Kiekvienas žmogus turi ne tiek siekti įnešti naujumo į savo išorinį gyvenimą, kiek naujumo, susieto konkrečiai su juo pačiu. Su jo sugebėjimais susivaldyti, laikytis disciplinos, įsiklausyti į vidinį balsą, bendrauti su Dievu. Pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, pažinti savo egocentriškus siekius, pažinti ir atsisakyti to, kas trukdo virsmui. Įnešdami naujumo į savo išorinę veiklą jūs ir toliau skatinsite materialinę gerovę. Tai taip pat gerai, bet tai nėra susieta su sielos branda. Šioje knygoje viskas siejama su sielos branda. Ir jeigu kalbu apie naujumą savo gyvenime, tai nėra kalba tik apie naujovių įtvirtinimą kasdienėje išorinėje veikloje. Bet kokiu atveju, jūsų pastangos pažinti patį pasaulį ir kasdienybėje pritaikyti naujas technologijas yra sveikintina ir reikalinga. Bet dar svarbiau yra pažinti save, atsisakyti to, kas tavyje trukdo priimti pokyčius ir nuolat į savo mintis įsileisti naujas galimybes, naują pasaulio pajautimo būdą. Kiekvieną dieną pradėkite ne kaip tęsinį su senomis emocijomis ir baimėmis, o su nauju polėkiu. Darbai neturi keistis, bet turi keistis požiūris į tuos darbus. Jūs turite suvokti, kad tai kas gera reikia pratęsti, o tai, kas buvo bloga galima pakeisti. Nes nauja diena – tai naujos galimybės, naujos mintys ir nauja kūryba. Galite išspręsti bet kokį sudėtingą klausimą savo gyvenime, jeigu į tą problemą pažiūrėsite naujai, o ne su senomis emocijomis, senomis baimėmis, nepasitikėjimu. Atsipalaidavus nuo įtampos ir prisiminus, kad visados galima sukurti kažką naujo, jūs galite situaciją įvertinti kitaip ir surasti kitus veikimo būdus. Pasaulis yra kintantis, tiesa taip pat yra kintanti. Sakysite, gėris ir blogis yra nekintanti sąvoka. Taip, gėris ir blogis visada egzistuoja, bet suvokimas kas yra gėris ir blogis – tai jau kintantis faktorius. Viskas kinta, todėl jūs turite išmokti prisiderinti prie naujų gyvenimo sąlygų, tiek išorinių, tiek vidinių. Norint prisiderinti prie vidinių sąlygų, reikia atsisakyti to, kas trukdo jūsų veiklai jūsų vidinei pažangai. Kitaip nepavyks atsiverti naujumui. Jeigu jumyse stiprią vietą užima tam tikri kompleksai, prietarai, įsitikinimai – jūs niekados nepriimsite naujumo. Gyvensite senoje realybėje, kuri net išoriškai nebeatitinka dabarties momento.
Žmogus nuolat gyvena savo sukurtoje realybėje. Tik ta realybė santykinai turi atitikti visos Visatos realybę. Viskas yra subjektyvu. Kur jūsų dėmesys, tas ir yra jūsų materijoje. Bet pagal naują žmonijos vystymosi planą – jūsų realybėje turi sau vietą turi rasti ir subtilusis pasaulis. Ir ne teoriškai, žinant, kad jis yra, o praktiškai. Subtilusis pasaulis turi įsilieti į jūsų gyvenimą betarpiškai. Ateina momentas, kai du pasauliai susilieja ir jie formuoja vieną galingesnį, aukštesnių vibracijų pasaulį. Naujo požiūrio pasaulį su naujomis žmogaus ir subtiliojo pasaulio būtybių bendradarbiavimo galimybėmis. Tai suteiks didesnę veiklos laisvę pačiam žmogui. Šis bendradarbiavimas taip pat susideda iš daugybės pakopų. Viena yra pajusti subtilųjį pasaulį kaip realybę, išmokti jį išgirsti ir pamatyti, antra – sugebėti užmegzti ryšį su Dvasios Mokytojais, Pakylėtaisiais Valdovais, arkangelais ir įsiklausyti į jų patarimus, bei įtvirtinti naujas žinias savo kasdienybėje. Trečia – tai tiesioginis bendradarbiavimas. Kai žmogaus ir jo Dvasios Mokytojo vibracijos susilieja ir žmogus per savo fizinį kūną išspinduliuoja Mokytojo energiją. O ta energija turi didesnį teigiamą poveikį kitiems žmonėms, nei vieno žmogaus įtaka kitam žmogui. Ta energija valo Žemės energetiką nuo negatyvumo, atlaisvina žmoguje senus jo įsitikinimus, kompleksus, pagreitina žmogaus karmos atidirbimą ir suteikia naujas galimybes saviraiškai. Ketvirta – žmogus, savyje pakeldamas vibracijas, gali užmegzti kontaktą su kitų pasaulių atstovais ir atsiranda bendradarbiavimas tarp skirtingų fizinių pasaulių, tarp skirtingų sąmonės lygmenų. Formuojasi pagalba mažiau išsivysčiusioms gyvybėms, kartu atsiranda galimybė gauti žinių iš labiau išsivysčiusių pasaulių. Atsiranda bendradarbiavimas tarp įvairaus sąmonės lygių gyvybės formų, tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.
