Žmogaus struktūros supratimas yra labai apribotas pačių žmonių. Iš tiesų, jūs žinote, kad žmogų sudaro materialus ir nematerialūs kūnai, bet jūs neįsisąmoninate pagrindinės idėjos: žmogus – tai amžinybės taškas materijoje. Per jūsų struktūrą pereina visos Amžinybėje egzistuojančios energinės bangos. Jūs esate paliečiami pačių įvairiausių bangų, kurios vienaip ar kitaip įtakoja jūsų gyvenimą Žemėje, nes įtakoja jūsų vidinę struktūrą. Gyventi Žemėje ir manyti, kad jus veikia tik Žemės dėsniai – negalite. Jūsų struktūra yra ne vien fizinis kūnas (kurį veikia Žemės dėsniai), bet nematerialioji dalis, kurią veikia Visatos dėsniai. Tai, kas yra materialu ir tai, kas yra nematerialu yra vienodai svarbūs žmogaus gyvenime. Jūs turite vienodai suprasti tiek Žemės, tiek Visatos dėsnius. Suvokti ir prie jų prisiderinti. Žemėje veikia traukos dėsnis – vadinasi, žmogus turi vaikščioti Žeme, jis pats skraidyti negali. Bet žmogus prisitaikė prie to dėsnio, jį įvaldė ir dabar gali skraidyti su technika. Įvaldė dėsnį, bet jo nepaneigė. Jeigu būtų paneigęs, tai ne vienas būtų užsimušęs, norėdamas skraidyti be sparnų. Taip ir su Visatos dėsniais. Juos reikia suvokti, įvaldyti ir prisiderinti. O norint suvokti jų įtaką žmogui, reikia pripažinti egzistuojantį žmogaus vidinį pasaulį ir jo susiliejimą su bendrąja erdve.
Žmogaus suvokimas yra beribis ir nuolat kintantis. Jį apriboja tik tam tikra erdvė, laikas ir tam tikras virpesių dažnis, kuris atitinka fizinio kūno virpesių dažnį, bei aplinkos dažnį. Žmogaus mąstymą įtakoja jo gyvenamoji aplinka, visuotinai priimtinos tiesos, kolektyvinė sąmonė. Šį kartą atsiribokime nuo tos įtakos ir pažvelkime į žmogų, kaip į Amžinybėje gyvenančią struktūrą.
Amžinybėje nėra laiko apribojimų. Nėra skubėjimo nuo vieno taško link kito. Yra momentas, kuris yra pats svarbiausias. Kitas momentas vėl yra pats svarbiausias, nes tik tą akimirką esate kūrėjai. Kuriate tik čia ir dabar. Žvilgsniu į praeitį – nieko nekuriate, žvilgsniu į ateitį – nieko nekuriate. Viską, ką išspinduliuojate yra čia ir dabar. Bet kuriame amžinybės taške, svarbiausias momentas – čia ir dabar. Tai dar viena tiesa, kurią turite įsisąmoninti ir nuolat prisiminti, pradėdami gyvenimą naujame vystymosi cikle.
Čia ir dabar per tave pereina daugybė energijų. Jos įsilieja į tavo žemiškąją struktūrą ir išsispinduliuoja į erdvę. Jos pereina per tavo energinius sūkurius (čakras) ir išsiskleidžia erdvėje jau tavo nudažytomis spalvomis. Nes tu, savo mintimis ir jausmais, įtakoji tų srautų švarumą, lengvumą, spalvą. Nuo tavo tos akimirkos būsenos priklauso, kokias energijas pritrauksi iš aplinkos ir kokios išsiskleis į aplinką. Nesvarbu, kas būtų įvykę praeityje, bet tu šią akimirką vertini tą praeitį ir šią akimirką tu nuspalvini praeities mozaiką. O kaip nupieši praeities mozaiką, jau priklausys nuo tavo požiūrio ir sugebėjimo susitvardyti. Iš Kosmoso energija ateina aukštų dažnių ir jeigu jūs praeitį prisimenate skausmingai, jūs tą akimirką gautą energiją nudažote tamsių prisiminimų spalva ir negana to, jūs tą naują energiją nenaudojate kūrybai, o išskleidžiate praeities įvertinimui formuoti. Jūs save pririšate prie praeities savo pačiomis rankomis, o vėliau stebitės, kodėl gyvenimas nejuda į priekį. Įvyko momentas – gyvenk jame. Praėjo tas momentas, tai ir palik jį kaip faktą, nesinešiok širdyje ir prote. Nes širdis ir protas nėra tokie stiprūs, kad išlaikytų visus praeities įvykius, o tuo labiau visus vertinimus tų įvykių. Čia ir dabar yra pats svarbiausias momentas. Jūs priimate dieviškąją energiją čia ir dabar – ją išskleidžiate čia ir dabar. Vadinasi, jūs turite sukoncentruoti visą dėmesį į tai, kas vyksta šią akimirką. turite atsiduoti šiai akimirkai visu šimtu procentu. Nes ta akimirka praeis, ir tu būsi nepadėjęs žmogui tiek, kiek galėjai padėti, nesukūręs kūrinio tokio, kokį galėjai ir t.t. O jeigu sutelktum visą dėmesį, tai žinotum, kad tikrai daugiau nieko negalėjai padaryti ir atsilaisvintum nuo prisirišimo prie praeities: tą momentą padariau viską, ką galėjau. Jeigu kitą kartą aš mokėsiu, sugebėsiu daugiau – daugiau ir padarysiu, bet šį kartą aš atidaviau viską, ką geriausio galėjau atiduoti.
