Sąmonės dalelyčių susijungimas arba sąmonės kanalų prisijungimas prie sąmonės ašies leidžia žmogui pažinti tas pačias ir kitas erdves vis labiau. Kiekviena žemiškoji sąmonės dalelytė turi savo veikimo diapazoną. Ji skleidžia virpesius savo veikimo amplitudėje ir nuskaito informaciją iš tos veikimo amplitudės. Žmogui atsiranda galimybė suvokti daugiau, suvokti kitaip. Prijungta sąmonės dalelytė atsineša savo impulsų dažnį, kuris veikia tam tikrame sąmonės lygmenyje. Kaip ir sakiau, kai prisijungia šios civilizacijos įsikūnijimų sąmonės dalelytės, jūs kaip ir nieko tokio keisto nepatiriate. Jums tik atsilaisvina tam tikros suvokimo ribos, bet tos ribos atsilaisvina tik jūsų dabartinės sąmonės lauke. Tai, žinoma, taip pat labai svarbu. Jūs pradedate domėtis tuo, kas anksčiau jūsų nedomino ir ko negalėdavote suprasti. Šios civilizacijos, sąmonės dalelytės gali atlaisvinti ir tam tikrus talentus, gebėjimus. Gyvenimas jau iš karto tampa įdomesnis, prasmingesnis. Jūs pajaučiate ne tik kaip keičiasi proto veikla, bet atsiranda daugiau jėgų kūrybai, labiau vertinate savo gyvenimą. Jūs lengviau susivokiate savo sielos planuose. Kiekvienas prisijungęs sąmonės kanalas leidžia labiau suvokti savo sielos planą. Per tą kanalą į jūsų žemiškąją sąmonę lengviau įsilieja sielos sąmonė, o tai ir sukuria pilnatvės jausmą ir jūs kitaip suvokiate savo gyvenimo prasmę, savo tikslus.
O kai prisijungia sąmonės kanalai iš kitos civilizacijos, tada jau prasideda tam tikras iššūkis žmogaus protui. Kai žmogus domisi savo raidos galimybėmis, kai jis suvokia, kad egzistuoja sąmonės lygiai, jam lengviau priimti atsirandančius proto pokyčius. Atsiranda gebėjimai, kurių jis anksčiau neturėjo ir kurių gali lyg šiol neturėti žmonės. Tada kyla klausimas ar žmogus išprotėja, ar, atvirkščiai – protėja. Ta riba tampa labai plona. Ir jeigu žmogus negeba greitai savęs suvaldyti, jeigu jam pasireiškia tam tikros egoistinės savęs sureikšminimo savybės, jis gali nebegebėti realiai vertinti aplinkos. Jo sąmonėje susilieja du pasauliai. Jis pradeda matyti savo erdvėje dabartinį pasaulį, kuris persipina su praeities pasauliu. O to praeities pasaulio gyvenimo stilius buvo visai kitoks. Žmogus išjaučia, kad visiškai nesiderina tai, ką jis jaučia viduje, kokie tikslai kuriasi jo viduje, kokia elgsena jam priimtina su tuo, koks yra dabartinis pasaulis. Jo viduje gali kilti visiška sumaištis. Nebelieka aišku kas tikslu, kas realu. Nes, prisiminkite, Lemūrijos laikais gebėdavote keisti materiją bet kurią akimirką. vadinai, tai kas dabar labai realu ir nelabai kintama, tada buvo nuolatinio kitimo stadijoje. Tada jums tai buvo įprasta ir gyvenote tose sąlygose nejausdami diskomforto. Bet dabar žmogus įpratęs, kad viskas būtų labai aišku, tikslu, su aiškiu priežasties-pasekmės principu. Lemūrijos civilizacijoje neveikė nei karmos dėsnis, nei priežasties-pasekmės dėsnis. Vadinasi buvo kitokie gyvenimo modeliai.
