoguje esanti sąmonė yra subtiliausia ir reikšmingiausia dalis. Tik dabar didžioji dalis žmogaus sąmonės yra labai žemame vibracijų lygmenyje, todėl jos iškelti virš sielos sąmonės negalima. Siela šioje struktūroje saugo sąmonę ir leidžia jai vystytis savo meilėje, savo globoje, savo energinių dalelyčių apsuptyje.
Pali gentis – tai labai aukštų vibracijų sąmoningos būtybės. Jos materializavo save Žemėje tam, kad suformuotų kūrybinės minties galią ir ją įtvirtintų materijoje. Norint žmogui išmokti Pali kalbą, pirmiausia jo vibracijos turi būti tokio aukšto lygio, sąmoningumas tiek atlaisvėjęs, kad pajėgtų suprasti žodžių prasmę. Pali kalboje nėra tų žodžių, kuriais dabar išreiškiamas pasaulis. Tai žodžiai, kurie išreiškė aukščiausiojo lygmens pasaulio reikšmę. Dabartiniai vertėjai gali daryti prielaidą, kad sugeba perskaityti tekstą. Bet norint suvokti tą tekstą turi atsiverti brandos kodas, apie kurį jau kalbėjau šioje knygoje. Pali genties negalima priskirti prie pirmųjų Žemės gyventojų, nors jie ir egzistavo Žemės erdvėje. Tai buvo iš subtiliojo pasaulio nužengusios dievybės, kurių tikslas buvo suformuoti materialų planą. Žmonija pradėjo vystytis jau vėliau. Kai jau buvo suformuotos energetinės struktūros, kurios priėmė Aukščiausios Sąmonės dalelytę į save. Kaip supratote, siela ir šviesos kūnas yra sudaryti iš įvairių energinių srautų, o sąmonė – tai iš Aukščiausios Sąmonės atskilusi dalelytė. Kad ta dalelytė galėtų vystytis, energijos suteikia tam jėgą. Siela ir esybė yra sukurtos iš skirtingo dažnio vibracijų ir jos padeda vystytis sąmonei iki aukščiausio lygmens. Sielos ir esybės kūnai yra suformuoti iš energijų srautų. O kiekviena energija simbolizuoja tam tikrą galią. Tai meilės, džiaugsmo, ieškojimų, palaimos, harmonijos ir kitos energijos. Vėliau formuojasi kitos energijos, kurios tvirtinasi sieloje, tai talento, gebėjimų, saviraiškos energijos. Visos šios energijos įtvirtina savo dalelytes į konkrečius šviesos kūnus ir padeda sąmonei save formuoti. Tik veikiant visoms energinėms dalelytėms sąmonė save atlaisvina. Sąmonė yra žmogaus mąstymo galia ir tai yra Visatos virsmo amžinasis variklis. Žmogus mąstydamas kuria energiją. Jausdamas jis išreiškia jo šviesos kūne esančias energijas, o mąstydamas ir veikdamas jis kuria materialią energiją – minties energiją. Minties energija išskaido sąmonę į daugybę dalelyčių, taip vyksta virsmas. Kol minties energija silpna, tai tas virsmas nepasireiškia didžiule galia. Juo iš žemesnės sąmonės atsilaisvina aukštesnės sąmonės idėja, tuo daugiau sprogstamosios jėgos atsilaisvina į erdvę, o tai jau energija, kuri palaiko virsmą visos Visatos. Kai žmogus padaro sau vidinius atradimus, jis išskleidžia savo minties sprogstamąją energiją. Todėl taip svarbu padėti žmogui labiau suvokti save, labiau pažinti save ir savo vidinį pasaulį. Tokiu atveju žmogus atlaisvina savo sąmonę, o sprogstamoji energija suteikia jėgos Visatos išsilaikymui. Jums dabar tiksliai suvokti, kokią galią turi jūsų atlaisvintos minties sprogstamoji jėga, nėra ir galimybių. Bet reikia tiesiog žinoti, kad žmogus privalo nuolat daryti sau atradimus. Jis privalo nuolat išgyventi pokytį, turi domėtis vis kažkuo nauju, turi save išbandyti naujose situacijose. Jis taip ne tik labiau save pažįsta, bet jo sąmonė prasiplečia, jo suvokimo akiratis prasiplečia. O to „plėtimosi“ momentu ir formuojasi sprogstamoji minties galia. Į aukštesnį suvokimą niekaip kitaip ir nenueisi, jeigu neskatinsi saviraiškos, savirealizacijos. Jeigu nesimokysi, nesieksi pažinti kitų žmonių, kitų kraštų ir t.t. Žmogus turi gyventi nuolatiniame judėjime, o ne sąstingyje. Nekalbu apie keliones ar skubėjimą kažką daryti. Judėjimas – tai minčių judėjimas. Suvokimas tų dalykų, kurių nežinai, nemoki – tai jau judėjimas. Pvz., kad ir senyvo žmogaus pastangos suvokti kompiuterines programas. Tai minties judėjimas. Arba mokytis groti kokiu nors instrumentu – tai judėjimas. Kurti, piešti, rašyti, dainuoti, konstruoti, braižyti – viskas yra judėjimas. Tik sėdėjimas prie TV, apkalbos, alkoholio vartojimas, tinginystė – nėra judėjimas. Turite suvokti ir dirbti/veikti tai, kas neša pažangą tiek jums, tiek aplinkiniams.
Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis…. tai judėjimas, tai sąmonės atsilaisvinimas, tai sprogstamosios jėgos suformavimas. Reikia nuolat mokytis gyventi.
Pali gentis, įžengusi į Žemę, turėjo materialią formą, jie paliko Žemėje savo kultūros pėdsakus, paliko savo kalbą, kurioje užfiksuoti pagrindiniai reikalavimai ir siekiai nustatyti žmonėms. Didžioji raštų dalis vis dar paslėpta nuo dabartinio žmogaus. Pirmiausia tam, kad tų raštų nesunaikintų žemas žmonių sąmoningumas, antra, jų neįmanoma dar perskaityti. Bet, kai ateis laikas, archeologai juos ras ir žmonės sužinos apie didžiąją Žemės tautą ir suvoks, kokiu tikslu žmogus atėjo į Žemę ir kaip jie turėtų gyventi. O archeologų atradimai neleis paneigti to, kas jau bus įsitvirtinę daugelio žmonių sąmonėje, kaip vidinė tiesa. Žmogus vis dar labai nori įrodymų ir faktų, patvirtinančių jų vidinį žinojimą. Nes nėra dar tvirto tikėjimo ir pasitikėjimo savo vidiniu žinojimu. Todėl ir bus „atrasti“ Pali genties užrašai. Bet iki tol žmonija turi subręsti.