AŠ ESU, KAS ESU sąmonės lauke prasideda savęs suvokimo procesas. Kibirkštis save apčiuopia, suvokia save egzistuojančią. Ji dar nelabai domisi kitomis kibirkštimis ir aplinka, nes jai įdomu pajusti ir suvokti save. Mėgina suvokti savo galias, savo funkcijas, savęs koordinavimo ypatybes. Taip kibirkštis pradeda save pažinti. Kaip danguje, taip ir Žemėje. Jūs irgi mokotės pažinti save. Kibirkšties involiucija prasideda nuo savęs pažinimo. Evoliucija taip pat prasideda nuo savęs pažinimo proceso.
Kibirkštis, suvokusi, kad egzistuoja, tarsi atsimerkia ir pamato aplinką. Vadinasi, ji išmoksta sufokusuoti dėmesį. Pamato – tai reiškia, kad sufokusuoja dėmesį. Prasideda minties realizacijos galimybė. Prasideda veiksmas. Ir žmogaus kūryba prasideda nuo dėmesio energijos koncentracijos. Kur žmogus sutelkia savo mintis, tame lauke prasideda gyvenimas (kvantinės fizikos pagrindas – kur sutelkiamas dėmesys, ten juda subatominės dalelytės).
Kosminės dievybės ir toliau saugo (arba, teisingiau pasakius, sudaro sąlygas egzistuoti) Kibirkštis, kol jos išmoksta susivokti savyje ir aplinkoje. Jos savo dėmesį iš vidinio pasaulio performuoja į išorinį pasaulį. Iki to momento, kibirkštis gebėjo suvokti tik save ir visa suvokiama aplinka buvo ji pati. Vėliau ji performuoja dėmesį į aplinką ir pradeda save pajusti toje aplinkoje. Sąmonė iš vidinio pasaulio sutelkia dėmesį į išorinį pasaulį. Žmogus, šioje epochoje, mokosi pereiti iš išorinio pasaulio į vidinį pasaulį.
Kosminių būtybių energetika yra labai neutrali ir tyra. Jos pačios visiškai neįtakoja Kibirkšties virsmo. Jos tik sudaro sąlygas augimui, virsmui. Jos tiesiog suformuoja erdvę, kurioje sąmonė gali veikti. Žemėje ta erdvė vadinama besąlyginės meilės energija. O toje meilės energijoje gali vystytis sąmonė – išmintis. Kibirkštys, pagal savyje sugertas energijas, veikiamos Traukos dėsnio, patenka į tą sąmonės lauką, kuriame gali save išreikšti geriausiai. Jei Kibirkštis įgauna gyvybės funkciją, ji patenka į arkangelų sąmonės lauką. Kiekvienas arkangelas atstovauja savo dėsnį. Kalbant apie arkangelus, nesikoncentruokite į atskiras būtybes. Čia tik Žemėje ta sąmonė save išreiškia per žmogišką įvaizdį. O iš tiesų, tai tik sąmonės srautai, turinčios konkrečias idėjas, konkrečius tikslus. Tarp visatos dievybių ir arkangelų yra kosminės būtybės, kurios Kibirkštis suskirsto į tam tikrus Traukos srautus. Taip Kibirkštys, galinčios turėti gyvybės funkcijas, pereina į arkangelų sąmonės lauką kaip individualybės. Arkangelo sąmonės laukas jau yra sukoncentruota dėmesio energija, kurioje prasideda kūryba. Kibirkštis įgauna virpesius, kurie suformuoja konkretų sąmonės darinį – esybę (dvasią).
Anksčiau ir minėjau, kad žmogus, būdamas Žemėje, gali savo sąmonę pakylėti iki arkangelų sąmonės lygmens, nes tuo to lygmens iki žemiškosios sąmonės lygmens eina viena linija. Linijinis vertikalusis virsmas su asmenine atsakomybe.
Kibirkštis, įėjusi į Arkangelų sąmonę, nepažįsta negatyvių jausmų. Ji ten patiria besąlyginę meilę. Žinoma, šis jausmas Kibirkščiai taip pat yra naujas, todėl ir įdomus. Ji jaučia šilumą, gerumą, švelnumą, saugumą. Šių žodžių prasmės Kibirkštis nesupranta, bet ji išgyvena tą būseną, kurią taip galima apibūdinti. Viena Kibirkštis įeina į vieno Arkangelo Sąmonės lauką, kita į kitą, todėl jos gali aplinką patirti skirtingai. Pradinis savęs ir aplinkos suvokimo pojūtis jau skiriasi. Taip prasideda tiesos įvairovė. Žmogus taip pat išjaučia tiesas skirtingai, todėl jis renkasi skirtingas religijas ar filosofines kryptis
Kaip nuostabu kad radau šia jūsų knygą, esu be galo dėkingas už visas žinias , jaučiu kad keičiuosi, atradau savyje dieva kuris visada ir buvo ir pajaučiau jam begalinę besalyginę meilę, vidus pagaliau nurimo, dingo baimės, i gyvenima žvelgiu visai kitu kampu, ačiū Violeta!