Trimatėje erdvėje viskas rėmėsi jūsų veikla, jūsų protu, kai kada širdimi. Jūs kūrėte savo gyvenimą, taip, kaip suprato protas ir pagal tai, kokiose žemiškose sąlygose gyvenote. Tai vyksta ir dabar. Bet šiuo laikotarpiu, kai žemiškoji sąmonė gali įeiti į keturmatę erdvę, jūs jau suvokiate kokią galią turi jūsų mintys, kurias lydi tam tikra jas palaikančias jausmas. Jūs pripažįstate minties ir jausmo galią bei jų kūrybą. Pastebite, kad dažnai pildosi tai, apie ką galvojate, bet dar net nedarėte dėl to jokio veiksmo. Tuo ir skiriasi trimatė erdvė nuo keturmatės. Jūs tirmatėje erdvėje viską patys turite daryti (arba kiti žmonės padaro), o keturmatėje erdvėje kai ką padaro minties ir jausmo energijų srautai. Įvykiai realizuojasi vien apie juos pagalvojus, o žemiškoje erdvėje lieka tik atlikti tam tikrus veiksmus, kurie įtvirtintų tuos įvykius. Įvykiai realizuojasi erdvėje ir parenka geriausia variantą kaip jie galėtų materializuotis erdvėje ir tą variantą pateikia žmogaus sąmonei. Ir jeigu žmogus yra atidus ir nelabai prisirišęs prie proto pasiūlymų, jis rizikuos ir priims pateiktą realizacijos pasiūlymą kaip galimą ir mintis sklandžiai realizuosis – materializuosis. Suvokiate, jūsų mintis pati sukuria materializacijos galimybes ir tą geriausią variantą jums pasiūlo. Vadinasi, ne viską jums reikia spręsti ir ne apie viską iki smulkmenų apgalvoti. Tiesiog erdvėje kuriasi pasiūlymai, kaip viską atlikti lengvai ir paprastai. Ir čia nėra tai, kad jums padeda angelai, ar kitos kosminės subtiliosios būtybės. Čia veikia žmogaus sąmonės dėsniai, kurie jau geba veikti gilesnėje erdvėje – keturmatėje erdvėje.
Pakalbėkime apie minties ir jausmo sąmonę, kuri veikia savarankiškai, nors priklauso žmogui. Tai suvokti nėra lengva neperžengus tam tikros sąmonės suvokimo ribos. Todėl kalbėsiu paprastai, bet ne iki galo atvirai, nes ne viskas šiuo laikotarpiu jums suvokiama, bet juk tam ir skaitote šią knygą. Giliame sąmonės lygmenyje pradeda veikti kiti dėsniai, kurie iš tikro visiškai atitinka Visatos dėsnius, bet materializacijos forma yra kitokia. Žmogui nebėra būtinybės viską padaryti savo rankomis. Pradeda veikti materializacijos srautai, kurie geba identifikuoti žmogaus kūrybinę mintį ir ją apjungti į materiją. Erdvėje yra surenkamos dalelytės, kurios atitinka minties vibracijas ir jos, veikiant gravitacijai, prisiriša prie konkretaus žmogaus, kuris skleidė mintį ir aplink jį sutraukia erdvę su visais įvykiais, kurie geriausiai atspindi žmogaus sukurtą mintį ir jausmą. Vadinasi, žmogus jau gyvena ne vien toje erdvėje, kurią pats sukuria savo veiksmais, bet ir toje erdvėje, kurią jis pritraukia savo mintimis ir jausmais. Norint padėti materializuoti žmogaus mintį, tame sąmonės lauke veikia dėsniai, traukos energijų srautai, kurie iš karto pritraukia prie žmogaus aplinką, kuri žmogui yra aktuali. Gal žmogus to nelabai ir norėtų, bet apie tai galvoja, tai tą ir jaučia, tą ir mato, nors kitas žmogus lygiai toje pačioje vietoje gali matyti visai ką kitą ir jaustis visai kitaip. Viskas priklauso nuo vidinės materialios erdvės. Štai jums dar viena mintis, į kurią reikia atkreipti dėmesį: vidinė materiali erdvė. Jūs jau žinote apie vidinį pasaulį. bet jį pažįstate pagal arkangelų sąmonę, o pagal elohimų suvokimo sąmonę tas vidinis pasaulis turi aiškia materialią erdvę, kuri yra aiškiai jaučiama žmogaus gyvenime ir turi įtakos tiesioginiam žmogaus gyvenimui. Tiesa, bendravimas su subtiliosiomis būtybėmis turi įtakos žmogaus gyvenimui, bet kaip sakiau, tai yra rekomendacinio pobūdžio. O vidinė materiali erdvė susikuria veikiant minties ir jausmo traukos dėsniui ir ji yra jaučiama pačiam žmogui kaip aplinkos erdvė. Kaip jau sakiau, kiekvienas žmogus toje pačioje aplinkoje gali jaustis skirtingai: vienas jausis saugiai, kitas kažko bijos, vienas matys vienus žmones, kitas – kitus. Ir tas skirtumas priklauso nuo vidinės materialios erdvės, kuri susikuria dėl žmogaus minčių ir išgyvenamų jausmų. Žmogaus paleista mintis, paremta panašiu jausmu sudaro sąlygas veikti traukos dėsniui (o kiekvienas dėsnis yra sąmonės dalelytės turinčios tam tikrą materijos formą ). Traukos dėsnis surenka erdvėje tokio paties virpesio sąmonės dalelytes, kurios atspindi tam tikrą materiją ir žmogus gyvena aplinkoje, kurią pritraukė savo minčių galia.