Visi kūnai ir siela visados veikia kartu. Negali atskirai egzistuoti mintis ir atskirai egzistuoti jausmas. Gal žmogus ir nesuvokia, ką daro, bet vis tiek tai atspindi bendrą kūnų veiklą. Mintis gali iššaukti jausmą, kaip ir jausmas iššaukia tam tikras mintis. Viskas atsispindi žmogaus elgesyje. Žmogaus visi kūnai veikia kaip viena savarankiška forma. Siela taip pat negali veikti be šių kūnų pagalbos. Ji gali miego metu palikti žemišką kūną, bet ji niekada neatitrūks nuo eterinio kūno. Ji gali meditacijos ar miego metu iškilti į subtiliuosius pasaulius, bet ten klaidžiodama be žemiškosios sąmonės, negalės suformuoti materialių prisiminimų kur buvo ir ką veikė. Tik kūnui mirštant siela atsijungia nuo žemiškosios sąmonės.
Siela skleidžia virpesius, kurie liejasi tiek į žmogaus kūnus, tiek į erdvę, kur yra jos tikroji gyvenamoji aplinka – subtilųjį pasaulį. Siela, atėjusi į žmogaus kūną, nepatiria diskomforto ar skausmo, kad yra apribota nuo tikrųjų namų. Kiekviena siela žino savo paskirtį, žino, kodėl grįžta į Žemę ir kokia veikla turi užsiimti. Sielos struktūroje yra įsitvirtinusi Aukščiausios Sąmonės dalelytė, kitaip tariant Dievo dalelytė. Vadinasi yra ryšys tarp žmogaus sielos ir visos begalybės. Siela gali priimti impulsus iš bet kokio energinio lygmens ir gali išspinduliuoti impulsus į bet kokį lygmenį. Būtent taip išsispinduliuoja virpesiai į bendrąją erdvę, ne per išorinę žmogaus veiklą, o per sielos potyrius ir išgyvenimus. Bet siela nėra pajėgi savarankiškai veikti ir skleisti impulsus į Visatą. Jau sakiau, kad visos sudedamosios dalys turi veikti kartu, jos neturi atskiro savarankiškumo. Ir jeigu siela yra žmogaus kūne, vadinasi visa jos išraiška galima tik per žmogaus mintis, jausmus ir veiksmus. Ji gali gauti informaciją per savo vidinius kanalus, bet jeigu nebus išvystyta intuicija, tikėjimas ir pasitikėjimas, siela negalės įtakoti savo žemiškosios struktūros ir nesuformuos energijos, kuri įtakotų impulsų galią į Visatą.
Siela nuolat duoda impulsus į savo žemiškąją struktūrą ir jeigu žmogus nėra įsigilinęs tik į impulsus, gaunamus iš išorės, tai jis gali savyje atskleisti talentus, gebėjimus, pajautimą gilesnės žmogaus gyvenimo prasmės. Jau sakiau, kad gaunant impulsus iš išorės, daug mokantis ir dirbant, galima pasiekti gerų rezultatų. Bet talentai gali atsiskleisti ir per sielos impulsus. Sielos šviesos kūne lieka tam tikra praėjusių gyvenimų patirtis, kuri dabartiniame gyvenime pasireiškia kaip talentai, įgimti gebėjimai. Viskas, į ką žmogus įdeda pastangų dabartiniame gyvenime, taip pat išlieka sielos energiniame – informaciniame lauke. Tame lauke lieka suformuoti nauji gebėjimai, lieka seniai suformuoti gebėjimai, bet lieka ir karminiai blokai. Kai kada karminių blokų būta tiek daug, kad sielos skleidžiami impulsai nepersimuša per tuos blokus. Tada reikalinga, kad žmogaus protas pats pradėtų aiškintis, kokia gyvenimo prasmė, kokie jo talentai, ką sako tylus vidinis balsas. Žmogaus pastangos daryti teisingus sprendimus padeda atsilaisvinti karminiams blokams.
