Žmogaus kūno ląstelės priima impulsus iš Visatos taip pat sėkmingai, kaip kad juos priima ir jūsų eterinis kūnas. Šie impulsai sąveikauja su kūno ląstelėmis ir jos nuolat suderina savo virpesių dažnį su gyvybinės energijos dažniu. Gyvybinė energija turi savo impulsus, savo materialią jėgą ir ji yra apgaubusi tiek visą Žemę, tiek visą kosmosą. Gyvybinė energija, tai materija, kuri užpildo tuštumą, o jeigu ją priskirtumėte jausmui – ji atitinka meilės energijos impulsus. Gyvybinė energija ne tik cirkuliuoja per sąmonės kanalą, bet ji tiesiog egzistuoja erdvėje Gyvybiniai srautai – tai Aukščiausios Sąmonės Šaltinio energija. Visa, kas atsiranda iš to Šaltinio yra gyvybė. Net numiręs gyvūnas turi tam tikrą gyvybės formą, nes jo kūne vyksta procesai. Bet iš to kūno pasitraukia sąmonės dalis, kuri sukoncentruodavo gyvybinius srautus organizme. Kai sąmonei nebereikia kūno, ji pasitraukia ir kūne prasideda kiti procesai, gyvybė įgauna kitą formą ir kitą prasmę. Kai sąmonė įeina į materiją, į tam tikrą kūno formą, ji sutelkia į save gyvybinius impulsus, kurie ne tik palaiko gyvybę, bet pažadina organizmą elgtis pagal tam tikrus impulsus. Taip prie žmogaus sąmonės struktūros prisijungia kūno sąmonė, kuri suaktyvina organų veiklą ir valdo kūno funkcijas. Ji nelabai kišasi į žmogaus saviraiškos būdus, į tobulėjimą, į sąmonės augimą. Kūno sąmonė yra atsakinga už kūno masės teisingą funkcionavimą. Ji suderina tarpusavyje visų organų veiklas. Ji reguliuoja, kad smegenys iš aplinkos priimtų švarius impulsus ir gebėtų juos tinkamai traktuoti. Nuolat buvo kalbama apie žmogaus žemesniąją, aukštesniąją ar aukščiausiąją sąmones. Bet yra ir kūno sąmonė. Jai nėra svarbūs žmogaus požiūriai, siekiai, saviraiškos galimybės. Bet jai svarbu, kad kūnas funkcionuotų teisingai, kad visų organų veikla veiktų sinchronizuotai ir tiksliai ir kad žmogaus kūnas tarnautų aukštesnei žmogaus sąmonei.
Kai žmogus pervargsta, kūno sąmonė duoda jam įspėjimus, kad organai perkaitę ir prasideda uždegimas, kad žmogaus elgsena neatitinka tų vibracijų dažnio, kurių lygyje kūnas gali būti sveikas. Ir sutrikę kūno organai parodo, kurioje vietoje žmogus išnaudoja savo gyvybinę energiją neteisingai ir susilpnina savo organizmą. Kūno sąmonė visados pavaldi žmogaus sąmonei, kuri jau ateina iš aukštesnių planų, bet kai kada ji aiškiai parodo, kad kai nėra gerbiama gyvybė, nėra gerbiamas kūnas ir nėra vertinamas gyvenimas, ji sąmoningai atsisako teisingai funkcionuoti. Kūno funkcijos išsiderina ir pažeidžia organų veikimo darną. Ar galima suvokti, kada kūno sąmonė pradeda maištauti? Taip. Jums kūne atsiranda skausmai. Jūs mėginate tai įvardyti kaip liga ir ieškote galimybių tai išgydyti, bet dažniausiai nuslopinate skausmus, panaikinate pasekmes, bet priežastis lieka aktyvi. Ir tereikia vėl netinkamai pasielgti – skausmai ir nepatogumai sugrįš. Žinoma, negalima atmesti minties apie tai, kad jūsų aukštesnioji sąmonė atsineša į įsikūnijimą programą, jog ji turi patirti skausmą, kad tik per išgyventą kančią gali atidirbti karmą. Kūno sąmonė suvokia aukštesniosios sąmonės tikslus ir prie tų tikslų prisiderina. Tokiu atveju ji sąmoningai nesukels žmogui problemų. Bet jeigu žmogus neparodo pagarbos savo kūnui – nesuteikia poilsio, judesio, tinkamo maisto – jis gali sąmoningai blokuoti žmogaus norą dirbti nepaliaujamai. Kūno sąmonė geba sukelti panikos priepuolius, geba užblokuoti energijos srautus, tada žmogus jaučia nuolatinį nuovargį.
