Vidinis pasaulis – tai vartai į dar neatrastus lobynus. Tai skambi frazė, bet esmė ta, kad žmogus nėra išnaudojęs savo potencialo. Juk jūsų mokslininkai patys aiškina, kad veiklios yra tik maža dalis jūsų smegenų. Potencialas yra didžiulis ir kol kas nenaudojamas. Pagal intelekto išsivystymą jau būtų galima sakyti, kad galėtų veikti daug didesnė smegenų dalis, bet to nėra. Vadinasi, ne vien nuo proto priklauso smegenų veikla. 90 proc. žmogaus galimybių lieka neatsivėrusios – nepažįstamos žmonėms. Žengimas į savo vidinį pasaulį sudarys sąlygas pažadinti dalį smegenų. Jos reikalingos, kad apdorotų informaciją, kurią gali užfiksuoti jūsų vidinis regėjimas, vidinė klausa, uoslė ir tą informaciją paversti suprantama jums patiems.
Man svarbu sužadinti jūsų vidinį regėjimą, klausą, pajautimą ir tik tada pažadinti smegenų veiklą, kuri sugebėtų tinkamai apdoroti visą gaunamą informaciją. Daug žmonių sugeba pajusti savo vidinį pasaulį. Turi tam tikrus regėjimus, pajautimus, bet kol kas žmogus susiduria su problema – kaip tai įvertinti. Vertinimas gaunasi pagal dabartinį pasaulio suvokimą, o šiame suvokime gyvos neteisingos nuostatos. Todėl toks vertinimas gali būti klaidingas. Kai kada žmonės stengiasi atjungti savo protą ir priima informaciją jos nevertinant. Taip jie pralaužia savo sąmonės blokus. Bet tada pradeda veikti kolektyvinė sąmonė ir vis tiek vertinimas tampa priklausomas nuo to, ką žino žmogus, ką žino žmonija. Deja, šiuolaikinė žmonija daug ko nežino. Senovės civilizacijose buvo daugiau žmonių, gebėjusių jausti vidinį pasaulį, gebėjusių naujus gebėjimus pritaikyti kasdieniame gyvenime, bet kaip jie tai darė liko paslaptis daugumai žmonių. Ir tai neužsifiksavo kolektyvinėje sąmonėje. Kita vertus, norint suvokti tam tikras tiesas, turi būti atlaisvėjusi sąmonė. Ir net girdint informaciją, jos neįsisavinsite tikslingai tol, kol neatlaisvinsite savo sąmonės ir neatsiras sąskambis tarp žinių ir jūsų siekio. Galiu dar kartą pakartoti, kad tai kas bus užrašyta juodu ant balto, nebūtinai bus suprasta. Čia veikia labai paprasta apsaugos sistema. Kuo dvasiškai švaresnis žmogus, tuo daugiau jis gali suvokti, tuo daugiau galimybių jam atsivers. Kitu atveju, tu skaitysi, bet tarp eilučių ir neperskaitysi tikrosios informacijos. Tau ji bus nepasiekiama arba iškreipiama. O norint įvaldyti savo psichines galias, viską turi suvokti labai tiksliai ir negalimi jokie prasižengimai, jokie kompromisai ir saviveikla. Žinios ateis tik tiems, kurie bus pasiruošę jas priimti. Jau sakiau, yra daug žmonių, kuriems atsiveria vidiniai regėjimai, pajautimai, bet jiems nėra atsivėrusi smegenų veikla, kuri leistų tuos naujus potyrius tinkamai interpretuoti naujai, visiškai to neįtakojant senam mąstymui ir kolektyvinei sąmonei. Čia neveikia jūsų : aš noriu. Čia veikia kitas požiūris: aš daug ko atsisakau, daug dirbu su savimi ir, gal būt, pakelsiu savo vibracijas tiek, kad man atsivers Žinojimas. Pakelti vibracijas, gyvenant šiuolaikinėje visuomenėje yra be galo sudėtinga. Tai jūs jau žinote ir patyrėte. Jeigu nepatyrėte, vadinasi, dar nepavyko pakelt savo vibracijų, kad suvoktumėte skirtumą tarp gyvenimo žemose vibracijose ir gyvenimo aukštose vibracijose. O nuolat gyventi aukštose vibracijose yra vis dar sudėtinga, tiek dėl aplinkos įvykių, tiek dėl asmeninių pastangų trūkumo. Tai, iš tiesų, sekina net fiziškai. Kai nesi įpratęs pasinaudoti dieviškąja energija, tai gali pritrūkti vidinės energijos išlaikyti savo būseną aukštame energiniame lygmenyje. Todėl pavargstate tiek fiziškai, tiek psichiškai: atsiranda kūno ląstelių neprisiderinimas prie aukštų vibracijų (prasideda įvairūs skausmai, kraujospūdžio šokinėjimai ir t.t.), karmos neatidirbimas blokuoja pokyčius, o jeigu siekiate išgyventi pagreitintą karmą – tai įvyksta daugybė gyvenimiškų situacijų, kurios gali