Pradedu pokalbį apie tai, kas yra žmogus? Žmogų sudaro fizinis, astralinis, mentalinis, eterinis kūnai, siela ir jo šviesos kūnas, dvasia (esybė) ir jos subtilioji sandara (kibirkštis). Literatūroje galite rasti ir kitokį išdėstymą, bet aš kalbėsiu taip, kad galėtumėte suvokti, kaip veikia siela ir ar gali žmogus gyventi be sielos?
Žmogus atsiranda susijungus dviem ląstelėms: motinos ir tėvo. Kiekviena žmogaus ląstelė neša gyvybę, todėl susijungus šioms dviem skirtingų lyčių ląstelėms susidaro darinys, kuris suformuoja savarankišką gyvybės formą. Gyvybei susiformuoti reikalingi du energiniai poliai: moteriškas ir vyriškas polis. Kad ir kaip norėtumėte suformuoti vienos lyties šeimas, bet gyvybei formuoti visada bus reikalingos skirtingos lytys. Susijungs moteriškai ir vyriškai dalelei, toje nuostabioje meilės erdvėje – gimdoje, formuojasi savarankiška gyvybė. Nei vienas aparatas, kuriame norėtumėte sudaryti sąlygas dviem ląstelėms vystytis, nesuteiks energinių virpesių, kuriuos išskleidžia ir suteikia motinos kūnas ir kuriuos išspinduliuoja šeimos aplinka. Gyvybė, suformuota aparate, nepasižymės vidine intuicija, jai trūks tam tikrų virpesių formų ir ji vystysis nepilnai. Taip, kaip žmogui vystytis reikalingos cheminės medžiagos, mineralai, vitaminai, taip ir energiniam vystymuisi reikalingi tam tikri energiniai impulsai, visatos virpesiai, motinos ir tėvo skleidžiami virpesiai. Jeigu gyvybė būtų formuojama technologijų pagalba, ji negautų tam tikrų virpesių ir atsirastų vystymosi spragų. Žinoma, begalinė tėvų meilė gali daryti stebuklus ir net aparate auginamą gyvybę gali pripildyti tam tikrais energiniais virpesiais.
Gimda – nuostabi energetinė vieta, kurioje cirkuliuoja visos Visatos energijos, kurioje savo virpesius išskleidžia Aukščiausioji Sąmonė. Ir kai tėvai, laukdami savo vaikelio, suformuoja ramią išorinę aplinką, nesukelia nervinių impulsų, tai gimdoje cirkuliuoja pačios aukščiausios vibracijos. Jos yra aukštesnės nei tėvo ar motinos, nes ten cirkuliuoja Visatos energijos. Gimdoje įsitvirtina būsimo žmogaus siela ir sąmonė. Ten formuojasi protas. Jeigu motina patiria stresą, tai labai susispaudžia gimda ir ją perskrodžia nerimo virpesiai, kurie pažeidžia vidinę harmoniją ir pažeidžia vaiko formavimosi procesą. Tokiu momentu į žmogaus besiformuojančius kūnus (ne tik fizinį, bet ir į astralinį, mentalinį, eterinį) įnešami žemų vibracijų virpesiai, kurie išderina vystymosi programą.
Žinoma, kiekviena siela atsineša savo gyvenimo liniją ir toje linijoje jau gali būti numatyti sveikatos pažeidimai, nelaimingi gyvenimo faktai ir t.t. Bet, jeigu motina patiria stresą, ji įneša disharmoniją į kūdikio vystymosi. Ir , priklausomai nuo motinos patirtų emocijų gilumo, tai atsispindi ir vaiko kūnuose. Susiformuoja papildomi blokai su kuriais gimsta vaikas. Todėl visados gerbkite besilaukiančią moterį. Nereikia vykdyti visų jos egoistinių norų, nes tai taip pat kenkia vaikui, bet jausti pagarbą, meilę būsimai gyvybei – privalu.