Kalbėjau, kad žmogaus aukščiausioji sąmonė pasireiškė Lemūrijos laikais, sielos aukštesnioji sąmonė buvo materijoje aktyvi Atlantidos laikais. Žemesnioji žmogaus sąmonė yra įsitvirtinusi antrojoje čakroje, o kūno sąmonė pirmojoje čakroje. Nors ji ypatingos reikšmės žmogaus sąmonėjimui neturi, bet be jos gyvybinių srautų žmogus visai negyventų ir jo sąmonėjimas visai nevyktų. Todėl reikia įvertinti tai, kad jūsų sąmonės struktūroje savo garbingą vietą užima jūsų kūno sąmonė. Ji sudaro visas sąlygas jums gyventi ir tobulėti. Ji nesikiša į jūsų pasirinkimus. Bet jeigu pajaučia, kad nevertinate gyvenimo (nesvarbu savo ar nesavo), ji atsako į tą jūsų požiūrį sukeldama įtampą jūsų kūne. Kad ir kaip vertintumėte savo aukštesniuosius planus, nepamirškite mylėti ir gerbti savo kūno. Nereikia jo alinti, nereikia išeikvoti jėgų, nereikia kelti įtampos savo mintyse, jausmuose, nes viskas persiduoda kūnui, o kūno sąmonei tai nepatinka.
Žmogaus kūnui mirus, kūno sąmonė įeina į Žemės kūno sąmonę. Ji lieka Žemės erdvėje. Žemei gavus impulsą, kad į jos erdvę ateina sąmonė, norinti gauti kūną, ji savo kūno sąmonės dalelytę integruoja į tą būsimą įsikūnijimą. Ir ta dalelytė aiškiai žino, kokia tai bus gyvybės forma ir koks organizmas bus jos priežiūroje. Kol Žemėje buvo aktyvi tik pirmoji žmogaus čakra, tai pasireiškė kūno sąmonė, kuri save išreiškė per instinktus. Jeigu žmogus dabar dar vadovaujasi tik savo instinktais, tai kitos sąmonės dalys yra snūduriuojančios ir laukiančios galimybės išskleisti savo sąmonę. Tokiu atveju, aktyvi yra žmogaus pirmoji čakra. Žmogus yra grubus, stiprus kovotojas už išlikimą. Jis kalba, ką galvoja, nesusimąstydamas, kad galėtų pirmiau pamąstyti ir tik po to kalbėti. Jo kūnui reikalingas grubesnių vibracijų maistas, kuris suteiktų jėgos jo išlikimui – todėl, jam būtina valgyti mėsą.
Sąmonės struktūra laikosi labai griežtų hierarchijos principų. Ir jeigu žmoguje prabunda aukštesnioji sąmonė, tai žemesnioji sąmonė ir kūno sąmonė bus visiškai pavaldžios toms aukštesnėms sąmonėms. Todėl, kai žmogus pradeda labiau mąstyti, labiau įvertinti kaip jis elgiasi, kaip kiti elgiasi, jo aukštesnioji sąmonė pradeda daryti įtakos jo sprendimams. Ir žmogus keičiasi. Kaip sėkmingai keičiasi jau priklauso nuo to, kaip aktyviai pasireiškia žemesnioji sąmonė ir jos palydovė – ego.
Kūno sąmonė, kaip ir Žemės sąmonė keičia savo vibracijų dažnį. Ji nebėra tokia, kokia buvo prieš tūkstantį metų. Ji yra papildyta naujų energijų srautais, turi daugiau naujų galimybių ir, svarbiausia, ji geba pritaikyti kūno ląsteles prie pačių tikslingiausių jūsų aukščiausios sąmonės siekių. Kiekviena susiaktyvinusi čakra, savo energijos perduoda ir pirmajai čakrai. Taip ji nuolat keičiasi, tobulėja ir priderina kūną prie vis naujų pokyčių, kurie reikalingi, kad žmogus galėtų įgyvendinti savo sielos ar esybės aukštesniuosius planus. Pakitusi kūno sąmonė sudaro galimybes žmogui save išreikšti ne tik per fizinį judesį, materijos kūrimą, bet ir per energijos materializavimą, paimant energiją iš minčių plano ir ją įleidžiant į kūno struktūrą. Žmonės yra daug vikresni, daug judresni, lankstesni. Tai atsispindi ir sporto pasiekimuose, kur nuolat pasiekiami nauji rekordai. Tai ne vien įdirbio įtaka, tam įtakos turi ir pakitusi kūno sąmonė, kuri nuolat prisiderina prie vis aukštesnių vibracijų ir nuolat sudaro naujas galimybes kūno saviraiškai.
Suvokdami, kad jūsų kūno sąmonė tiesiogiai susieta su Žemės kūno sąmone, turite suprasti, kad pažeisdami Žemę, jūs pažeidžiate savo kūno energinį lauką. Jūs pažeidžiate savo kūno sąmonę. Nejausdami pagarbos Žemei, jūs išreiškiate nepagarbą savo kūno sąmonei, o kūno sąmonė to jums neatleis. Tai aiškiai atsispindės jūsų kūno ligose. Visatoje viskas yra vienis. Viskas tarpusavyje persipina ir persipina daug glaudžiau nei jūs tai įsivaizduojate. Bet koks nepagarbus elgesys aplinkoje, vienaip ar kitaip įtakos jus. Jei ne per karmos dėsnį, tai per kūno sąmonę, per traukos dėsnius ir t.t. Viskas kas yra aplink jus, tai jūsų sąmoninga arba nesąmoninga kūryba. Gerbdami ir tausodami Žemę, jūs būtumėte daug laimingesni, bent jau dėl to, kad būtumėte daug sveikesni ir Žemė jums atsidėkotų naujomis gėrybėmis.