Siela gali priimti impulsus iš pačių subtiliausių lygmenų. Kuo žmogaus gyvenime daugiau suformuota teigiamos energijos, tuo siela turi daugiau galimybių priimti informaciją iš subtiliojo pasaulio. Tuo žemiškoji išraiška tampa ryškesnė, subtilesnė. Tokiems žmonėms sukoncentruoti dėmesį į vidinį pasaulį ir skleisti per savo širdį šviesą – nėra sunku. Jie yra kūrybingi, gilinasi į naujoves, sugeba įgyvendinti naujas idėjas. Net nesigilinant į subtiliojo pasaulio paslaptis, jie sugeba veiksmingai įsilieti į bendrą visumą. Sugeba alsuoti Visatos ritmu ir sugeba įnešti naujumo ir progreso į savo aplinką, į žmonijos gyvenimą. Jų neblokuoja karminiai blokai – nekausto įsitikinimai, įpročiai, senos vertybės. Tie žmonės daugiau vadovaujasi intuicija, nei loginiu protu. Protas tampa įrankiu pasiekiant rezultatą, bet ne gyvenimo varikliu. Tokie žmonės jaučiasi laimingi, jiems sekasi – jie lengvai ir paprastai eina per gyvenimą, skleisdami vidinę šviesą ir harmoniją. Jų nekausto karminiai blokai.
Tamsos blokai dažnai užvaldo žmogų jam to net nepastebint – liūdnos mintys, nuoskaudos, nerimas, pyktis ir t.t. Tai aptraukia žmogaus aurą tamsos kiautu ir šviesos impulsai, einantys iš vidinio pasaulio nebegali prasimušti. Tokiu atveju žmogui nebepakanka jėgų gyventi kūrybingai. Jis tik egzistuoja, įsivelia į kasdienybės rutiną, formuoja ir atidirbinėja karmą, bet pažangos į žmonijos gyvenimą neįneša. Visas žmogaus gyvenimas yra suformuotas taip, kad vystytųsi teigiama progresija. Pasaulis turi vystytis, atverdamas vis naujas galimybes. Pasaulis negali nykti ir sunykti. Ne tam Aukščiausioji Sąmonė save išskaido į milijonus dalių, kad save sunaikintų.
Kai žmogus priima impulsus tik iš išorinio pasaulio, jis gali prieiti tam tikrą ribą, ties kuria nebesuvokia savo gyvenimo prasmės. Gyvenimo prasmę lengviau suvoki kai priimi impulsus iš vidinio pasaulio. Tada tu suvoki, kad gyveni Amžinybėje. Kiekvienas jausmas, kiekviena mintis yra užrašoma Akašos kronikose. Kiekvienas gyvenimas įneša į Visatos matricą tam tikrus pokyčius. Tavo, žmogaus, elgesys kuria kolektyvinę sąmonę, kuri įtakoja kitus žmones ir palieka informaciją sielos šviesos kūne.
Aukščiausioji Sąmonė egzistuoja tik energijos dėka. Viskas yra energija. Judėjimas. Žmogaus gyvenimas taip pat yra judėjimas (turėtų būti judėjimas, o ne sąstingis). Judėjimas – tai pažangos formavimas. Sugebėjimas įnešti lengvumo ir paprastumo į savo gyvenimą. O tai jau atlaisvina tamsos blokus. Kai atsiveria blokai, atsiveria naujų galimybių srautai. Atsiveria Visatos pažinimo galimybės. Žmogui duodama tiek, kiek jis yra vertas, kiek jis gali į save priimti informacijos, nepažeisdamas savęs ir aplinkinių. Kol kas žmogaus ego tebėra stiprus ir jeigu žmogui atsivers naujos galios, jo ego gali tas galias panaudoti savo norams. Tada įvyktų chaosas, nes dieviškoji energija būtų naudojama gyvenimo naikinimui. Nyksta žmogus, nyksta siela – pažeidžiamas Kūrėjo energinis laukas. Griaunančioji energija įgauna jėgą ir taip žlunga civilizacijos. Bet žmogus turi gebėjimą priimti impulsus iš subtiliojo pasaulio ir suvaldžius savąjį ego, formuoti gyvenimą kuriančiosios energijos dėka.