Susiliejus dviem ląstelėms ir dviem energiniams poliams, atsiranda savarankiška struktūra, kuri aplink save formuoja visus būsimo žmogaus kūnus ir į kurią įsilieja siela su savo šviesos kūnu. Esybė lieka eteriniame plane. Kokią nėštumo savaitę siela pasiekia kūną tiksliai pasakyti neįmanoma. Tai priklauso nuo to, kaip sparčiai vystosi fizinis, astralinis, mentalinis ir eterinis kūnai. Gali būti visokių sutrikimų tiek dėl fizinio kūno raidos, tiek dėl kitų kūnų raidos. 3 – 4 nėštumo savaitę formuojasi astralinis kūnas, vėliau mentalinis. Kai formuojasi mentalinis kūnas, formuojasi ir žmogaus protas. Vadinasi, gyvybė jau turi savo sąmoningumą. Ir jau darant abortą vėliau nei 4 savaičių nėštumui – jūs rizikuojate nužudyti žmogų. Rizikuojate, nes ne visados iki 4 savaitės susiformuoja mentalinis kūnas, bet dažniausiai jis formuojasi nuo 4 nėštumo savaitės. Kai susiformuoja mentalinis kūnas ir protas, atsiranda galimybė į kūną įeiti sielai su Aukščiausios Sąmonės dalelytėmis ir savo šviesos kūnu, kuriam, žinoma, reikalingas, eterinis kūnas. Žmogaus sąmoningumą sudaro žmogaus proto formuojama sąmonė ir kai vibracijos pakyla, tai ta sąmonė susilieja su Aukščiausios sąmonės dalelytėmis. Vaikų sąmonėje ši dalelytė egzistuoja, bet ji veikia kitu virpesių dažniu. Jie gali matyti angelus, gali jausti kitas subtilias būtybes, bet suvokti Aukščiausios sąmonės – negali. Vaiko sąmonės veikimo diapazonas tiek išoriniame, tiek vidiniame pasaulyje yra kitoks nei suaugusio žmogaus. Jie mato daugiau šviesos, daugiau gražių spalvų, gyvena tarp subtilių vibracijų, jeigu tik šeimos aplinka jų neužspaudžia. Vaikai gerai išjaučia sielos sąmonės planą, o norit išjausti esybės (dvasios) planą, jau reikia gebėjimo sąmoningai mąstyti.
Įsivaizduokite žmogaus fizinį kūną, kurį gaubia astralinis, mentalinis ir eterinis kūnai. Šioje struktūroje vystosi protas. Žmogus vystosi priklausomai nuo dirgiklių, gaunamų iš išorinio pasaulio. Tai, kas vyksta aplink žmogų, įtakoja jo fizinę raidą, mąstymą, emocijas. Žmogus daug dirbdamas gali tapti geru bet kokios srities specialistu, tai priklauso, kokioje aplinkoje jis gyvena, kas jį įtakoja. Kai kurie išorės impulsai gali skatinti žmogaus virsmą, bet gali žmogų smukdyti, suformuoti kompleksus. Išorinių dirgiklių veikiamas žmogus formuoja savo asmenybę, savo charakterį, savo individualybę. Įtakos turi šeimos, šalies sąmonė. Susiformuoja įpročiai, prisirišimai, vertybių skalė, susiformuoja tam tikras gyvenimo būdas. Susiformuoja žemiškoji struktūra, kurios pagalba žmogus sėkmingai gali gyventi, bet, į žmogaus struktūrą įeina ir siela su Aukščiausios sąmonės dalelyte ir šviesos kūnu.
Įsivaizduokite sielą, kaip atomą, kuris juda ir skleidžia savo impulsus. Šie impulsai gali žmogaus protą pasiekti tik per intuiciją, vidinį balsą (vidinį žinojimą). Jeigu žmogaus protas labiau dėmesingas išorės impulsams, jie neigia vidinį balsą. Bet, sielos atomas vis tiek veikia ir duoda impulsus per intuiciją, vidinį žinojimą. Žmogaus protas, pasiremdamas jausmais, kuria savo gyvenimą. jis sugeba įvertinti kas vyksta aplinkoje, kokią įtaką tai turi jam ir jis sugeba priimti sprendimus, kaip toje aplinkoje gyventi. Jis gali sugebėti gerai gyventi savo žemišką gyvenimą. Vieni sugeba aprėpti bendrą šalies ir pasaulio ekonominę, kultūrinę, protinę veiklą, kiti gyvena tik savo šeimos ir darbo rezultatais. Tas pats yra ir su siela. Vienų sielos sugeba suformuoti stiprius impulsus ir gauti informaciją iš pačių aukščiausių, subtiliausių vidinio pasaulio sluoksnių, kitų sielos išraiška yra labai ribotame diapazone, todėl jos išraiška nebus stipri ir nedarys stiprios įtakos amžinybei.