Grįžkime prie temos apie sąmonės dalelyčių susijungimą. Išaiškinti esmę nėra lengva, nes jūs negebate apjungti visų energinių informacinių srautų ir negebate teisingai įvertinti kas vyksta su jumis ir per jus. Jūsų žemiškoji sąmonė po išsikūnijimo patenka tarsi į saugyklą. To įsikūnijimo patirtis niekur nedingsta. Tai galime pavadinti Amžinybės erdve. Joje niekas nedingsta, nepasensta. Tiesiog viskas egzistuoja. Bet žiūrint iš žemiškojo pasaulio, jūsų buvusio įsikūnijimo sąmonė patenka į saugyklą. Ji gali save transformuoti ir keisti. Sielos aukštesnioji sąmonė yra labai galinga ir didelė. Kiekvieno įsikūnijimo sąmonės pokytis sielos aukštesniąją sąmonę įtakoja labai silpnai. Todėl, Amžinybės erdvėje vykstantys procesai ir pokyčiai,, nuolat keičia aukštesniosios sielos sąmonės struktūrą, bet nekardinaliai. Išrikiuokime visus jūsų buvusius įsikūnijimus į vieną eilę ir pasižiūrėkime, kaip juose vis dar vyksta gyvenimas. Klausite, kiek ilgai gali vykti tas pats gyvenimas, kuris jau seniai baigėsi?
Juk logiška manyti, kad buvęs įsikūnijimas negali vis kartotis erdvėje ir negali išsitęsti per visą amžinybę. Ir jūs teisūs. Tikrai, buvę įsikūnijimai vienu metu kaip ir egzistuoja erdvėje, kitu metu kaip ir nebėra jų. Prisiminkime kvantinę fiziką ir dėmesio energijos jėgą. Į ką nukreiptas dėmesys tas ir egzistuoja. Jeigu dėmesys nėra nukreiptas į tam tikrą įsikūnijimą, tai tas įsikūnijimas nebeegzistuoja erdvėje. Kas leidžia egzistuoti Amžinybės erdvėje tam tikriems jūsų įsikūnijimams? Vienas dalykas, kas išlaiko jūsų praėjusio gyvenimo egzistavimą Amžinybėje, tai žmonių atmintis. Kitų žmonių paprasta atmintis. Tarkime, Archimedas jau labai seniai miręs, bet būtent tas jo įsikūnijimas vis dar aktyvus Amžinybės erdvėje. Kyla klausimas, o kas vyksta su jo gyvenimu Amžinybės erdvėje, negi tas jo įsikūnijimas vienodai ilgai vis kartojasi ir tęsiasi amžinai? Ne, jis nesikartoja, jis tęsiasi, nes mintys apie jį siunčia tam tikrus energinius informacinius srautus į jo gyvenimą ir jis tuos impulsus priima ir nuolat keičiasi. Vyksta paralelinis gyvenimas, kuriame veiksmas vyksta vis toliau ir nuolat atsinaujina su naujomis idėjomis, atėjusiomis iš Žemės erdvės. Pati Archimedo sielos sąmonė priima informaciją iš Žemės ir nuolat save papildo naujomis idėjomis, kurios jį pasiekia iš žemiškojo gyvenimo. Archimedo sąmonė nuolat gauna dėmesio energiją su tam tikras idėjiniais papildymais. Vadinasi, jis gauna energijos ir gali gyventi toliau. Jo sąmonės dalis toliau sėkmingai gyvena Amžinybėje ir toliau kuria gyvenimą, tuo tarpu jo sielos dalis jau gali būti naujame įsikūnijime ir kaupti naujas patirtis, bet kartu iš Archimedo naujojo gyvenimo jo įsikūnijusi sąmonė gali paimti idėjų ir perkelti į naująjį įsikūnijimą. Painu. Tikrai taip, kitaip ir būti negali, nes tas neregimasis pasaulis yra toks nuolat kintantis, atsinaujinantis ir greit keičiantis materijos formas, kad jums sunku suvokti jog statiškumo nėra. Yra nuolatinis kitimas.
Vienu metu jūsų buvęs įsikūnijimas Žemei gali jau ir nebeegzistuoti, o jeigu kažkas suranda kažkokią informaciją ir apie jus pagalvoja, tas gyvenimas vėl egzistuoja. Kas vyksta, kai nebeegzistuoja gyvenimas? Taip ir supraskite, nėra dėmesio energijos ir nebėra to gyvenimo. Yra dėmesio energija – yra gyvenimas.
Tą dėmesio energiją gali sufokusuoti ir sielos aukštesnioji sąmonė, ir Dvasios Mokytojai, ir pats Kūrėjas. Tokiu atveju, to įsikūnijimo gyvenimas tęsiasi ir vykdo savo naujas programas. Jūsų buvusių įsikūnijimų sąmonė gali būti daug aukštesnė nei dabartinė, bet to įsikūnijimo niekas, tarkim, neprisimena. Bet tos sąmonės energinis laukas yra labai aukštas, jis negali išnykti, net negaudamas dėmesio energijos. Žemiškoji jūsų sąmonė gali nepasiekti to energinio lygio ir sąmonės dalelytės nesusijungia, bet aukštesnioji sielos sąmonė tą įsikūnijimą vertina, tas įsikūnijimas neišnyksta, bet įgauna būdravimo sąmonę. Ir jis susiaktyvins tada, kai jūsų žemiškoji sąmonė pajėgs sukurti tokius aukštus impulsus, kad pažadintų tą buvusio įsikūnijimo sąmonę. Tą būdravimo sąmonę ir vadinkime saugykla. Joje saugosi buvę pasiekimai, kurie tuoj pat įsitvirtins įsikūnijime, kai tik jūsų vibracijos ir sąmoningumas padidės. Susiliejusios sąmonės dalelytės dviejų įsikūnijimų, apjungia patirtis ir iš eilės, kurioje surikiuoti visi jūsų buvę įsikūnijimai, išnyksta vienas įsikūnijimas. Jis ne visai išnyksta, bet jis įsilieja į dabartį. Ir jeigu Archimedo naujasis įsikūnijimas bus stiprus, jis gali sulieti savo sąmonę su Archimedo sąmone ir visą informaciją ir gebėjimus, kurie atitinka dabartinį žmogaus sąmonės lygį, įtvirtinti naujajame gyvenime. Tai, kas bus likę žemesnio energinio lygio, tiesiog transformuosis į gerosios energijos sankaupas ir sustiprins dabartinę jėgą. Juo daugiau sąmonių susijungia, tuo įsikūnijime esanti sąmonė tampa aukštesnė, stipresnė.
Jeigu yra labai daug vienodo lygio įsikūnijimų, aukštesniajai sąmonei nėra lengva juos visus išlaikyti. Tai tarsi nereikalingas bagažas, kurį turi vežtis su savimi, nors naudos labai mažai. Todėl kiekvieną įsikūnijimą reikėtų gyventi taip, kad kuo daugiau savo sąmonės dalelyčių susirinktum per savo gyvenimą ir leistum savo aukštesniajai sąmonei labiau susitelkti į tavo dabartinio gyvenimo palaikymą, nei į buvusių gyvenimų palaikymą.