Žmonija vystėsi pagal vieną kryptį, kai savo gyvenimą siejo tik su žemiška, materialia veikla. Žmogus augo, kūrė, gyveno savo gyvenimo pagal tai, kaip jį suvokė, kaip leido aplinkos sąlygos. Bet atėjo laikas, kai žmogus turi suvokti, kad galima ir reikia gyventi daug platesnėje sferoje. Turi suvokti, kad žmogaus išraiška yra daug galingesnė ir subtilesnė nei dabartinė. Atėjo laikas pažvelgti plačiau į tai, kas yra dangus ir kas yra žemė. Kas yra žmogus ir kas yra Dievas. Koks ryšys tarp to, kas aukštai ir to, kas žemai. Tarp to, kas kūrė Visatą ir to, kuris įgyvendina Kūrėjo planus.
Pakankamai sudėtinga bus suprasti šią knygą tiems, kurių požiūris į gyvenimą yra labai kategoriškas, kurie griežtai laikosi savo tiesų. Tiesiog jiems bus sunku atsisakyti savo suvokimo apie Tiesą ir įleisti į savo sąmonę tas vibracijas, kurių pagalba bus įmanoma teisingai priimti informaciją, pateiktą šiose knygose. Tekstas yra užkoduotas tam tikru vibraciniu kodu ir jeigu jūs skaitysite atsipalaidavę, nesiginčydami, ramiai priimdami žinią, su laiku jūs pradėsite suvokti visų čia pateiktų žodžių prasmę. Diskutuokite ir ginčykitės, tik kai jau perskaitysite visą knygą, bet iki to laiko ramiai ir atsipalaidavę gilinkitės į naujo suvokimo knygą. Ją reikia išjausti savo vidumi – ne protu. Nes protas nepažįsta to, apie ką čia kalbama. O vidus pajus sąskambį su čia pateikiama informacija ir energija. Žodžiu, turėsite išmokti skaityti širdimi. Taip, kaip jau turėtumėte mokėti ir gyventi – savo širdimi.
Pasaulis yra daugiaplanis, tai jau žinote. Vadinasi, žmogus turi išmokti pajusti tą įvairenybę. Jūs turite išmokti suvokti, kad gyvenate Amžinybės sraute: nėra nei pradžios, nei pabaigos. Įvyko sprogimas, atsirado Žemė, vėliau atsirado žmogus. Jis įėjo į Žemę su savo patirtimi, su dieviškojo plano suvokimu ir siekiu tą planą įgyvendinti. Žemei dar nesusiformavus, kitų planetų gyventojai jau žinojo, kad jų raida prasitęs nuostabioje planetoje, kurioje pagrindą sudarys meilės energija. Jeigu pagrindą sudaro meilės energija, vadinasi, ši erdvė labiausiai atitinka dieviškąją erdvę. Vadinasi, šioje planetoje vyks ne tik egzistavimas, bet čia galės apsigyventi įvairių planetų, įvairių žvaigždynų sąmoningos būtybės. Toje erdvėje suteikiama galia kūrybai.
Dievas tiek pasitikėjo būsimais Žemės gyventojais, kad suformavo visiškai atvirą veikimui erdvę. Kaip Visatoje egzistuoja Gėris ir Blogis, taip egzistuoja Šviesa ir Tamsa. Šiam principui egzistuojant, Žemėje buvo sudarytos visos sąlygos kūrybiniam procesui. Kur neegzistuoja Gėris ir Blogis (Šviesa ir Tamsa), ten nesusiformuoja kūryba. Dualus pasaulis tuo ir unikalus. Čia tamsa visados išryškina tobulėjimo spragas. Be tamsos nebūtų virsmo, nes bet kuri kūrybinė jėga negalėtų įvertinti savo kūrybos pažangos, jei nebūtų su kuo lyginti. Todėl egzistuoja Šviesa ir Tamsa, Gėris ir Blogis. Yra Visatoje daug planetų, kurias prižiūri Aukštesnieji Mokytojai ir kur gyvybė tik formuojasi, bet ta gyvybė dar neturi kūrybinės jėgos. Ji tik auga, maitinasi, savarankiškai dauginasi ir veikia instinktų pagalba. Bet, kai tos formos subręsta, jas dažniausiai pasiunčia gyventi į tas planetas, kur egzistuoja Sąmonė. Nes tik toje erdvėje, kurioje egzistuoja sąmonė – prasideda sąmoninga evoliucija. Ne veltui Žemėje gyvena gyvūnai ir ne veltui yra naminiai gyvūnai, kurie betarpiškai susiję su žmonėmis. Žmonės padeda pakelti sąmoningumo lygį savo naminiams gyvūnams. Jie tarsi gauna pagreitintą galimybę evoliucionuoti. Laukiniai gyvūnai evoliucionuoja dėka bendros sąmonės, bet gal kiek lėčiau. Vadinasi, jūs tiesiog padedate (arba ne) evoliucionuoti gyvūnijos pasauliui, kurie per tam tikrą vystymosi laikotarpį taps sąmoningomis būtybėmis. Nenoriu sakyti, kad jūs kilę iš gyvūnų, nes jūs viską labai tiesiogiai priimate. Bet taip, žmogaus evoliucija prasidėjo nuo gyvūnų. Apie tai kalbėjau knygos pradžioje (apie roplius, beždžiones). Kad Žemėje galėtų vystytis žmogus, buvo reikalinga suformuoti pagrindines dvi sąlygas. Meilės erdvė ir sąmonė. Meilės erdvėje gali gyventi augalai ir gyvūnai, bei dalis nelabai išsivysčiusių žmonių. Bet pilnai raidai buvo ir yra reikalinga Sąmonė. Sąmonė įsilieja į žmogaus struktūrą, bet kartu sąmonė gaubia ir pačią Žemę. Yra tam tikri sąmonės lygiai į kuriuos žmogaus protas nepretenduoja (kol kas) pakliūti, bet yra lygis, kurį jau žmogus pajėgia pajusti ir jame gyventi.
Pačią Žemę gaubia sąmonė. Ji yra tam tikrų vibracijų, o kaip jau kalbėjau, kiekvienas energinis sluoksnis turi savo nematerialią gyvybės formą,. Bet žmogui daugiau įtakos daro kolektyvinė sąmonė. Tai pirmasis žmogaus kūrybos vaisius. Ir jis truputi „prisvilęs“. Žmogus, turintis fizinę (materialią) galimybę kurti – pirmiausiai sukūrė žmonijos kolektyvinę sąmonę. Ši sąmonė labai įtakoja visą žmonijos raidą. Jeigu kolektyvinėje sąmonėje yra įsitvirtinusi mintis, kad žmogus su amžiumi vis labiau silpsta ir miršta, tai ši idėja materializuojasi: žmogus su amžiumi silpsta ir miršta. Bet, kas sakė, kad tai teisinga? Gal žmogus gali Žemėje gyventi daugybę metų ir jaustis žvaliai? O išeiti į anapusybę tik tada, kai to pats nori ir kai suvokia, jog tai ne mirtis, o tik aplinkos pakeitimas?
