7 ciklai (I-95)

    Šiame gyvenimo etape žmogus susilieja su savo vidiniu pasauliu, su Išmintimi ir Meile, gaubiančia žmogų. Jūs turite prisiminti viską, kas buvo kalbėta iki šios akimirkos. Apie minčių, jausmų valdymą, apie atsilaisvinimą nuo senų tiesų, nuo įpročių, prisirišimų, nuo kolektyvinėje sąmonėje esančio negatyvumo įtakos ir t.t.

 Šiam etapui baigiantis, žmogus tampa sąmoningu ir jo nebevaldo nei aistros, nei ego. Žmogus suvokia savo galią ir pareigą, bei atsakomybę. Žemiškosios ir aukštesniosios sąmonės susiliejimas pirmiausia pasireiškia per atsakomybės atsiradimą. Nei viena mintis, nei vienas žodis ar veiksmas neišeis iš žmogaus neapgalvotas, tiksliai nesuformuotas. Kiekviena mintis – tai gyvenimo materializacija. Susiliejus žmogaus kūno, proto, širdies ir sielos gyvenimams, prasideda žmogaus–kūrėjo gyvenimas. Tai nuostabus laikotarpis, bet norint į jį įžengti, reikia turėti daug valios, tikėjimo ir pasitikėjimo savimi ir Dievu. Jeigu žmogus gyvena tik žemiškosios sąmonės lygmenyje, tai jį įtakoja aplinkos veiksniai, šeimos, tautos kultūra, ekonominė situacija, socialinė padėtis ir t. t.  Vadinasi, žmogų įtakoja išorės veiksniai. Tokiu atveju jis gyvena iš inercijos, pasroviui, taip, kaip neša gyvenimo įvykiai.
Kai kada siūlome atsipalaiduoti ir gyventi „pasroviui“. Bet tą srovę turi sudaryti ne kolektyvinė sąmonė, o Gyvenimo sąmonė. Gyvenimo sąmonės energijos srovė suformuos geriausiai tinkantį gyvenimą šiai akimirkai. Tik, dažniausiai, žmogus plaukia pasroviui kolektyvinės sąmonės nešamos srovės. Kai žmogus pereina į sąmonės susiliejimų ciklą, apie plaukimą pasroviui nebegali būti net kalbos. Žmogus suvokia savo atsakomybę už gyvenimą. Už galimybę materializuoti planus, kurie buvo ir yra formuojami subtiliajame lygmenyje.
Žmonės atėjo į Žemę ne tam, kad nugyventų vieną gyvenimą ir išnyktų. Žmonės ateina į gyvenimą Amžinybei formuoti. Žmogus (arba teisingiau pasakius – siela) gyvena nuolat. Tiek materijoje, tiek nematerijoje. Ji nuolat kuria, nuolat išgyvena tam tikrus veiksmus, jausmus. Siela išjaučia didžiulę palaimą, kai gali kurti ne tik subtiliajame lygmenyje, bet ir materijoje. Kūryba materijoje išgrynina energiją. Susiformuoja energija, kuri tampa Amžinybės dalimi. Dievas yra materija. Dievas yra žmoguje ir kuria materialią energiją, kuri Jį papildo, atnaujina – formuojasi nuolatinis virsmas. Kai žmogus gyvena nesąmoningą gyvenimą – jo kūryba pasireiškia mažame diapazone. Jo suformuota energija išsilaiko tik labai trumpą laiką ir turi mažą poveikį ne tik amžinybėje, bet ir tos dienos kasdienybei. Ar pavyksta suformuoti teigiamus jausmus, kurie išsilaikytų visą dieną? Parą? Savaitę? Ar formuojate jausmus ir mintis, kad ta teigiama energija apgaubtų ir šalia esančius žmones, kad ir jie išsilaikytų džiaugsme visą dieną, parą, savaitę? Net nekalbu apie tai, kad turėtumėte teigiamas emocijas išlaikyti nuolat, bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje, bet kokioje akimirkoje. O sąmoningas žmogus privalo taip gyventi. Jis kuria. Jis turi kurti teigiamą energiją nuolat. Jis turi žinoti, kaip tai daryti, bet pirmiausiai turi mokėti suvaldyti savo emocinį, mentalinį, fizinį kūną taip, kad jie neįtakotų jo pasirinkimų, jo siekių. Jūs pasakysite, kad tai savęs atsisakymas, savęs paneigimas. Jeigu negali mąstyti kaip nori, jaustis kaip išeina tą akimirką – tai yra savęs suvaržymas, savęs atsisakymas, kažkas dirbtina ir nenatūralu. Štai čia jūs ir klystate. Nenatūralu yra tai, ką jūs pasiimate iš išorinės aplinkos net nesusimąstydami, kad tai ne jūsų mintys, ne jūsų tiesa. Argi jūsų neįtakoja reklama, spaudoje aprašomi įvykiai, apkalbos? Deja, įtakoja. O tai nėra jūsų dalis. Tai kažkieno formuojama mintis, kuri turi didelę galią pasireikšti aplinkoje. Ir jūs tą mintį priimate kaip savo, nes aplinkos formuojamos mintys nusėda į pasąmonę ir išlenda iš pasąmonės kaip nuosavos, kaip jūsų prigimtis, esatis. Ir tai yra netiesa. Žmogus atėjo iš nematerijos, vadinasi, jį veikia nematerijos dėsniai. Žmogus turi gyvybinę energiją, kuri apibrėžia jo sveikatą ir sėkmę. O tos gyvybinės energijos nei nusipirksi, nei pasigaminsi. Vadinasi, tai nepriklauso išoriniam gyvenimui. Tai yra jėga, kurią atsineši su gyvenimu. Ir būtent tai yra tavoji prigimtis ir esatis. Tavo esybės energija yra kupina tik tos gyvybinės energijos, kuri egzistuoja Amžinybėje. Ji kupina Aukščiausios Sąmonės ir Besąlyginės Meilės energijos. Tavo siela, kuri ėjo per daugybę įsikūnijimų, jau yra apgaubta kolektyvinės sąmonės padaryta įtaka, suformuota sielos, šeimos, tautos karmos. Siela nebėra visiškai gryna. O žmogus, kuriame įsikūnijusi siela, įžengia į tvirtos materijos lauką, kurį valdo kolektyvinė sąmonė (tos šeimos, draugų, kaimynų, šalies galingųjų formuojama sąmonė). Ši kolektyvinė sąmonė, kuri nusėda į žmogaus pasąmonę pasireiškia per žemiškuosius kūnus: per fizinį, emocinį, mentalinį kūnus. Per žmogaus jausmus, mintis, veiksmus, kurie yra nevaldomi, bet formuojasi iš inercijos, reaguojant į dirgiklius.