Kiekvieną pasaulį sudaro materija ir nematerija. Vadinasi, horizontalus bendravimas – tai materijos su materija. Vertikalus bendravimas – tai materijos ir nematerijos. Juo aukštesnės vibracijos, atsiranda vis gilesnis įėjimas į nemateriją. Suvokimas amžinybės, Visatos dėsnių, kurie veikia ne tik Žemėje, bet ir Visatos gilesniuose sluoksniuose. Suvokimas, kokią galią turi nematerijos įsitvirtinimas materijoje. Kalbu kol kas abstrakčiai, bet kylant sąmoningumo pakopomis žinojimas ateis.
Ciklai vienodai veikia visoje Visatoje, visame kosmose. Skirtumas tik laike. Vienus pasaulius ciklai jau pradėjo veikti, kiti pasauliai į juos tik įžengia. Žmonija baigia ciklų periodą, kuriame svarbu buvo materialus išsivystymas. Buvo reikalinga išugdyti žmogaus protą, valią, gebėjimus taip, kad žmogus visiškai pasitikėtų savo jėgomis ir gebėtų išgyventi Žemėje. Dabar prasideda nauja epocha su naujų ciklų pradžia. Ir šis periodas prasideda nuo pirmojo ciklo – savo vidinio pasaulio pažinimo. Kiekvienas ciklas turi savo laiko atkarpą, per kurią visa žmonija turėtų pereiti iš vieno ciklo į kitą. Bet kiekvienas žmogus gali vystytis pagal savo suvokimo lygį, pagal pastangų įdėjimą, sugebėjimą atsisakyti seno ir įtvirtinti naujas žinias savo mintyse ir kolektyvinėje sąmonėje. Reikia priimti žinią, kad egzistuoja vidinis pasaulis, kad patys didžiausi gebėjimai yra žmogaus viduje ir jie nėra vystomi vien proto pagalba. Reikalinga pakelti savo vibracijas ir „techniškai“ peržengti į aukštesnių vibracijų lygį, kuriame ir atsivers tiek naujas suvokimas, tiek naujos galimybės. Ir jūs pajusite, kad tai, ką formuojate tame aukštesniame lygmenyje, labai lengvai ir paprastai gali įsitvirtinti kasdienybėje, pagerinant gyvenimą visiems aplink esantiems žmonėms. Neturi būti dviejų atskirų gyvenimų: įprasto žemų vibracijų ir naujo, aukštų vibracijų. Viskas turi apsijungti į vieną. Tai reiškia, kad žmogus, einantis dvasinio tobulėjimo keliu negali savęs atriboti nuo kasdienio gyvenimo. Jis negali savęs iškelti aukščiau kitų žmonių. Jis turi gyventi ramybėje, harmonijoje, skleidžiant šviesos vibracijas per save ir taip įtakojant kitus. Tikriausiai pastebėjote, kaip šokinėja mintis nuo aukštų frazių prie kasdienių dalykų. Iš tiesų, tuo noriu tiek jus pakylėti, tiek parodyti jūsų realybę. Nes jūs dažnai pradedami žengti dvasinio tobulėjimo keliu. Pakeliate save, manote, kad daug žinote ir daug darote, bet realybėje jūsų pažanga nelabai atsispindi. Neatsilaisvinus nuo asmeninių blokų, nepavyks pakelti savo vibracijų. Tokiu atveju informaciją priimate, bet sielos brandos neformuojate. Tai reiškia, kad jūsų deklaruojamos idėjos turi visiškai atitikti jūsų veiksmus, mintis, jausmus. Jūsų paprastoje kasdienybėje, bet kurioje akimirkoje turi atsispindėti jūsų vidiniai pasiekimai: jūsų tyrumas, švarumas, sąžiningumas, tolerancija, atsakingumas, pagarba ir t.t. Negalima gyventi dviejuose pasauliuose: išoriniame pasaulyje save pateikti vienokį, o savyje būti kitokiu. Negali būti jokio susidvejinimo. Deklaruoji aukštas idėjas, tai jos ir turi atsispindėti tavo kasdienybėje. Aukštų idėjų įsitvirtinimą dažnai apriboja paprasti jūsų įpročiai: pvz. apkalbėjimas, smerkimas, tingėjimas, išsiblaškymas, pavydas, nuoskaudos ir daugybė jausmų, minčių, poelgių, kurie tarsi savarankiškai veikia jumyse. Jūs ŽINOTE aukštas idėjas, bet tie įpročiai tiesiog sutrukdo toms idėjoms pasireikšti kasdienybėje. Atkreipkite dėmesį į savo kasdienius poelgius, pasistebėkite save, ar tikrai esate pasiruošę įgyvendinti jums žinomas idėjas? Gal tai ir lieka tik noruose, tikimybėje, bet ne realybėje?
Sau sakote, aš esu geras, bet ar tikrai visados gerai elgiatės, o gal net nesuvokiate, ko nereikėtų daryti, kad tave laikytų geru? Jūs pradėkite kitaip įvertinti tam tikrus žodžius, kad suprastumėte savo mąstymo klaidas. Įvardykite sau, ko nereikėtų daryti, kai esate geras, kai mylite, kai padedate kitiems. Pagalvokite ne apie tai, ką darote, kad tokiu būtų galima laikyti, bet ko nereikėtų daryti save laikant geru, išmintingu. Tada jūs lengviau įvertinsite ką iš tikro darote, o ne paimsite tą siaurą ruožą savo veiksmų, kai esate geras. Jūs išskiriate tai, ką gero darote savo gyvenime ir to jums užtenka sau ir kitiems įrodyti, kad esate geras. Bet, jeigu analizuojate visą spektrą savo veiksmų, tai galite pastebėti, kad geras esate tik kada jums patogu ir su tais, kuriems norite būt geri.