7 ciklai II

7 ciklai (II-5)

   Kibirkštis, išėjusi iš Aukščiausiosios Sąmonės Šaltinio, pereina  tam tikrus Aukščiausiosios Sąmonės atspalvių sluoksnius, įgyja vis kietesnę ir materialesnę formą ir įgauna aiškias funkcijas.  Žmonės kilo iš vienos kibirkšties. Ta kibirkštis pirmiausiai įgavo kūrimo, saugojimo, griovimo funkcijas, perėjo į kitokio pobūdžio sąmonės lauką ir įgijo gyvybės funkciją: atsinaujinimo ir virsmo funkciją.

Ši kibirkštis – tai jūsų Visatos Kūrėjas. Dievas, esantis jumyse. Todėl visi žmonės yra vienis. Kiekvienas žmogus yra kilęs iš to paties Kūrėjo sąmonės, iš tos pačios Aukščiausioje Sąmonėje susiformavusios kibirkšties.

Pereiname į kitą žinių etapą, kuris apjungia konkrečios kibirkšties veikimo sferą ir kaip joje funkcionuojanti gyvybė bendrauja tarp tos sferos skirtingų sąmonės lygmenų gyvybės formų. Viena iš tos sferos formų esu Aš, elohimas Matrica, diktuojantis šias žinias per žemiškąjį kanalą Violetą-Maitrėją. Jos žemiškoji sąmonė turi atvirą susijungimo galimybę su savo aukščiausia sąmone: Violetos-Maitrėjos ašramu. Aš galiu sufokusuoti savo energiją iki to ašramo lygmens ir tada, padedant kosminėms būtybėms, šiuo atveju Viešpačiui Maitrėjai ir Pakylėtiesiems Valdovams, perduodame informaciją į jūsų kolektyvinę sąmonę.

Kaip jau kalbėjau, kiekviena kibirkštis turi savo idėją, paskirtį. Taip ir jūsų Visatos Kūrėjas turi savo paskirtį. Jis savo sąmonėje užaugino naujas kibirkštis, kurios tapo konkrečiomis gyvybės formomis, gebančiomis atsinaujinti ir savarankiškai kurti. Apie materialios Žemės kūrimąsi jau rašėme pirmojoje knygoje, dabar pokalbis vyks apie energinius srautus, energinius lygmenis ir kibirkšties vystymosi etapus.

Visatos Kūrėjas turi savo funkcijas: kūrimo, griovimo kas sena ir  saugojimo tam tikrų dėsnių. Jam suteikta gyvybės atsinaujinimo ir virsmo funkcija. Vadinasi ir pats Kūrėjas gali save nuolat atnaujinti. Proceso, kai žmogus nuolat gimsta ir nuolat miršta, negalime vadinti atsinaujinimo funkcija. Žmogus, kaip ir Visatos Kūrėjas, atsinaujina nuolat, priimdamas į save naujas sąmones dalelytes. Priimdamas energijas iš Aukščiausios Sąmonės Šaltinio branduolio ir savyje apdorodamas jo gyvybės formai sukurtus naujus energinius srautus. Taip Visatos Kūrėjas atsinaujina, gaudamas naujas energijas iš Aukščiausios Sąmonės Šaltinio branduolio ir kartu iš Jo paties suformuotų gyvybės formų veiklos. Kaip jau sakiau, žmogus į Žemę ateina su savo programa, idėjomis ir tam tikra Kūrėjo valia. Bet ateinančios bangos-naujos kibirkštys į žmonijos sąmonės lygį, skatina žmogų prisiderinti prie to, ko jame nėra. Taip atsiranda jo asmeninė kūryba. O ta kūryba suformuoja naujus energinius srautus ir papildo Visatos Kūrėjo sąmonę naujomis idėjomis, kylančiomis iš materijos.

Visatos Kūrėją vėl gi reikėtų įsivaizduoti kaip didžiulę erdvę, kurioje tyvuliuoja šviesa ir ramybė. Žinoma, ta erdvė jau daug kartų mažesnė už Aukščiausios Sąmonės Šaltinio branduolio erdvę ir ji nėra tokia tyrai balta ir rami. Joje cirkuliuoja įvairios energinės bangos. Čia jau ne tik šviesių spalvų srautai, bet ir tamsesnių spalvų srautai. Nes šios kibirkšties idėja, per asmeninę saviraišką suvokti kas yra gėris ir kas yra blogis, suvokti ar šios dvi skirtingos sritys viena kitą papildo ar prieštarauja. Kadangi Visatos Kūrėjo energijų branduolyje yra visokių atspalvių, tai reikėtų suprasti, kad šios dvi skirtingos sritys yra reikalingos ir jas savo gyvenime reikia apjungti. Todėl žmogui ir duodama galimybė savarankiškai kurti ir įrodyti, kokį poveikį gyvybei gali daryti gėrio ir blogio energijos. Nėra apspręsta, kad gėris nugalės ir nėra apspręsta, kad blogis nugalės. Tai tiesiog šios kibirkšties pagrindinė idėja: išsiaiškinti kaip materijoje gali vystytis darna ir kūryba, kai gyvenimus vienodai įtakoja gėris ir blogis. Todėl žmogui ir suteikiama laisvė rinktis. Kitos kibirkštys turi kitas idėjas, bet visos jos darniai įeina į visumą, į Aukščiausios Sąmonės šaltinio branduolį. Visatos tarpusavyje nėra atskirtos, jos įeina į tam tikro sąmonės lygmens srautus. Jūs žinote, kad žmogaus sąmonė pereina į vis aukštesnius lygmenis, tai ir Visatos vystosi vis aukštesnės sąmonės lygmenyse. Yra Visatos, kurios yra apgaubtos apsaugos debesimis (kosminiais ūkais), nes kol jos vystosi ir auga neįneštų disbalanso į visą struktūrą. Jeigu Visata išspinduliuoja virpesių dažnį, kuris atitinka aplinkos virpesių dažnį, tai tas apsaugos debesis išsisklaido ir Visata tarsi praregi. Suvokia ir pamato, kas egzistuoja aplink ją.