Kai sąmonės susilieja, žmogus turi išmokti valdyti savo žemiškuosius kūnus ir atsilaikyti prieš aplinkos įtaką. Atsilaikius ir išsivalius nuo aplinkos įtakos, jis suvokia, kas jis yra, kokia jo paskirtis ir kaip teisingai gyventi. Gyventi be egoistiškumo ir asmeniškumo šiuolaikiniam žmogui beveik neįmanoma užduotis. Bet vis tiek apie tai turime kalbėti, nes jūsų mintys įeina į kolektyvinę sąmonę. Jeigu formuosite iš principo naujas mintis, naują gyvenimo būdą, kolektyvinė sąmonė keisis ir leis keistis daugumai žmonių.

Ar lengva jums išeiti iš kolektyvinės sąmonės formuojamos inercijos, ar lengva paprieštarauti mintims, kurios per tiek metų įsitvirtinusios žmogaus gyvenime? Tikrai nelengva. Jūs neatėjote iš „Mėnulio“ ir nekuriate naujo gyvenimo stiliaus Žemėje. Jūs čia gyvenote ir gyvenate. Jūs čia susiformavote ir formuojate karmą. Jūs čia tą karmą ir atidirbate pagal savo suvokimą ir gebėjimus. Net, jeigu ir ateitų pranašas, galintis pasakyti visą tiesą apie ateitį, jūs vis tiek negyventumėte kitaip. Nes inercija jus valdo. Egoistiškumas ir asmeniškumas jus valdo. Jus valdo jūsų emocinis ir mentalinis kūnai. Daugumą valdo tik fizinio kūno išreiškiami troškimai maitintis, ilsėtis, daugintis.

