Žmogaus aukštesnioji sąmonė apjungia daug platesnę erdvę ir laiką nei suvokia žemesnioji sąmonė. Žemiškoji sąmonė egzistuoja žemiškajame plane ir ji paremta žmogaus gebėjimu mąstyti, analizuoti, daryti sprendimus. Aukštesnioji sąmonė egzistavo ir egzistuos toliau, bet ji ne visados suvokiama žmogui, kuris save yra apribojęs laike ir erdvėje, bei sukaustęs save karminiais blokais. Aukštesnioji sąmonė – tai sielos sąmonė. Ji veikia daug platesniame laiko intervale, bei apima daug platesnę erdvę. Aukštesnioji sąmonė apjungia visas sielos patirtis per visus jos įsikūnijimus. Žemiškoji sąmonė susieta tik su tuo įsikūnijimu ir ji būna suformuota žmogaus patirties dėka, bei kolektyvinės sąmonės įtaka. Žemiškoji sąmonė leidžia žmogui veikti žemiškoje erdvėje: materialiame laike, materialioje erdvėje. Bet aukštesnioji sąmonė jau atveria visai kitokį žemiškojo pasaulio matymą, visai kitokį jo suvokimą. Aukštesnioji sąmonė apima visų įsikūnijimų laikus, vietas, įvykius. Ji savyje apjungia visas buvusias ir būsimas patirtis. Ji apjungia gilesnę gyvenimo prasmę. Žmogus, kurio žemiškoji sąmonė susilieja su aukštesniąja sąmone, pajėgia įvertinti kas iš tikro vyksta jo dabartiniame gyvenime. Jis suvokia, kad daug dabar vykstančių įvykių – tai tik atspindys to, kas vyko praeityje ir kokias pasekmes tie įvykiai suformavo sielai. Žmogus suvokia, kaip svarbu įvertinti tai, ką neteisingai darė praeituose gyvenimuose ir kad dabar būtina atitaisyti praeities klaidas. Reikalinga neigiamą energiją transformuoti į teigiamą energiją. Toks žmogus niekados nekaltins savo aplinkos, nekaltins kitų žmonių, o tik analizuos, kodėl tai vyksta su juo ir ką jis turi padaryti, kad praeityje suformuota žala būtų atitaisyta. Toks žmogus ne tik nebekurs neigiamos karmos, jis stengsis ištaisyti visas praeities klaidas, kad tik galėtų greičiau save išvalyti ir atlaisvinti sąmonę.
Aukštesnioji sąmonė – tai sielos sąmonė. Kai žmogus atsiveria sielai, jo žemiškoji sąmonė susilieja su aukštesniąja sąmone. Žmogaus gyvenimo tikslas yra kūryba, ne vien karmos atidirbimas. Bet, kol žmogaus energetiką spaudžia karmos blokai, neatsilaisvina kūrybinė jėga. Mintį gal ir suformuojate, bet realizacijos jėgos nėra. Kai atsiveria aukštesnioji sąmonė, įsijungia kiti gyvenimo vertinimo kriterijai, susiformuoja kitoks gyvenimo būdas, atsiranda kitos vertybės ir kiti siekiai. Žmogus keičia savo gyvenimo būdą. Jis grįžta prie natūralumo, paprastumo, lengvumo. Jis grįžta prie gamtos. Žmogaus sukurtas triukšmas jį pradeda varginti, todėl norisi grįžti prie ramybės. Gamta tai grožis, kuris skleidžia gyvybines vibracijas. Žmogaus sukurta technika neskleidžia gyvybinės energijos vibracijų, vadinasi, tai išderina žmogaus energetiką. Pagalvokite, kiek daug namuose turite technikos, kiek daug garsų ir virpesių ji skleidžia. O skleidžiamos negyvos technikos vibracijos išderina žmogaus vibracijas. O gamta skleidžia tas pačias vibracijas kaip ir žmogus – gyvybės vibracijas. Gyvybinė energija susieta su Aukščiausiojo Proto energija, su Centrinės gyvybės šaltiniu iš kur žmogus ir kilo. Jis susiderina su vibracijomis, kurios egzistuoja Visatoje ir tas suderinimas leidžia rasti bendrų sąlyčio taškų tarpusavyje. Leidžia susiderinti vibracijų dažniui, o tai sudaro galimybę suvokti aukštesnio dažnio sąmonę. Leidžia suvokti Kūrėjo sąmonę giliau, aiškiau, plačiau. Pasitraukimas iš gamtos ir savęs apstatymas technika, išderina žmogaus energinio lauko virpesių dažnį ir tai išderina gebėjimą susilieti su aukštesniąja sąmone. Susilieti su ta sąmone, kuri priklauso žmogui, bet yra aukštesnio virpesių dažnio, grynesnio ir gilesnio suvokimo.
