Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo programą, tik dabar kalbu ne apie fizinės veiklos programą, o apie Aukštesniosios sąmonės programą. Aukštesnioji žmogaus sąmonė, susiliedama su Aukščiausiosios Sąmonės Šaltiniu, išskleidžia tam tikro dažnio vibracijas. Ji tarsi atspindi tam tikrą Aukščiausios Sąmonės srautą, kuris persipina su daugybe energinių srautų. Energiniai srautai, tai ne tik energijos dalelyčių judėjimas, tai yra sąmonės bangos. Tie energiniai srautai – tai sąmonės formos, kurios visos eina iš Aukščiausios Sąmonės Šaltinio, bet jos turi skirtingą vibraciją, skirtingą programą, arba, kitaip tariant – dėsnį, tikslą, misiją. Sąmonės srautai (energijų srautai) sklando erdvėje ir tarpusavyje jungdamos suformuoja energinių srautų kamuolius, kurie savyje apjungia keletą (keliasdešimt) dėsnių ir įgauna formą. Žmonija priklauso vienam galingam sąmonės srauto kamuoliui, kuris turi savo programą. Todėl pradžioje ir sakau, kad kiekvienas žmogus turi savo programą. Yra dėsniai, kurie įtakoja žmogaus gyvenimą, arba kitaip pasakius: žmogus savyje turi tam tikrus dėsnius. Žmogus yra sudarytas iš kosminių dėsnių. Iš Aukščiausios Sąmonės konkrečių srautų, kurie padaro žmogaus gyvenimą kitokį nei kitų gyvybės formų gyvenimus. Ir žmogaus veikla, kad ir kiek jis vystytųsi, tobulėtų, vis tiek viskas eina tam tikrų dėsnių ribose. Tų dėsnių ribose žmogus gali daug ką patirti, juos pažindamas gali tikslingai kurti savo gyvenimą. Gali juos ignoruoti, bet vis tiek jis gyvens tų dėsnių veikiamas. Kai žmogus moka raides, jis gali skaityti, gali daug ką sužinoti ir jam atsiveria didesnės veikimo galimybės. Bet jis gali puikiai išgyventi ir nemokėdamas skaityti. Bet juo sparčiau žmogus eina evoliucijos keliu, tuo labiau reikia pažinti raides, nes kitu atveju negalės prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Taip ir čia. Jeigu žmogus įsigilins ir suvoks, ką reiškia dėsniai, jis tikslingai formuos savo gyvenimą, jis mokės prisiderinti prie kintančių aplinkybių ir gebės gerai gyventi besikeičiančiame pasaulyje. Jūsų gyvenimas Žemėje priėjo tam tikrą krizę. Dauguma žmonių yra patyrę tą vidinę krizę, kai išoriniame (kasdieniame) gyvenime pasiekia savo tikslus, o džiaugsmo, pilnatvės vis tiek nejaučia. Tada žmogus atsigręžia į savo vidinį pasaulį, suvokia jo galią, išmoksta gyventi vedami vidinio balso ir vėl atsiveria gyvenimo džiaugsmas, harmonija, viltis, tikslai.
Visa žmonija priėjo kritinį momentą, kai užsižaidė „rimtų vyrų“ žaidimais: politika, ekonomika, karas ir t.t. Bet pradeda suprasti, kad tie „žaidimai“ veda į niekur, į beprasmybę, į susinaikinimą. Galbūt dabar ir būtų laikas žmogui pergalvoti savo gyvenimo vertybes. Pakylėti savo mintis nuo paprastos kasdienybės link visos žmonijos gyvenimo tikslų ir persvarstyti, koks jo indėlis, kuriant tikslingą žmogaus gyvenimą. Ar iš viso jis suvokia, koks tas gyvenimas turi būti? Ar jis vis mėgina kurti savo gyvenimą pagal jau seniai žinomas taisykles, įsiveldamas vėl į „rimtų vyrų žaidimus“ ir bandydamas išlikti. Ar pakelia savo sąmoningumą dar aukščiau ir suvokia, kad reikalingi visiškai nauji gyvenimo principai, kurie apjungtų visos Žemės žmones. Kurie suformuotų visai kitokią žmonijos gyvenimo formą ir suteiktų galimybes žmogui iš principo pakeisti dabar egzistuojančią sistemą. Tai yra be galo sudėtingas darbas: pakeisti žmonių mąstymą, vertybes, įpročius ir suvokti naujas tiesas, naują gyvenimo programą, kurios iki šiol dar nėra buvę Žemėje. Ir visa tai reikia padaryti su tais pačiais žmonėmis, kurių ego gali būti didelis, o sąmoningumas žemas, kurie mėgsta gyventi komforto zonoje ir nebesiekia aukštesnės moralės planų. Juk dauguma žmonių tiki, kad gyvena tik vieną kartą ir apie amžinybę nesusimąsto, kaip nesusimąsto ir apie savo neveiklos pasekmes.
Tikslai ir vertybės kyla tik iš kolektyvinės sąmonės, kuri sudaryta iš praeityje išgyventų minčių, patirčių, ten naujų žinių nelabai rasi. O jeigu ir yra tam tikrų žmonių minčių proveržiai, tai žemų vibracijų kolektyvinės sąmonės srautai tas mintis užspaudžia ir jie nepajėgia padaryti esminio pokyčio mąstyme. Lieka tik viena kryptis – padėti žmogui sau pačiam vystytis. Tai gebėjimas susilieti su savo aukštesniąja sąmone. Gebėjimas savo dėmesio energiją sukoncentruoti į savo aukštesnę sąmonę, taip pakylant virš kolektyvinės sąmonės ir gebant į savo ir žmonijos gyvenimą pažvelgti kitu kampu. Ne visi žmonės nori atsisakyti savo senų įpročių ir prisirišimų. Ne visi nori valdyti savo ego (daug lengviau valdyti kitus, o ne save), ne visi žmonės žino kaip reikia pakylėti savo sąmonę į aukštesnį lygmenį ir visa tai labai apriboja galimybes žmonijai vystytis teisinga kryptimi.