jus pakirsti ir vėl sužeminti vibracijas. Supraskite, iš karto pakelt savo vibracijas ir įsitvirtinti tame lygyje nėra lengva. Tai ilgas gyvenimo periodas, kuriame turi įvykti daugybę dalykų, kurie visiškai nepatiks nei jūsų ego struktūrai, nei asmeniškumui, nei tamsos egregorams, kuria jau yra įsitvirtinę jūsų mintyse ir jausmuose. Tai nuolatinė kova su savimi. Žinoma, kai suvoki kovos esmę, tada tai tampa džiugiu keliu į prašviesėjimą. Tada nuolankiai priimi karminius iššūkius, ramiai reaguoji į susidariusias situacijas, atsisakai egoistinių ir asmeninių tikslų, padedi apsivalyti fiziniam kūnui ir palaipsniui žengi į vis aukštesnį energinį lygmenį. Kai atsisakai egoistiškumo ir asmeniškumo, nebelieka jūsų posakio: aš noriu. Tu žinai, kad tik nuo tavęs priklausys, ką gali gauti, o ko negali. Nuo tavo noro niekas nepriklausys, o tik nuo vidinių tavo pastangų. O jeigu pastangų neįdedi – rezultato nėra. Jeigu jūs svajojate ir siekiate tam tikrų rezultatų, o jų vis nėra – vadinasi tam dar nesate pasiruošę (nors jums atrodo kitaip0, arba taiko siekiate jums visai nereikalinga. Ir šis kelias yra iš karto blokuojamas kaip nereikalingas, kad nenaudotumėte energijos ten, kur nereikia jos naudoti. Žinoma, visados sunku suprasti ar tai, ko sieki tau reikalinga, ar tu per mažai pastangų įdedi į tą procesą. Atsakymas paprastas: eikite ramiai savo vystymosi keliu ir laikas viską sudėlios į savo vietas. Niekam nieko nereikia forsuoti. Neįmanoma užsiimti tam tikra veikla, jeigu tu jai nesi pasiruošęs. Gali dėl savo egoistinio mąstymo subendrauti su tamsos egregorais (tamsos jėgomis) ir įgyti tam tikrų galių, bet tada tau jau tikrai nebeatsivers tikroji žinia, kas yra pasaulis. Neatsivers smegenų veikla ir tu viską suvoksi tik per savo iškreipto suvokimo prizmę. Gyvensi iliuzijoje ir ta iliuzija gali pereiti ir į kitus įsikūnijimus, o tai žeis sielą. Būna, kad ir siela iki galo nesuvokia, kad gyvena iliuzijoje, jeigu ją sąmoningai sukausto tamsiosios jėgos. Žmogaus protą ir jausmus gali pažeisti kitas žmogus, o sielą pasižeidžia, kai pats žmogus tai leidžia savo vidiniais veiksmais (gali to ir nenorėti, bet jo egoistiniai siekiai gali tam atverti vartus). Ir tik išimtinais atvejais labai sąmoningas žmogus, sugebantis įvaldyti energinius srautus ir suvokiantis sielos gyvenimą, gali sąmoningai pakenkti kitai sielai. Tai jau juodųjų magų darbas. Pasekmės tokiu atveju būna labai skaudžios, nes prakeiksmas vienodai veikia tiek prakeiktąjį, tiek tą, kuris tą prakeiksmą suformavo. Abiejų sielos pakliūva į tamsos gniaužtus ir tamsos jėgos veikia per įsikūnijimus. Žmogui tokiu atveju nepakanka vien atidirbti savo karmos, jam turi padėti tyri žmonės, turintys aukštų vibracijų energinį lauką ir galintys sudeginti tamsos jėgas su energija, gaunama iš aukštesnių oktavų. Dvasios Mokytojai žino apie tai ar jo globojamos sielos prakeiktos ar ne. ir jie stengsis suformuoti galimybę savo prižiūrimai sielai išsivaduoti iš Tamsos energijų, net jeigu siela pati to ir nesuvokia. Tai jau Dvasios Mokytojo pastangos išgelbėti savo mokinį. Bet tam turi susiformuoti daugybė įvykių. Žmogus turi tapti sąmoningu žmogumi, prisiimančiu atsakomybę už savo dabartinius veiksmus. Jis turi suvokti, kad gyvena amžinybėje ir buvę įsikūnijimai daro įtaką dabartiniam gyvenimui. Ir, žinoma, šalia turi būti aukštų vibracijų žmogus, galintis per save priimti aukštas vibracijas iš subtiliojo pasaulio ir formuoti sielos išlaisvinimą iš tamsos jėgų. Šis procesas būna dar labiau veiksmingas, kai iš tamsos jėgų išvaduojamos abi sielos (prakeiktojo ir prakeiksmą suformavusio). Vadinasi, abi sielos turi būti įsikūnijime tuo pačiu laiku. Abi sielos turi eiti pažangos keliu ir šalai turi būti tie, kurie bus pajėgūs atlaisvinti nuo tamsos energijų. Procesai sudėtingi, bet įmanomi ir jie sėkmingai vyksta.