Bet pažanga nuolat vystosi. Žmonės išeina iš to ciklo, kai juos valdė tik žemiškojo kūno aistros. Žmogus jau supranta, kad emocijas galima valdyti, o jas valdant galima lengviau gyventi. Yra žmonių, kurie sugeba bent akimirką suvaldyti savo mintis ir neigiamas mintis transformuoti į teigiamas. Postūmis yra. Kolektyvinė sąmonė keičiasi ir formuodama inerciją keičia daugumos žmonių gyvenimą. Dabar reikalingas postūmis, kad žmogus išmoktų visiškai suvaldyti savo jausmus ir mintis. Reikalinga išmokti suprasti, kur giluminė mintis, o kur tik kolektyvinės sąmonės perduodama mintis. Kiekviena gyvenimiška situacija yra persipynusi tiek laike, tiek erdvėje, tiek tarp daugybės žmonių. Todėl vienos tiesos kaip gyventi – nėra. Bet yra tik vienintelė galimybė žinoti tą tiesą – tai įeiti į savo širdį, į savo vidinę harmoniją. Tik savyje gali išjausti savo gyvenimo prasmę, savo tikslus ir tiesą. Tik susiliejus su aukštesniąja sąmone įmanoma suvokti gilesnę prasmę savo egzistencijos. Ir tu žinosi tikrąją tiesą, kuria neabejoji, pasitikėsi tuo žinojimu ir drąsiai keisi viską, kas nebeturi prasmės tavo gyvenimui. Išeiti iš inercijos rato sunku, ne vien dėl savo įpročių, prisirišimų, savo gebėjimo mąstyti, bet ir dėl aplinkos žmonių įtakos, kurie nesupranta tavo virsmo, kurie kaltina tave kvailu elgesiu, nesugebėjimu realiai vertinti padėties ir t.t. O juk esate žmonės ir jums tikrai svarbu kitų žmonių požiūris į jus. Jūs nenorite jų įskaudinti, įžeisti ir prisiderinate prie bendro gyvenimo virsmo. Geriau saugiau, ramiau, nei neaiški ateitis su neaiškiomis tiesomis. Ir vėl pakliūvate į inercijos ratą. Kai tik sužeminate savo vibracijas, inercija jus iš karto užvaldo ir atskiria jus nuo jūsų Aukščiausiojo Aš, nuo vidinio pajautimo subtiliojo pasaulio. Lieka tik abejonės savimi, ar net pasijuokimas iš to, kas kažkuriuo metu jums buvo svarbu ir tikra. Žinokite, kai sužemėja vibracijos, jūs prisitaikote, prisiderinate prie aplinkos vibracijų ir buvę išjautimai gali atrodyti nerealūs, neteisingi. Taip jus užvaldo kolektyvinės sąmonės negatyvumas, tamsos egregorai ir jūs atjungiate save nuo galimybės suvokti pasaulį giliau, aiškiau, tikriau.

