Nėra paslapčių, kurių žmogus negalėtų įminti. Viskam ateina skirtas laikas ir kiekviena paslaptis būna atskleista. Čia kalbu apie subtiliojo pasaulio paslaptis. Paslapčių nėra, yra tik proto sukurtas filtras, kuris nepraleidžia tam tikrų žinių, tam tikrų vaizdinių į žmogaus suvokimo lauką. Kiekvienas žmogus yra pajėgus pakelti savo sąmonės lygį ir kiekvienas gali suvokti Visatos dėsnius. Pirmiausia prisiminkime, kad žmogus egzistuoja tankioje materijoje, kur dalelytės tarpusavyje labai sąveikauja ir sukuria labai tankų energinį lauką apie kiekvieną objektą ar subjektą. Šis tankus energinis laukas nėra labai pralaidus šviesos srautui, kurį galėtume vadinti dieviškosios šviesos srautu. Kas yra dieviškoji šviesa? Tai labai aukštų vibracijų dažnio šviesos banga, kuri savyje yra sukaupusi informaciją apie visos Visatos sandarą. Kiekviena šviesos dalelytė savyje turi visą informaciją iš ko susideda Visata, kokie yra Visatos veikimo principai ir dar savyje turi nuolatinio atsinaujinimo funkciją. Kiekviena dieviškosios šviesos dalelytė yra pripildyta be galo daug informacijos, dėsnių ir veikimo principų. Dieviškoji šviesa nesklinda iš subjekto, kurį galėtume vadinti Dievu, nes jau suvokiate, kad Dievas tai beribė sąmonė, kuri gali turėti, bet gali ir neturėti savo formos. Tai priklauso nuo tos sąmonės ketinimo jėgos ir dėmesio sutelkimo į formą. Ir tai, ta sąmonė negali savęs apjungti į vieną formą, nes ta forma yra beribė ir amžina. Kaip galima suteikti formą tam, kas neturi nei laiko, nei erdvės, nei sąmonės aiškumo ribų? Formos egzistuoja kaip kūrybos vaisius. Bet tas kūrybos vaisius nėra visa visuma. Tai tik dalis visumos. Todėl Dievo įsprausti į formą neįmanoma. Bet Visatos Kūrėjo sąmonė sukūrė formas, kurios leidžia individualiems sąmonės taškams save išreikšti materijoje. Jeigu yra forma, vadinasi yra ir riba. Laiko, erdvės, sąmonės riba. Tik ši riba gali nuolat keistis. Jeigu Visatos Kūrėjas suteikė savo sąmonės individualioms formoms savarankiškumo laisvę, tai tas ribas keičia būtent pačios individualios sąmonės formos, šiuo atveju, žmogus. Jeigu Visatos Kūrėjas nusprendžia pats praplėsti ribas, tai jo sukurtoms formoms reikia gebėti prisitaikyti prie vis kintančių ribų.
Žmogus savyje turi dieviškosios šviesos srautą, kurį galime pavadinti Dievo sąmone, esančia žmoguje. Dievas, esantis žmoguje – tai lyrinis apibūdinimas idėjos, kad žmogus yra sukurtas Dievo minties pagrindu. O realiai dieviškumo energija gali būti įvertinama, apskaičiuojant žmogaus išskleidžiamos šviesos dažnį. Šviesą galima apibūdinti kaip dalelytes ir kaip energijos srautą. Aukščiausios sąmonės šviesos dalelytės sudaro žmogaus sąmonės ašį. Išspinduliuojama energija skleidžia dieviškosios energijos virpesius į aplinką. Tik tą žmogaus sąmonės ašį yra apgaubę keletas sąmonės lygių, kurių vibracijos vis žemėja ir vis sunkiau per tuos laukus prasiveržia dieviškoji šviesa. Tokia yra žmogaus sąmonės struktūra ir jos negalima vertinti nei gerai, nei blogai. Reikia tai priimti ir žinoti, kaip geriausiai sau padėti, norint kaip galima kokybiškiau išskleisti dieviškosios sąmonės srautus. Žmogaus sąmonės ašį gaubia žemiškoji sąmonė, žemesnioji sielos sąmonė, aukštesnioji sielos sąmonė, esybės sąmonė. Kiekviena sąmonė sukuria savo formą ir savo ribas. Ir einant link žemiškosios sąmonės, tos ribos vis labiau traukiasi, energinis laukas tankėja ir dieviškoji sąmonė sunkiau išsiskleidžia. Bet vis tiek, žmoguje yra dieviškosios sąmonės šviesos dalelyčių ir jas įmanoma aptikti bei apskaičiuoti jų spinduliuotės galią. Kaip jau sakiau, kiekviena dieviškosios šviesos dalelytė savyje yra sukaupusi visą informaciją, kuri yra suvokiama Kūrėjui, ir kiekviena šviesos dalelytė, pasiekusi materiją, tą informaciją išsaugo ir sudaro sąlygas žemiškajai sąmonei augti ir praplėsti savo suvokimo lauką iki dieviškosios sąmonės suvokimo lauko.
Kaip galima suaktyvinti dieviškosios šviesos dalelytes? Sutelkus savo dėmesio energiją į dieviškosios šviesos srautą, esantį žmoguje. Vadinasi, dar vienas faktorius, lemiantis sąmonės augimą, tai gebėjimas valdyti savo dėmesio energiją. Dėmesio energiją galima apibūdinti kaip santykį. Santykį su bet kuo: su kitu žmogumi, su daiktu, su įvykiu, su Kūrėju. Kur telkiasi žmogaus dėmesys, ten formuojasi santykiai. Jeigu per santykį su Kūrėju galite gauti aukštesnių vibracijų šviesos bangų, taip per santykį su aplinka, tas šviesos bangas išskleidžiate į aplinką. Tokiu atveju reikia mokytis suderinti savo žemiškosios sąmonės lauką su savo aukštesniosios sąmonės lauku ir perimti į žemiškąją sąmonę, į proto lygmenį savo aukštesniosios sąmonės virpesius ir informaciją.
Siekiant praplėsti savo sąmonę, jūs turite Tikėti ir Pasitikėti Kūrėju, mokėti suformuoti savyje meilės be sąlygų vidinę būseną ir gebėti sutelkti savo dėmesio energiją į dieviškosios šviesos srautą, kuris eina per jūsų sąmonės kanalą. Tai jau konkreti dėmesio sutelkimo praktika. Tai galite vėl poetiškai pavadinti bendravimu su Dievu, ar su Aukščiausiąja Sąmone, bet iš tiesų, jūs sutelkiate savo dėmesio energiją į dieviškosios šviesos srautą. Jūsų dėmesio energija, kurią apibūdiname kaip šviesos srautą, yra nukreipiama į aukštesnių vibracijų šviesos srautą. Ir kuriamas santykis tarp žemesnių ir aukštesnių vibracijų. Aukštesnės vibracijos pamažu įeina į žmogaus energinį lauką ir atlaisvina suspaustos energijos virpesius. Atlaisvina vieną šviesos dalelytę nuo kitos ir sudaro galimybę joms pakeisti savo virpėjimų dažnį ir ilgį. Esant retesniam dalelyčių tankiui, virpėjimo banga didėja ir plečiasi žmogaus sąmonės laukas. Ne materiali erdvė ir laikas, o sąmonės laukas. Bet, keičiantis sąmonės laukui, atsiranda galimybė erdvę ir laiką suvokti plačiau.