Individualiame sąmonės sraute nuolat vyksta pokyčiai. Juos įtakoja tiek asmeninės patirtys, tiek virpesiai, ateinantys iš Kūrėjo sąmonės arba užvisatinės sąmonės virpesiai. Niekada negalima sakyti, kad žmogaus sąmonė nekinta. Ji nuolat kinta, bet tas kitimas jūsų pačių nėra suvokiamas ir nėra išreiškiamas. Jūs jaučiate, kad jumyse vyksta kažkokie procesai, jaučiate, kad jūsų kūne ir jūsų galvoje kažkas vyksta, o paaiškinti negalite. Jūs tiesiog pasiekiate tokį savo sąmonės jautrumo lygį, kad galite apčiuopti vidinius pokyčius, kurie nuolat jumyse vyksta, bet dar negalite jų išgryninti ir teisingai interpretuoti. Tačiau tie pokyčiai nuolat vyksta. Žmogaus sąmonės srautas nuolat atsinaujina, vadinasi, susidaro galimybė žmogui nuolat keistis ir tobulėti. Nėra tokios sąmoningumo ribos, kurią žmogaus sąmonė pasiektų ir nebegalėtų daugiau vystytis. Sąmonės atsinaujinimo procesas yra nebaigtinis – Kūrėjo sąmonė taip pat nuolat atsinaujina per savo patirtis, per savo kūrinių kūrybą. Jeigu žmogus nepajėgia visos savo sąmonės suprasti, tai kokia yra tos sąmonės struktūra? Jau kalbėta apie sąmonės taškus, kuriuos pasiekus, žmogus įgauna tam tikrą proveržį tam tikroje temoje. Tie sąmonės taškai atsiskleidžia ir žmogus pajėgia vis kitaip vertinti situacijas, jame atsiveria dar įvairesni gebėjimai, nei jis turėjo iki šiol. Ne viskas paveldima iš tėvų ir ne viskas atsinešama iš praeitų gyvenimų. Žemiškajame plane, taip, jūs daug ką paveldite iš tėvų, iš protėvių, jus įtakoja to laikotarpio žmonijos kolektyvinė sąmonė. Aukštesniame sąmonės lygmenyje pasireiškia tai, ką jūs patys, kaip sielos, patyrėte praėjusiuose gyvenimuose. Kai žemiškoji sąmonė pakyla, jūs jau apčiuopiate savo Aukščiausios sąmonės virpesius ir nuskaitote informaciją iš savo Aukščiausios sąmonės lauko. Bet būna momentų, kai jūs tiesiog pasiekiate tam tikrą jūsų individualiame lauke esantį sąmonės tašką, kuris aktyvuojasi, priklausomai nuo to, kokius virpesius skleidžia jūsų asmeninė sąmonė – ir tie sąmonės burbulai jums atsiveria. Pradžioje jų prasmės nesuvokiate, net negalite įvardyti, kas su jumis vyksta, bet jaučiate arba tiesiog žinote. Vėliau, kai sąmonės taško informacijos virpesiai visiškai susiderins su žmogaus sąmonės virpesiais, tai ta informacija ir išsiskleis. Tik čia nelabai tinka žodis informacija. Nes sąmonė nėra tik informacija – tai gyvenimas, tai galimybės, kartu, tai ir žinios. Vadinasi, ir besiskleidžiantis sąmonės taškas suteikia jums ne tik žinias, bet ir galimybes kitaip gyventi.
Ar sąmonės taško atsivėrimas priklauso nuo žmogaus noro? Ne, nepriklauso. Tai priklauso nuo žmogaus gebėjimo suvokti save visuose sąmonės laukuose, nuo gebėjimo išskleisti ne tik meilės energiją, bet ir nuo gebėjimo mąstyti, išjausti išmintį, ją gerbti ir pagal ją gyventi. Visados veikia jūsų atsakomybės energija. Jeigu jūsų atsakomybės energijos virpesiai žemi, jūsų sąmonė neatsivers. Štai ir paliečiame dar vieną temą – jausmų virpesiai, žmogiškų savybių virpesiai ir jų įtaka žmogaus sąmonėjime. Kodėl yra taip svarbu išlaikyti savo tyrą širdį ir tyrus motyvus savo gyvenime? Nes tyrumas yra aukščiausio dažnio žemiškoji energija. Ir jeigu ši energija apgaubia kiekvieną žmogaus veiksmą, jausmą ar mintį, tada žmogaus sąmonės laukas geba priimti aukštų dažnių virpesius iš subtiliosios erdvės. Tokiu atveju, žmogus geba teisingai pajusti jį supančias energijas ir teisingai suprasti aplink jį sklandančias idėjas. Vadinasi, nuo žmogaus egoistinio noro jo dvasinis augimas nepriklauso, kaip ir nepriklauso nuo tam tikrų praktikų. Viskas yra gerai, jeigu tai moko žmogų gyventi tyrai. Štai kodėl svarbu savikontrolė ir savidisciplina, nes jūs turite nuolat stebėti, ar gebate gyventi sąžiningai prieš save ir kitus, ar gebate išskleisti tyrus virpesius. Ar aukštas jūsų pareigingumo ir atsakomybės laipsnis? Žinoma, jūs net ir tuos jausmus ar savybes savaip suprantate, nes kiekviename sąmonės lygmenyje jie taip pat turi savo atskirą reikšmę. Žemiškame plane, kai dar nelabai atsiveria vidinis gyvenimas, svarbu atsakomybė šeimai, šaliai, šalia esančiam žmogui. Kitame sąmonės lauke – tai atsakomybė gyventi pagal Kūrėjo valią, skleisti Jo žinią, Jo tiesas, dar kitame lauke yra svarbu atsakomybė prieš savo Aukščiausiąjį Aš. Kodėl Kūrėjo valios išraiška eina prieš Aukščiausiojo Aš išraišką? Nes vienu metu jūs išmokstate girdėti, išjausti Kūrėją ir skleisti Jo idėjas, o kitu metu jau suvokiate, kad nereikia niekuo sekti, reikia būti savarankišku ir, gerbiant jums Kūrėjo suteiktą laisvą valią, išskleisti savo individualybę, suteikti saviraiškos jėgą savo aukščiausiai sąmonei. Prisiminkite savo sąmonės lauką pagal elohimus. Jis toks didžiulis ir jame tiek visko daug, kad nereikia prisirišti prie idėjos, kad privalote vykdyti Dievo valią. Dievo valios vykdymas turi tapti toks savaime suprantamas dalykas, kaip ir gebėjimas mylėti. Jo akcentuoti nereikia, bet jame reikia būti. Jame reikia gyventi. Todėl nereikia akcentuoti, kad „aš vykdau Kūrėjo valią“. Jūs tiesiog toje valioje turite gyventi, o ta valia suteikia teisę jums būti kūrėjais ir papildyti Dievo sąmonės lauką savo kūryba. O jeigu tik seksite Kūrėjo valia, tai neliks saviraiškos. Neliks to, vardan ko jus ir sukūrė Dievas. Vardan ko Jis save transformavo į individualios sąmonės srautus. Ir juo tyresnius jausmus savyje išgyvensite, juo jūsų veiksmai bus atsakingesni, juo labiau pasireikš tam tikra savidisciplina ir savianalizė, tuo sparčiau žengsite į tuos savo sąmonės laukus, kuriuose atsivers kitokios galimybės saviraiškai ir kūrybai.