Visatos Kūrėjo sąmonė apjungia visas savo erdvės sąmonės dalelytes begaline meile ir tyrumu, jas saugo ir globoja. Nežiūrint į tai, kokiame energiniame lygmenyje gyveni, Visatos Kūrėjo meilė ir išmintis tave gaubia ir suformuoja tavo vystymuisi pačią geriausią aplinką. Pažvelkite į savo fizinius kūnus, argi jie nėra tobuli? Kiekvienas organas tiksliai veikia, atsinaujina, vienas kitą tobulai papildo. Argi Žemė nėra tobula? Ji savyje turi visus mineralus ir chemines medžiagas, kad žmogus galėtų išgyventi ir kurti. Ir subtiliajame lygmenyje viskas yra tobulai paruošta sąmonės išsikleidimui, kūrybai. Visatos Kūrėjo sąmonėje išsiskiria kibirkštis, kuri įgauna individualumą. Kibirkštis yra visiškai tyra sąmonė, pasiruošusi į save sugerti pačius įvairiausius energinius srautus. Kibirkštis galėtų amžių amžius tyvuliuoti beribėje šviesos ir tyrumo erdvėje, bet ji pasiduoda Aukščiausios Sąmonės Šaltinio suformuotam Traukos dėsniui. Čia ne apie tai, kad panašus panašų traukia, o apie fizinės traukos dėsnį. Kaip Žemėje, taip ir Danguje. Susiformavusi Kibirkštis iš Aukščiausios Sąmonės Šaltinio branduolio įsilieja į Traukos dėsnį ir eina link žemiausio materialaus taško (involiucijos procesas). Taip Kibirkštis, eidama per energijų srautus save vis skaido ir žemina vibracijas, kol atsiduria žemiausiame taške – materijoje.
Visatos Kūrėjas iš savęs išskaido milijardus mažų kibirkščių, iš kurių vienos turi gyvybės funkcijas, kitos palaiko tam tikrų idėjų skaidą žemesnių vibracijų lygmenyse. Tai gali būti dėsniai, principai, archetipai. Kiekviena Visatos Kūrėjo Kibirkštis iena iš tos tyros ir šviesios substancijos ir įgauna savo išraiškos idėjas. Nuo Visatos Kūrėjo patirties ir sukauptos virsmo energijos, priklauso kiek jo sąmonėje gali susiformuoti fizinio ir subtiliojo pasaulių būtybių. Visatos Kūrėjas turi būrį elohimų, kurie kuria pasaulius, turinčius gyvybės funkcijas. Bet Jis turi ir kitus pagalbininkus, kurie kuria energines jungtis tarp pasaulių Visatos erdvėje ir tarp skirtingų Visatų. Jie stebi, kad kiekvieno pasaulio virsmas atitiktų bendrą Visatos Matricą. Todėl visur egzistuoja tam tikri bendri dėsniai, pvz, traukos dėsnis, incoliucijos – evoliucijos dėsnis ir t.t.
Išėjusi Kibirkštis iš Visatos Kūrėjo Sąmonės Šaltinio Branduolio pakliūva į žemesnio sąmoningumo lauką, kuriame užsifiksuoja individualybė. Tokiu atveju iš AŠ ESU sąmonės lygmens pereina į AŠ ESU, KAS ESU sąmonės lygį. Atsiranda individualumas, išskirtinumas, apibrėžtumas, koncentracija tam tikrų idėjų, funkcijų. Kibirkštys įgauna individualumą ir savo apčiuopiamą struktūrą. Jos dar nėra pajėgios sąmoningai mąstyti, nes jos kol kas tiesiog Būna. Tiesiog Yra. Nei mąsto, nei svarsto, nei fokusuoja dėmesio energijos. Vadinasi, jos kol kas pačios nekuria. Kol individualumas nefokusuoja savo dėmesio energijos, tol jis nekuria. Nes minties fokusavimas jau pajungia aplinkinius srautus kūrybai. O iš Visatos Kūrėjo sąmonės išėjusi Kibirkštis nepajėgia pati sufokusuoti dėmesio energijos. Todėl šios Kibirkštys pasilieka brendimo lauke, kur jas prižiūri ir saugo dievybės, kurios yra aukštesnio energinio lygmens nei Arkangelai. Šios dievybės nekuria idėjų, kurios nusileistų į žemesnius srautus, kaip daro Arkangelai, bet jos prižiūri Kibirkštis, kad jos į save sugertų tam tikrus energinius srautus ir suformuotų savo individualumą. Tie procesai vyksta milijonus metų (jeigu skaičiuotume pagal žmogaus suvokiamą laiką). Bet ten laikas nesvarbu. Svarbu, kad Kibirkštis užsipildytų tam tikrais energiniais dažniais ir galėtų savarankiškai funkcionuoti. Po to Kibirkštys perina į dar kitą lygmenį, kur jau aiškiai formuojasi, kurios gali turėti gyvybės funkcijas, o kurios bus tik idėjos, dėsniai, archetipai ir t.t.