Jūsų Visatos Kūrėjas, esantis aukštos sąmonės, gali bendradarbiauti su kitų Visatų Kūrėjais. Gali pasidalinti tam tikromis idėjomis kaip kurti, ką išbandyti, ką patobulinti. Ir kai Visatos Kūrėjui kyla idėja, ji kaip kibirkštis nusileidžia į tam tikrus gyvybės sąmonės lygmenis. Taip Žemę pasiekia bangos, kurios skatina virsmą, naujumą. Žmogui nėra labai sudėtinga prisiderinti prie Visatos Kūrėjo siunčiamų idėjų, nes jos bet kokiu atveju atitinka vibracijas, esančias žmoguje. O štai, kai žmonių kolektyvinę sąmonę pasiekia energinės bangos – kibirkštys iš Aukščiausios Sąmonės Šaltinio branduolio, tada virsmas būna globalus. Ir žmogus neturi galimybės rinktis, priimti tą idėją ar nepriimti. Visatos Kūrėjo idėją jis gali priimti ir nepriimti. Priims – bus virsmas, nepriims – bus sąstingis, bet žmogus galės ir toliau gyventi savo įprastą gyvenimą. O štai prie Aukščiausios Sąmonės Šaltinio atsiustų idėjų jau reikia prisiderinti, nes tai idėjos, kurios iš esmės keičia žmonių gyvenimus ir jeigu prie jų neprisiderinsi, tai Visatos Kūrėjas savo blogai funkcionuojančias  kibirkštis grąžins į savo sąmonę, jas išskaidys ir formuos naujas kibirkštis. Tokiu atveju žmogaus sąmonė išnyksta. Ar tai yra praradimas? Ar tai nuolat vyksta ir tai neišvengiamas procesas? Ne, tai nuolat nevyksta. Kiekviena kibirkštis, išeinanti iš Visatos Kūrėjo sąmonės, turi savo savarankiškumą. Ir jeigu ji sėkmingai vystysis, ji gali pati tapti Visatos sąmone ir formuoti savo pasaulius. Žinoma, šis procesas yra labai ilgas, bet galimas. Pirmiausia, ta kibirkštis, atėjusi iš Visatos Kūrėjo sąmonės, gali užaugti tiek, kad lengvai bendradarbiaus su subtiliuoju pasauliu, bei kitokios materijos pasauliais. Ji pereina visus galimus egzistavimo variantus to Kūrėjo sąmonėje. Ji gali būti žmogumi, angelu, Pakylėtuoju Valdovu, Dvasios Mokytoju, Arkangelu. Ir tapus Elohimu, kuria savo pasaulius. Ne visatas, o pasaulius, kurie gali savarankiškai egzistuoti to paties Visatos Kūrėjo sąmonėje. Taip ir Žemę su jos gyvybės formomis, sukūrėme mes, elohimai. Jeigu mūsų sąmonė pajėgs aprėpti visus, šiame pasaulyje vykstančius procesus ir gebės juos suvaldyti, tada reikės pakylėti vibracijų lygį savo kūrinijos ir galėtume formuoti savo Visatą. Bet šiuo metu Žemę prižiūrime keletas elohimų, vadinasi nei vienas iš mūsų nėra toks stiprus, kad galėtume veikti savarankiškai, o tuo labiau kurtume savo Visatas. Bet mūsų tikslas ir nėra „kilti karjeros laiptais“, kaip būdinga žmogui. Mums svarbus pats kūrybos procesas. Ir kol jį galima tobulinti, tol jį tobulinsime, įnešdami vis naujesnes idėjas į savo kūrinijos gyvenimą. Jeigu matysime, kad kūrinijai nuobodu gyventi savo uždarame lauke, atversime galimybes pažinti kitų elohimų pasaulius (toje pačioje visatoje), o kai kurios gyvybės sąmonės galės keliauti gauti patirties į kitas Visatas. Bet kurioje kūrinijoje turi funkcionuoti skirtingų lygių sąmonės, o kas visai nebereikalinga, tai norisi sugriauti ir tada pasinaudojame griovimo funkcija. Taip žmogus gali sunaikinti savo paties negatyvias energijas ir pašalinti jas iš erdvės. Jei žmogus suformavo negatyvias mintis ir jausmus, tai tik jis ir turi teisę jas sunaikinti, nes kiekvienas turi teisę į savarankišką gyvenimą. Kiekviena kibirkštis (net jei tai yra ir žmogus), turi kūrimo, griovimo ir saugojimo funkcijas. O žmogus turi ir atsinaujinimo funkciją.

Dalintis:

1 komentaras apie “7 ciklai (II-5)”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *