Trečioji čakra – sielos namai. Įsisukus šios čakros energijai, pradeda pasireikšti tikroji žmogaus išraiška. Nes Žemėje pradeda veikti ne tik fizinis, emocinis, mentalinis kūnai, bet ir eterinis, kuris tiesiogiai susietas su siela. Žmogaus išraiška, pasiekusi aukštesnį vibracijų lygmenį, suaktyvina eterinio kūno veiklą. Ir taip žmogaus protas ir širdis pagauna impulsus iš savo sielos erdvės. Siela negali pasireikšti žemų vibracijų lygmenyje, nors kiekvienas žmogaus kūnas sielą turi. Žemų vibracijų lygmenyje siela būna užspausta, ji negauna energijos, silpsta. Ir jeigu ji energijos negauna keletą įsikūnijimų iš eilės – tai žmogus tampa kaip zombis. Be gerų jausmų, be suvokimo, kas yra gėris. Tokie žmonės pasižymi žiaurumu, atjautos neturėjimu, beširdiškumu ir amoraliu elgesiu.
Kiekvienam žmogui duodama galimybė pasitaisyti. Duodami geri žmonės, duodamos situacijos, kuriose žmogus galėtų tinkamai pasielgti. Ir jeigu jis priima nors vieną, Visatos požiūriu, teisingą sprendimą, jo siela pasipildo gyvybine energija. Jis turi galimybę suaktyvinti savo karminių blokų ištirpinimą. Nors gyvenimas jam tik blogėja, bet taip atsilaisvina siela. Atsiranda žmogiškumas. O kai trečioji – geltonoji čakra veikia gerai, žmogus įsiklauso (tiesiogiai arba netiesiogiai) į sielos balsą ir jo gyvenime pradeda pasireikšti dieviškosios meilės galia, kuri gyvena žmogaus širdyje, ketvirtojoje čakroje. Asmeninė meilė gyvena fizinėje žmogaus širdyje, o dieviškoji meilė (arba Kūrėjo Meilė) pasireiškia per ketvirtąją čakrą – ties krūtinės centru. Kodėl Marijos ir Jėzaus širdys dažniausiai nupieštos centre, o ne kairėje pusėje? Todėl, kad dieviškosios meilės energija eina per dieviškąją širdį, esančią ketvirtojoje čakroje. Jūs esate girdėję posakį, kad Dievas gyvena jumyse (vartosiu žodį Dievas ir dieviškoji meilė bei išmintis, nes tai jums labiau priimtina, bet, iš tiesų, kalba visados eis apie Aukščiausiąją Sąmonę, Visatos Kūrėjo Išmintį ir Meilę). Vadinasi, Dievas gyvena ketvirtojoje čakroje ir iš ten jis spinduliuoja savo dieviškąją meilę ir gerumą. Kol kas ši čakra nėra pilnai atsivėrusi daugumai žmonių. Tai čakra, kuri veikia jau tam tikrame aukštesniame energiniame lygmenyje, nei vidutinis Žemės energinius lygmuo. Pirmiausia šios čakros energija išjudina asmeninę meilę. Žmogus mokosi mylėti artimuosius, gyvūnus, augalus, mokosi mylėti patį gyvenimą. Čia vystosi asmeninė meilė, kuri pasireiškia simpatijomis atskiriems žmonėms. kaip sakiau, visos čakros turi pereiti tam tikrus savo vystymosi etapus. Norint pajusti dieviškąją meilę, reikia pirmiausia atskleisti žmogiškąją meilę. Žmogus, nesugebantis mylėti, negali išjausti dieviškosios meilės. Šio etapo neįmanoma praleisti. Net jeigu gyvenimas dėl jūsų karminių blokų ir nesuteikė galimybės išgyventi tikrosios meilės kaip vyrui ar moteriai, jūs turite išmokti mylėti artimuosius. Turite