Kodėl dabar reikalinga žmogui sulieti savo sąmonės dalelytes su tais savo įsikūnijimais, kurie jau praėjo? Kam reikalinga ta proto sumaištis? O jeigu grįžta vėlyvosios Atlantidos sąmonė, tai dar įsivelia ir emocijų sumaištis. Prisiminkime apie tai, ką rašiau apie kibirkšties dalelytės involiucinį ir evoliucinį kelius. Ši, dabartinė civilizacija, jau pradėjo sąmonės kilimo kelią. Jūsų sąmonės kibirkštis, atėjusi iš Aukščiausiosios sąmonės Šaltinio, pradeda savo evoliucijos kelią. Jūs jau visi perėjote pirmąjį sąmonės augimo ciklą, kai mokėtės išgyventi Žemėje. Kai mokėtės naudotis įrankiais ir pasirūpinti maistu, bei geresnėmis gyvenimo sąlygomis. Jūs mokėtės gyventi bendruomenėse, kūrėte savo gyvenimo taisykles. Jūsų sąmonė, per jūsų sąmonės kanalą, vis gaudavo impulsus keisti savo gyvenimo būdą ir taip nuolat gyvenote pokyčių energijose. Įvedėte į savo gyvenseną skaičius, raides, dabar įvedate daugybę technologijų, kurios nuolat keičia jūsų gyvenimo sąlygas. Tame vystymosi laikotarpyje jūsų žemiškoji sąmonė susivokė, kad egzistuoja aukštesnioji sąmonė. Vieni greičiau, kiti vėliau susivokėte ir susivokiate, kad egzistuojanti aukštesnioji jūsų sąmonė turi savo jėgą. Suvokėte, kad ta sąmonė keičia ne tik jūsų mąstyseną, gyvenseną, bet ji sėkmingai daro įtaką ir materialiam gyvenimui. Jūs apčiuopėte savo vidinę jėgą, supratote, kad viskas, kas vyksta aplink jūs, vyksta tik dėl jūsų skleidžiamų vibracijų. Jūs suvokėte, kad egzistuoja vidinis pasaulis, kuris atveria pažintis su subtiliuoju pasauliu ir padeda jums išsiaiškinti savo mąstymo ir gyvensenos sukurtas klaidas. Ta pažintis su savo vidiniu pasauliu, leidžia praplėsti jūsų veiklos horizontus. Atsiranda daugiau patirčių, pastebite kaip veikia Gyvenimo sąmonė, žinote, kad Kūrėjo sukurta jums erdvė yra be galo įvairi, įdomi ir slepianti labai daug galimybių pažinti ir kurti. Kiekviena gyvybės forma tą kūrybą papildo, įveda naujų kintamųjų ir jūsų gyvenime atsiranda dar daugiau galimybių. Jūs perlipote per tą mąstymo standartą, kad tik Dievas jums gali padėti, arba bausti. Jūs suvokiate, kad Kūrėjas nesikiša į jūsų gyvenimą, bet Jis yra leidęs savo sąmonės pagrinde sukurti daug dėsnių, kuriuos suvokus žmogus tampa savo erdvės ir laiko kūrėju. Yra tik dėsniai ir galimybės, kurias įvaldžius galima kurti savo žemiškąjį gyvenimą. Ne Dievas jums kuria kasdienes sąlygas kaip gyventi ir net ne Jis padeda jums sudėtingą akimirką. Viskas vyksta jūsų sąmonės lauke. Už viską, kas vyksta su jumis, esate atsakingi tik jūs patys. Nes jums duotos gerosios ir blogosios energijos. Yra duota pasirinkimo teisė, yra duotos galimybės laviruoti su tomis energijomis ir kurti pačias įvairiausias situacijas ir įvairiausius gyvenimo variantus. Tik jūs, labai prisirišę prie savo praeities suvokimų, prie sukurtų gyvenimo tikslų, nebegalite lengvai kurti visiškai kitokių gyvenimo modelių. Ar tik raidės ir skaičiai padeda jums perduoti vienas kitam žinias ir informaciją? O gal yra visai kitos formos tai informacijai perduoti? Ne technologinės, o vidinės. Jūs esate įstate savo sąmonę į labai aiškias ribas ir kol gyvenate tose ribose jaučiatės gyvenantys nekintančioje materijoje ir jums dėl to tik lengviau. Bet taip neišnaudojate visų jums duotų galimybių ir užsibūnate to suvokimo ribose jau per ilgai.