Bendrauji su žmogumi – galvok apie jį, o ne apie save ar kitus reikalus. Gamini maistą – galvok apie maisto paruošimą ir kaip jį gerai pateikti valgančiajam. Valgai – įvertink maisto skonį ir sotumą. Kuri brėžinius – galvok apie juos plačiai, suvok visumos įtaką savo darbui ir pritaikyk juos prie visumos. Bendrauji su vaikais – stebėk jų raišką, gebėjimus, skatink jį. Jūs džiaugiatės, mokėdami iš karto apmąstyti daug dalykų vienu metu, o po to stebitės, kodėl skauda galva, kodėl kamuoja nerimas, kodėl kūnas nuvargęs. Nerimas kamuoja, nes turėjote daug minčių ir ne visas realizavote. Mintį suformuojate – įsijungia materializacijos procesas ir jeigu ją realizavote – pamirštate ją ir kuriate naujas mintis. Jeigu mintis formavosi, o jūs nespėjote jos realizuoti, arba net neįsisąmoninote tokią mintį paleidę, susiformuoja įtampa, kad ta mintis nebus pabaigta. Kūnas reaguoja ir atsiranda nerimas. Jūsų nuolat lakstančios mintys tik apsunkina jūsų gyvenimą, nes ten kur mintis, ten jūsų energija. Vadinasi, dalį energijos išnaudojate be tikslo. Pavyzdžiui, jūs perskaitote žinutę, kad kažkokia garsenybių pora išsiskyrė. Ar tas faktas įtakoja jus? Greičiausiai, ne. o analizuodami kodėl, kaip, kas kaltas ir t.t., atiduodate tam procesui savo mintis ir savo energiją. Jūs atiduodate energija „niekam“. Nes nuo to, ką jūs mąstysite apie tą faktą, aplinkoje niekas nesikeis, bet daug kas keisis jūsų viduje. Jūs netenkate savo energijos, jūsų kūnas silpsta, jūs prisirišate prie apkalbų egregoro, jį pamaitinate ir dar išvaistote savo laiką, kurį galėjote skirti aplinkos pažinimui, o ne vertinimui. Išgirdai faktą, išklausai ir palieki jį. Neskirk jam nei vienos papildomos minties ar jausmo, o sukoncentruok dėmesį į tai, kas yra šalia tavęs ir ką tu gali įtakoti ir kurti. Gal tuo metu kartu su tavimi važiuoja tavo brangus žmogus ir tau reikėtų pastebėti kaip jis laikosi: ar jis ramus, gerai nusiteikęs, pailsėjęs. Gal reikia jį palaikyti geru žodžiu, suteikti savo energijos jo kūrybingai dienai formuoti.
Tu esi aplinkoje, kuri yra svarbiausia tau šiuo metu. Tą akimirką tu gali būti sutikęs žmogų su kuriuo esi karmiškai susijęs. Bet jeigu jam neskiri viso savo dėmesio ir palaikymo, tu ir išsiskiri su tuo žmogumi neišsprendęs karminės problemos. Gal šią akimirką įvykęs įvykis yra tau duota pamoka, bet tu, galvodamas apie daug ką, nesutelki dėmesio į tai, kas ir kodėl vyksta šią akimirką ir pamokos neišmoksti. Nereikia įsitempti ir galvoti, kad tik kažko nepraleidus, nepadarius. Reikia tiesiog gyventi toje akimirkoje ir matyti ne vien save, bet ir kitus. Ne tu turi būti svarbiausias toje akimirkoje, o tai kas aplink tave vyksta ir ką tu gali atiduoti aplinkai. Sakysite, reikia svajoti ir kurti ateitį, nes nekuriant ateities nieko nepasieksi. Taip, svajoti reikia ir kurti ją reikia, bet nereikia gyventi dar nesamoje ateityje. Reikia turėti viziją ir daryti viską, ką gali padaryti dėl šios vizijos dabar, bet ne galvoti, ką darysi vėliau ir t.t. Gyvenimas ateities akimirkoje taip pat sunaudoja energiją be tikslo. Ateities dar nėra, vadinasi savo energiją atiduodate „niekam“. Jeigu turi ateities viziją ir šiandien, šią akimirką kažką dėl jos darai, tai tam ir atiduok visą savo dėmesio energiją ir pasidžiauk, kad jau kuri ateitį, o negyveni ateityje, kurios nėra. Kai tu pradedi gyventi ateityje, tu užprogramuoji save kaip norėtum gyventi. Bet gal tu klysti, gal tai nėra geriausias tavo gyvenimo variantas. Bet tu nustatai sau ribas ir atsisakai iš gyvenimo paimti tai, ką geriausio jis tau siūlo. Tu atsisakai, nes bijai prarasti savo gyvenimo kontrolę, nes tau gaila atsisakyti to, prie ko esi prisirišęs, arba kas tau suformavo komforto zoną. Gali būti, kad kažkurią gyvenimo minutę tu suvoksi, kad tavo dabartinė situacija – tai klaida, bet tos klaidos netaisysi, nes jau esi prisirišęs prie galimos ateities. Bijant atsisakyti suformuotos ateities, atsisakai pasirinkimo laisvės, atsisakai kitų gyvenimo variantų. Įstatai save į rėmus ir žlugdai save tik todėl, kad tau labai patiko gyventi nerealioje ateityje ir atsisakei priimti realaus gyvenimo pasiūlymus ir save apribojai laike ir erdvėje.