išmokti mylėti kitus žmones. Tam reikalingos vidinės pastangos. Jūs sakysite: arba myliu, arba nemyliu – ko čia mokytis? Netiesa. Mylėti galima išmokti. Reikia išmokti atsisakyti savo egoistiškumo, mokėti išgirsti ir suprasti kitą žmogų, norėti jam padėti, gerbti jį už kitokį požiūrį į gyvenimą, ugdyti savo tolerantiškumą ir t.t. Reikia įdėti daug vidinių pastangų, kad atlaisvintumėte ketvirtąją čakrą. Ir jeigu jūs visa tai padarysite, jums pavyks išjausti besąlyginės meilės jausmą. Jūs pajusite gerumą, švelnumą, atjautą, džiaugsmą ir taip pradėsite išreikšti savo asmeninę meilę. Asmeninė meilė formuojasi širdyje, bet ketvirtoji čakra išskleidžia spindulius ir apgaubia širdį. Šiai čakrai pradėjus gerai veikti, žmogui tampa svarbiau visuminė gerovė, o ne vien asmeninė gerovė. Žmogaus veikloje atsispindi ne tik supratingumas ir palaikymas, bet ir dėkingumas, gerumas, švelnumas. Yra siekiama bendros gerovės. Yra laikomasi doros principų, vertinamos žmogiškosios/dieviškosios vertybės. Ir gyvenimas suvokiamas ne vien per protą, bet ir per širdį. Siekiama, kad vidinė harmonija išsiskleistų išorinėje veikloje. Siekiama ne tik patiems patirti vidinę ramybę, bet ją išspinduliuoti į aplinką, perteikti kitiems žmonėms.
Atsiranda vidiniai ieškojimai tikrosios gyvenimo prasmės ir mėginama sujungti savo gyvenimišką išraišką su vidine išraiška. Visi sprendimai priimami atsižvelgiant į aukštos moralės principus. Asmeniškumas lieka antroje vietoje, siekiama suvokti aukštesnių vertybių prasmę ir jų išraiškos būtinumą žemiškoje, kasdieninėje veikloje. Ketvirtoji čakra spinduliuoja ne vien meilę, tai ir giluminis suvokimas savosios vertės. Tu pasijauti esąs atsakingas ne tik už savo veiksmus, bet ir už tai, ar tau pavyksta savo gyvenimiškoje veikloje atspindėti Dievo valią. Tu nebesijauti esąs vienas. Tu jautiesi esąs vienybėje su Kūrėju. Savo veiksmais esi atsakingas išreikšti Jo valią. Tavo asmeniniai siekiai susilieja su Kūrėjo valia. Tu visados pirmiau pažvelgi ko siektų Kūrėjas, mėgini suvokti tikrąją savo veiksmų prasmę. Vykdai ne tai, ko siektų tavo asmeniniai norai, troškimai, o vykdai tai, ką išjauti širdimi, ką suvoki protu, kaip Aukščiausiosios Sąmonės išraišką per savo veiksmus. Tai pirmos užuominos į Dieviškosios Išminties pajautimą, į penktosios čakros suaktyvinimą.
Ketvirtoji čakra – dieviškosios meilės čakra pripildo žmogaus gyvenimą pagarba Aukščiausiajam ir pagarba viskam, ką Jis sukūrė. Atsiranda pagarba ir vertinimas savo gyvybės, savo laiko, kurį gaunate kaip galimybę išreikšti Kūrėjo valią šioje materijoje. Suprantate, kad ne egoistiniai, ne asmeniniai siekiai svarbiausi jūsų gyvenime, o Kūrėjo valios išreiškimas. Atsižvelgiate arba bent jau mėginate suvokti ko Kūrėjas siektų ir tai išreiškiate savo kasdienėje veikloje. O visa kasdienė veikla paremta Meile. Besąlygine meile sau, kitiems ir Kūrėjui.