Jūs suformuojate konkrečią kolektyvinę sąmonę. Joje įtvirtinate tam tikras tiesas ir jos materializuojasi. Nes žmogaus mintis turi galią materializuotis. Turite suprasti, kad jūsų kūrybos vaisius – jūsų kolektyvinė sąmonė vietoj to, kad skatintų jūsų brandą ir vidinę laisvę, jus vis labiau varžo, spaudžia į tam tikrus rėmus ir labai apriboja veikimo ir supratimo erdvę. Jūsų dabartinė kolektyvinė sąmonė paralyžiuoja jūsų mintis ir jūsų veiksmus. Joje vyrauja daugybę negatyvių dalykų, kurie tiesiog visiškai neleidžia pasireikšti naujumui. Kolektyvinė sąmonė yra labai svarbi žmonijai. Jos pagrindu formuojasi jūsų ateitis. Formuodami kolektyvinę sąmonę jūs nustatote veikimo ribas ir įtvirtinti naujoves darosi sudėtinga. Gyvenimas nėra toks, kokį jį apibrėžia kolektyvinė sąmonė. Jūs nuolat galite ją papildyti naujomis žiniomis ir nauju gyvenimo būdu, bet jūs turite išdrįsti gyventi kitaip. Jūs turite mokėti gyventi kitaip ir, žinoma, jūs turite žinoti, kaip galima gyventi kitaip. Ne žinoti kaip gyvena japonas ar amerikietis, o žinoti, kaip galima iš principo gyventi kitaip. Kai kurie iš jūsų bandote suprasti, kaip galima gyventi kitaip, bet, prisipažinkite, kolektyvinės sąmonės jumyse įtvirtinti įpročiai turi didžiulę galią jums. Norėtumėte elgtis kitaip, bet pažvelgę į savo kasdienę veiklą, suprantate, kas elgiatės kaip ir visada. Bet stengtis reikia, nes be jūsų minčių kolektyvinė sąmonė nepasikeis. Pakylėtieji Valdovai gali tik nurodyti gaires kaip gyventi, o keitimą turite atlikti jūs patys. Ir jeigu jūsų įpročiai, prisirišimai yra labai stiprūs, tada jums sunku daryti esminius pokyčius savo gyvenime. Kolektyvinė sąmonė ne tik atspindi jūsų tikruosius gebėjimus, jūsų mintis, jūsų tiesas, bet ji turi tam tikrą vibracinę galią išspinduliuoti aukštas vibracijas į kosmosą. Jeigu jūsų kolektyvinė sąmonė visa būtų aukštų vibracijų, jūsų Žemė Kosmoso erdvėje šviestų kaip Žvaigždė. Ji išspinduliuotų teigiamą energiją į Kosmoso platybes, kur šios energijos dėka galėtų vystytis kiti pasauliai. Jūs išspinduliuotumėte savo pasiekimus į erdvę ir jais galėtų pasinaudoti kita sąmoninga gyvybės forma. Jūs galėtumėte kurti bendrai su kitomis gyvybės formomis. Jūsų į kosmosą išnešta idėja papildytų kitas idėjas ir galėtumėte kurti kartu Amžinybės procese.
Deja, dabar to jūsų kolektyvinė sąmonė tikrai nėra pajėgi padaryti. Vadinasi, ji ne tik blokuoja jūsų asmeninę saviraišką, bet blokuoja ir Žemės virsmą visos Visatos atžvilgiu. Tai apriboja jūsų išraišką Visatoje. Vienetai žmonių, kurie pajėgia per savo individualią sąmonę išspinduliuoti į erdvę informaciją aukštesnio energinio lygio nei Žemę gaubianti kolektyvinė sąmonė. Savo silpnais proveržiais jūs vis tik sugebate informuoti Visatą, kad gyvenimas Žemėje egzistuoja, kad čia vyksta tam tikras virsmas. Kai sąmoninga gyvybė save užblokuoja, ji nepraleidžia į savo erdvę papildomos gyvybinės energijos ir palaipsniui sunyksta. Nauja gyvybė, kuri atsineša į Žemę savo energinius resursus, gyvendama užblokuotos sąmonės ribose, nyksta ir po keleto įsikūnijimų nebeturi resursų normaliai vystytis.
Norint pradėti mąstyti globaliai, turite įvertinti savo kolektyvinės sąmonės galią ir turite suprasti, kad tik jūs įtakojate tą darinį. Tai jūsų kūrybos vaisius. Todėl rekomenduočiau prispausti savo egoistiškumą ir asmeniškumą ir labiau atkreipti dėmesį, kuo maitinate savo kolektyvinę sąmonę. Kokiomis mintimis, jausmais, poelgiais maitinate tą sąmonę. Jūs galite sutelkti savo dėmesį į Pakylėtuosius Valdovus ir kartu su jais įleisti į kolektyvinę sąmonę papildomos informacijos, kas leistų pakeisti tam tikras griežtas nuostatas, įsitikinimus. Nepakeitus kolektyvinėje sąmonėje vyraujančių tiesų, neįmanoma pradėti naujo žmogaus vystymosi etapo.