Tas sąmonės augimo kelias numatytas jūsų Kūrėjo ir Jis leidžia jūsų sąmonei laikas nuo laiko kardinaliai keistis. Jei nebus esminio pokyčio mąstyme ir pasirinkimuose, jūs nuolat gyvensite savo trimatėje erdvėje ir nekursite pažangos. Žinoma, jūsų teisė taip gyventi, kai diena iš dienos žinote ką veiksite ryte, dieną, vakare, kai viskas tampa labai nuspėjama. Iki tam tikro momento tas jus džiugins, bet ateis laikas kai pajausite tuštumą ir beprasmybę. Atsiras neviltis, depresija ir savęs sunaikinimas. Jau jūs žengiate link to susinaikinimo, nes iš neturėjimo kas veikti susikuriate problemas. Leidžiate pasireikšti savo ambicijoms, savo pykčio jėgai ir t.t. Galite gyventi tokiame pasaulyje, jei jums tai patinka. Bet galite pereiti į keturmatę erdvę ir gyventi atsinaujinančiame pasaulyje. Kodėl sakau – atsinaujinančiame? Nes jūs pajusite, kad egzistuoja kiti egzistencijos principai ir leisite sau mąstyti plačiau, veikti kitaip. Gyvenimas įgaus kitokį atspalvį ir tai jums suteiks džiaugsmo ir išnyks beprasmybės jausmas. Argi dėl to neverta stengtis? Argi neverta išbandyti save naujose gyvenimo sąlygose? Ir, kadangi, tai numatyta Kūrėjo planuose, jūs turite galimybę žengti į kitokią erdvę, kur kitaip pasireiškia jūsų protas, kur veikia kitokie dėsniai, bet kurie leidžia jūsų dabartiniame pasaulyje sėkmingai gyventi. Ir vienas iš tų procesų, kurie leidžia jums kitaip suvokti savo gyvenimo esmę ir galimybes, yra savo sąmonės dalelyčių sujungimas į savo sąmonės ašį ir gebėjimas ištransliuoti visas žinias ir visus gebėjimus į savo dabartinį gyvenimo momentą. Nieko nėra ir negali būti žmogui svarbiau už šią akimirką ir už šią dieną. Tai įsisąmoninus jūs pradedate gyventi Amžinybės cikle. Jūs išsilaisvinate iš būtinybės kažko siekti. Jūs viską darote dabar, o ne siekiate to daryti kada nors. Nekuriate fantazijų, kurių niekada ir nerealizuojate. Visa realizacinė jėga glūdi šioje akimirkoje. Ką joje nuveiksite, tas atsispindės jūsų materialioje ir nematerialioje aplinkoje. Todėl visados įvertinkite kiek tikslinga tai, ką darote dabar, šią akimirką. kiek tai jums reikalinga ir kiek tai leidžia jums pajusti gyvenimo pilnatvę, kur save galite tinkamai išreikšti. O sąmonės dalelyčių apjungimas, praplečia veikimo horizontus. Jūsų ši akimirka prisipildo begaline erdve ir begaliniu laiku. Jūs apjungiate praeitį su dabartimi ir sukuriate ateitį tokią, kurioje norėtumėte ir galėtumėte patirti dar daugiau. Kurioje jūsų sąmonės ribos nuolat prasiplečia ir atveria gebėjimus ir galimybes kurti naujus dalykus, remiantis savo sąmonės jėga ir vidine materialia erdve.