Aukštesnioji sąmonė pasireiškia žmogaus gyvenime nestandartiniais gebėjimais: tai talentai, gebėjimai mąstyti, gebėjimai bendrauti. Kai žemiškoji sąmonė susilieja su aukštesniąja sąmone kūrybinė energija įgauna didesnę galią. Jos materiali išraiška tampa stipresnė nei daugumos žmonių. Vadinasi, tokių žmonių veikla turi daugiau įtakos aplinkai. Tokie žmonės yra pajėgūs daug daugiau nuveikti nei dauguma žmonių. Tokie žmonės įeina į istoriją. Bet susiliejimas su aukštesniąja sąmone neapsaugo nuo žemiškojo ego pasireiškimo. Aukštesnioji sąmonė leidžia į tuos žinių klodus, kurie egzistuoja amžinajame laike ir bendrojoje erdvėje, tai yra į tas žinias, kurias jau suformavo ateities žmonės. Jų kūryba lieka energinėje plotmėje ir ja gali pasinaudoti tie, kurie sugeba išlaisvinti savo vaizduotę, savo mąstymą. Kurie atlaisvina save nuo taisyklių suvaržymo, nuo senų tiesų įsitvirtinimo. Jų sąmonė pakyla aukščiau dabartinės kolektyvinės sąmonės ir sugeba priimti impulsus iš Aukštesniosios Sąmonės klodų. Bet jei žmogus save labai sukaustęs, jei jis vadovaujasi tik savo logika (savo žemiškąja sąmone), jis nepriims impulsų iš erdvės.
Susiliejimas žemiškosios sąmonės su aukštesniąja sąmone leidžia žmogui praplėsti ne tik akiratį, bet ir savo veiklos sferas. Toks žmogus savyje atranda naujų gebėjimų, kuriuos buvo suformavęs praeities gyvenimuose ir kurie dabar palengva grįžta į jo dabartinį gyvenimą. Atsigamina buvusios žinios ir dar atsiranda galimybė gauti informaciją iš ateities žmonių suformuoto sąmonės klodų. Pažiūrėkite, kiek daug yra talentingų vaikų. Jiems dar metų nėra daug, patirties turi mažai, o kaip jie mąsto, kaip jie gražiai dainuoja, šoka, piešia, groja. Visa tai jie atsineša su aukštesniąja sąmone. Jų žemiškoji sąmonė dar nėra apribota kolektyvinės sąmonės nuostatomis, todėl jie gali lengvai ir paprastai išreikšti savo gebėjimus. Svarbu vėliau neužgožti jų atviro kanalo į aukštesniosios sąmonės erdves. Žmogui tenka pažinti save, o po to jis suvokia, kad tai, ką pažino ir suprato, tai tik maža dalis to, kas jis yra. Tenka užmiršti buvusias tiesas, atsilaisvinti nuo to, ką pažino ir eiti dar giliau į save. Taip prasideda gyvenimas kitame cikle: žemiškosios sąmonės ir sielos sąmonės susiliejimo etape, kuris pasireiškia naujomis galimybėmis, nauju suvokimu, kas yra pasaulis, kas yra žmogus ir kokia jo veikla turėtų būti susiliejus šiems pasauliams.