Įsivaizduokite Kosmoso erdvę, kurioje yra tik rami šviesa. Juoda erdvė, kurioje spindi išlydyto kristalo šviesa. Tai Aukščiausios Sąmonės Šaltinio erdvė. Joje tyla, rami šviesa ir švelnus virpėjimas. Tai žemiški apibūdinimai tos erdvės, kitu laiku ir kitoje erdvėje būtų pateikiami kitokie žodžiai. Bet šie žodžiai geriausiai apibūdiną šią erdvę pagal jūsų suvokimą. Todėl viskas, kas dabar bus aprašoma yra pritaikyta dabartinio žmogaus suvokimui, nes kalbėti nesuprantamomis frazėmis nėra tikslo. Nors ir ne viską suvoksite taip, kaip yra, bet bent jau atsiras galimybė vis labiau keisti požiūrį į visumos suvokimą.
Erdvėje tvyro ramybė, šviesa, tyla. Spindinti jėga mąsto. Jūs žinote, kad žmogaus smegenų tūris nėra didelis, o jų veikia tik 5-10 proc., bet tai netrukdo jums gyventi ir kurti savo gyvenimą. O ta spindinti erdvė, kuri tyliai mąsto, užima didžiulę kosmoso erdvę. Tokią didelę, kad jos aprėpti žemiškais skaičiavimais net neįmanoma. Ir ji visa mąsto. Mąsto, kas ji yra ir kas gali būti. Matote pirmą skirtumą: jūs, žmonės, linkę mąstyti, kas buvote, kas esate ir kas būsite. O čia minties „kas ji buvo“ net nėra. Aukščiausioji Sąmonė mąsto kas yra ir kas gali būti.
Beribėje erdvėje sklinda šviesa ir toje šviesoje vyksta mąstymo procesas. Sąmonė pati save analizuoja, sukuria galimybių variantus ir po to pradeda save išreikšti. Tyloje ir šviesoje atsiranda judėjimas. Sakykime, branduolio centre yra švytinti erdvė, kurioje sąmonė analizuoja kas ji yra ir kas gali būti. Einant toliau nuo branduolio centro prasideda aiškesnis virpėjimas, atsiranda tam tikras veikimas. Atsiranda šviesos atspalviai, kibirkštys – kaip idėjos ir nuo branduolio į visas puses išsiskiria kibirkštys. Tai sąmonės sukonkretintos idėjos. Ten kibirkštys pakliūva į kitokio ryškumo erdvę, kuri turi tam tikrą atspalvį. Kol kas tų atspalvių yra labai nedaug. Jie lengvai persipina erdvėje apie branduolį. Viena kitą sustiprina, išryškina. Atsiranda skirtumai. Vadinasi, atsiranda forma. Švelniai ir lengvai plevena skirtingų atspalvių srautai. Jie – tai tam tikros sąmonės dalys, kurios turi savo idėją, sukonkretintą idėją. Tie galingi atspalvių srautai – tai sąmonės dalys, kurios ne tik kuria, bet kuria pagal tam tikras savo užduotis. Atsiranda atskirtys tarp skirtingų sąmonės srautų. Jie vienas kitą papildo, veikia dėl bendro tikslo, bet turi jau savo atskiras idėjas. Tai sąmonės srautai, kurie jau pradeda materializuotis Aukščiausios Sąmonės Šaltinio energijoje, o kibirkštys – tai suformuotos idėjos. Kiekvienas srautas apima tam tikras kibirkštis, jas sustiprina savo idėja ir perduoda į Sąmonės formas, kurios suvokia materijos egzistavimo prasmę.
Tylioje ir ramioje šviesoje, Aukščiausiosios Sąmonės Šaltinio branduolyje, Sąmonė mąsto kas ji yra ir kas gali būti. Kas ji yra – tai tą akimirką esanti tyla ir šviesa. Kas gali būti – tai idėjų kibirkštys, kurių nuolat atsiranda. Taip plečiasi sąmonė ir materializuojasi erdvė, kur tos kibirkštys gali save išreikšti. Kad vyktų tų kibirkščių savirealizacija, Sąmonė savyje suformavo sąmonės sluoksnius, kurie turi savo tikslus ir pareigas. Jie vienas kitą papildo, apjungia ir sudaro tobulas sąlygas kibirkštims tapti materija. Kibirkštys, atėjusios iš Aukščiausiosios Sąmonės Šaltinio branduolio yra labai karštos, aktyvios, jos gali sudeginti materialią erdvę, todėl pirmiausia jos įeina į įvairių atspalvių sąmonės sluoksnius, kuriuose kibirkštys būna apgludintos, jų galia sutelkiama į vidų, o ne į išorę ir sudaromos galimybės pamažu išsireikšti erdvėje, nepažeidžiant aplinkos.
Taip Aukščiausioji Sąmonė sužemina savo vibracijas jų nesunaikindama, o tik sukoncentruodama į vidų ir sudaro galimybę tai vidinei jėgai pamažu skleistis materijoje jos nesudeginant, bet ją keičiant. Todėl įvade ir rašiau, kad žmogus gali keisti pasaulį jo nesugriaudamas, o su savo vidine šviesa ramiai degindamas kas sena ir nereikalinga, sutelkiant palaikymą teisingoms idėjoms ir leidžiant atsiverti Kūrėjo jėgai.
Kiekviena kibirkštis, kad ir kokią idėją ji neštų, yra apgaubiama žemesnių vibracijų sąmone ir savyje sufokusuoja 3 pagrindines idėjas: kūrybos, saugojimo ir puoselėjimo tai kas gera ir reikalinga bei naikinimo to, ko nebereikia pažangai. Taip įsitvirtina trijų Sąmonės srautų funkcijos. Šių funkcijų dėka prasideda virsmas, bet Aukščiausios Sąmonės suformuotos kibirkštys išlieka nepakitusios savo idėja. Prie idėjos prisijungia veikimo mechanizmai. Taip kibirkštys pereina per Sąmonės srautus, kurios kiekvieną kibirkštį papildo galimybių funkcijomis. Todėl ir žmogus turi kūrimo galią, griaunančiąją ir palaikančiąją jėgą. Visos trys veikimo funkcijos yra kiekviename žmoguje. Kiekvieno žmogaus viduje yra suspausta Aukščiausios Sąmonės Šaltinio suformuota kibirkštis, kuri materijoje turi skleistis, augti ir formuoti tikslingą pokytį žmonių gyvenime. Kaip Danguje, taip ir Žemėje.