Todėl visados turite išlaikyti savo vibracijas aukštesniame lygmenyje nei daugumos žmonių. Jūs turite nuolat išlaikyti savo vidinį ryšį su savo Aukštesniuoju Aš. Turite nebijoti bendrauti su Dievu, su Aukščiausiąja sąmonę, su Visatos Protu. Vadinkite tai kaip norite, bet visados išlaikykite tikėjimą Aukštesne Jėga. Tikėjimą Gėriu ir Grožiu, Šviesa ir Meile. Nepamirškite, jūs atėjote iš nematerijos ir išeinate į nemateriją. Tai faktas, kurį palaiko bet kokia logika. Jūs esate laikini Žemėje, bet esate amžini nematerialiame plane. Ir negalite neigti to nematerialaus plano dėsnių, kurie jus įtakoja. Jūs jau sugebate pripažinti karmos dėsnį, tai turite pripažinti ir kitus dėsnius, kurie realiai įtakos jūsų gyvenseną. Tai aukštesnės sąmonės susiliejimo dėsnis su žemesniąja sąmone. Šis dėsnis nusako, kad yra galimybė gyventi kitaip. Kad yra galimybė iš principo kitaip išjausti pasaulį, kitaip įtakoti materiją (pasinaudojant minčių materializacija)., kad galima formuoti kitokias vertybes ir visai kitokį gyvenimo būdą, atsisakant daugelį dalykų iš šio gyvenimo. Pavyzdžiui, vaistų, narkotikų, ginklų ir kt. Čia tik grubus pavyzdys ko reikėtų atsisakyti. Keisis visas gyvenimo stilius. Nebeliks reikalavimų mokytis, eiti į darbą, turėti laisvalaikį, kurti šeimą ir vėl prižiūrėti, kad vaikai eitų į mokyklas, darbus, kurtų šeimas ir t. t. žmogus gali praplėsti savo gyvenimo laiką Žemėje minimum iki 150 metų be skausmo, be nuovargio, be kūno fizinių jėgų išsekimo. Sakysite, visa tai nerealu. Šiandien taip, rytoj tai jau bus realybė. O rytojaus realybę turite pradėti kurti jau šiandien. Šiandien į savo sąmonę įnešti naujų minčių iš pasaulio giliojo pajautimo. Norite to ar nenorite, bet turite priimti būsimą realybę. Tie, kurie tai priims lengvai ir paprastai, daug greičiau atsilaisvins ir pereis tą sudėtingąjį perėjimo laikotarpį be skausmingų pasekmių. Kas tai neigs, tiems bus pasiūlyta alternatyvi Žemė su visu ją gaubiančiu negatyvumu. O kurie norės eiti į priekį, bet abejos, turės išgyventi psichologines problemas, fizinius skausmus. Kūnai turi prisiderinti prie aukštų vibracijų. O kai žmogų paliečia aukštos vibracijos, tai jos degina fizinį kūną – suaštrėja ligos, suaštrėja skausmai (nes ligos, tai karminiai blokai). Kai aukštos vibracijos paliečia emocinį kūną – tai sukils jumyse įsitvirtinę jausmai – paaštrės pyktis, baimės, nuoskaudos, abejonės. Kai aukštos vibracijos palies užsistovėjusį mentalinį kūną – atsiras minčių nesuvaldymas, beprotystės jausmas. Panika, nesuvokimas, kas realu, o kas nerealu. Tai sudėtingas žmogaus virsmo laikotarpis. Vieniems labiau pasireikš per vieną kūną, kitiems per kitą. Bet tas virsmas palies visus ir visis turi būti tam pasiruošę. Turi suvokti, kad tai virsmo laikotarpis ir jis praeis greitai, jei tikėsi Gėriu, Šviesa, Meile, Džiaugsmu. Jei pasiduosi skausmui, abejonėms, nevilčiai – tai tos vibracijos visai užspaus jūsų virsmo eigą – galite nesugebėti atlaikyti to skausmo. Galite nusinešti tas problemas spręsti į kitą įsikūnijimą. Bet situacija savaime negerės. Kiekvienas žmogus, kiekviena siela turi atsilaisvinti pati. Todėl turite pasiremti savo žemiška logika, žemišku protu ir padėti sau tą laikotarpį išgyventi. Negalima leisti savęs užvaldyti baimėms, neleiskite sau pasinerti į mistiką iki beprotybės. Tai jau ne virsmas, tai išėjimas iš teisingo kelio. Jums protas duotas tam, kad mąstytumėte kaip gyventi Žemėje. Bet, kai žemiškoji sąmonė susilies su aukštesniąja sąmone, jūs protą naudosite kitaip. Jūs naudosite jį Gyvenimo kūrybai, bet išmintį pasiimsite iš savo vidinio pasaulio. Susitaikykite su tuo, kad gyvenimas bus kitoks nei iki šiol. Žinoma, visados gyvenimas keičiasi, virsmas vyksta. Bet dabar šis virsmas įgauna didesnį pagreitį. Todėl nereikia laukti, kol inercija išsuks jus į teisingą kelią. Turite tą kelią pasirinkti patys jau čia ir dabar.

Štai ir baigėsi pirmoji „7 ciklai”  knyga. Tikiuosi patiko skaityti, tikiuosi, kad čia užrašytos mintys skatino susimąstyti ir suteikė jėgų patikėti savo vidine jėga ir vidiniu žinojimu.

Su meile, Violeta