Lemūriečių laikais besąlyginė meilė buvo savaime suprantamas dalykas. Šiuo metu tai tik siekiamybė. Žmogus yra labai užstrigęs ties asmeninės meilės išraiška ir jam nelabai prieinamas besąlyginės meilės suvokimas, o tuo labiau jos išraiška kasdieniame gyvenime. Besąlyginė meilė – kai tu tiesiog spinduliuoji meile, be jokio siekio gauti kažką sau atgalios. Be siekio pripažinimo, sureikšminimo, be įpareigojimo, kad tave mylėtų, tau padėtų. Būnant besąlyginėje meilėje tu spinduliuoji džiaugsmu, tau gera gyventi, tu džiaugiesi kiekvienu sutiktu žmogumi, tu priimi bet kokią gyvenimišką situaciją su tikėjimu, kad viskas susiklostys kaip galima geriau, nes Kūrėjas siekia tik gėrio. Tu džiaugiesi akimirka, gyveni tik čia ir dabar. Tau nebeturi reikšmės praėję įvykiai, ateitis tavęs nejaudina, yra tik dabartis ir šioje dabartyje išspinduliuojamas gerumo, švelnumo, atjautos, pagarbos, meilės jausmas. Tu dėkingas Kūrėjui už šią akimirką. Dėkingumas ne su baime, o su nuoširdžiu įvertinimu to, ką turi ir ką tau Kūrėjas suteikia. Tu eini per savo kasdienybę su atvira širdimi ir nebijai, kad ją kas nors įskaudins ar sužeis. Nes tai neįmanoma. Tavo atvira širdis priešpastatyta prieš visą Žemės skausmą ir negatyvumą. Ji pasiruošusi iš šios dieviškos širdies išeinančia meile sudeginti visą tą skausmą ir visą tą negatyvumą. Ir nei vienas blogas jausmas neužklys į tą širdį. Kaip Jėzus ir Marija piešiami atviromis širdimis, taip ir jūs turėtumėte eiti per gyvenimą be baimės atverti savo širdį. Ir visiškai nekreipiant dėmesio į bet kokius žmogiškus užgauliojimus, nes iš tos širdies skleidžiasi ne asmeninė meilė (kuri gali įskaudinti), bet dieviškoji meilė, kuri yra aukščiau bet kokio žmogaus sukurto negatyvumo. Tai ir yra besąlyginė meilė. Meilė, kurios niekas neužspaudžia, neužgožia, kurios niekas neskaudina ir kuri nieko nebijo. Ji tiesiog yra ir džiaugiasi savo buvimu šią akimirką, čia ir dabar.
Suaktyvėjus ketvirtajai čakrai, žmogaus gyvenimas iš esmės keičiasi. Keičiasi jo aplinka, keičiasi vertybės, keičiasi siekiai, gyvenimo būdas. Besąlyginė meilė išspinduliuoja aukštų vibracijų energiją. Ji tiesiog sudegina visą negatyvumą, esantį šalia jūsų. Savo asmeninės meilės pastangomis jūs galite pripildyti kitą žmogų šviesa ir meile, galite suformuoti saugumą, ramybę, galite kelti savo vibracijas. O kai išsiskleidžia besąlyginė meilė – jūs tiesiog deginate viską, kas turi nors kiek negatyvumo savo aplinkoje. Negatyvūs žmonės tiesiog pasitrauks nuo jūsų arba keičiantis jums, keisis ir jie. Keičiasi veiklos kryptys. Nes tai, kas buvo svarbu esant stipriam jūsų ego, tai dabar tampa visai nebereikšminga. Jūsų gyvenimo tikslai tampa kitokie, vertybės kitos ir, žinoma, gyvenimo būdas keičiasi. Jums tampa svarbus visuminis sąmonės pokytis. Jūs siekiate, kad žmogus suvoktų esąs didžios struktūros dalis ir kad jis atsakingas ne tik už save, už kitą, bet atsakingas už tai, kaip išreiškia Kūrėjo valią savo kasdienėje veikloje. Žmogus, kuris sugeba išspinduliuoti besąlyginę meilę, tampa traukos centru. Žmonės tiesiog nori su juo pasikalbėti, jam išsakyti savo rūpesčius, su juo pasitarti, arba tiesiog nurimti jo draugijoje. Ir tai yra labai tikslingas procesas. Nes tokio žmogaus akivaizdoje sudega tave supantis negatyvumas. Žmogus, sugebantis išskleisti besąlyginę meilę gali tau ir neduoti stebuklingų patarimų, bet jis tave apvalys savo šviesa ir bet kokiu atveju tau bus lengviau suvokti savo problemų priežastis ir pasekmes. Tau taps lengviau, ramiau ir tu pajusi meilę, kurios, gal būt, neteko pažinti savo gyvenime.
Ačiū
Ačiū