Visatoje egzistuoja dėsniai, kurie įtakoja žmogaus gyvenimą, neatsižvelgiant į tai ar žmogus juos žino ir ar jais vadovaujasi. Taip jūs jau esate susipažinę su dvien traukos dėsnio aspektais. Tai yra traukos dėsnis, kai panašus panašų traukia ir kitas dėsnis – tai involiucinis dėsnis, kai dieviškąją sąmonės kibirkštį paliečia materijos trauka ir Kibirkštis įeina į involiucijos procesą save išreikšdama tam tikroje materijoje. To dėsnio niekas negali paneigti, ar iškreipti. Kiekviena dieviškosios sąmonės kibirkštis siekia save suvokti per materiją. Materija traukia dvasinę sąmonę, kad ši save galėtų patirti materijoje, kad ji galėtų kurti materijoje ir visuose dvasiniuose sluoksniuose, kurie turi bent kokią formos išraišką. Dieviškosios dalelytės, įgavusios gyvybės kibirkštį su džiaugsmu ir didžiule traukos jėga įžengia į involiucijos procesą ir save įkūniją materijoje. Po to jau vyksta evoliuciinis procesas – atvirkštinis traukos dėsnis, kai dieviškoji sąmonė į save traukia materijoje užgimusią savąją sąmonės dalį. Šioje kosminėje kelionėje vyksta dvipusis traukos dėsnis: involiucinis, kai dieviškoji sąmonės dalelytė siekia įeiti į materiją ir evoliucinis, kai materijoje pasireiškusi sąmonės dalelytė siekia grįžti į aukščiausią savo dvasinį lygį.
Yra ir dar vienas traukos dėsnis, kuris yra aktualus konkrečiai žmogui šiuo vystymosi laikotarpiu. Tai, kai per žmogaus kūnus materializuojasi kosminiai dėsniai, kuriuos kuria Aukščiausioji Sąmonė. Tada aktyvesnis yra ne tas traukos modelis, kur panašus panašų traukia, o žmogus pritraukia tai, ką Kūrėjas nori, kad jis pritrauktų į savo gyvenimą. Tiek žemiškas situacijas ir žemiškąją gerovę, tiek kosminius dėsnius, kurie vėliau pasireikš visų žmonių gyvenimuose. Tai truputį panašu į tai, ką jūs vadinate, kai žmogus gyvena pagal Dievo valią. Skirtumas yra tik tas, kad šiuo atveju žmogus nesiekia labai įsiklausyti į savo vidų ir nemėgina savo suvokimo apibūdinti kaip Dievo valios, o tiesiog gyvena Dievo energijos sraute ir per jo gyvenimą teka tai, ką per jį perleidžia Aukščiausioji Sąmonė.
Žmogus, sakydamas, kad gyvena pagal Dievo valią, iš tiesų, tik pareiškia savo siekiamybę, jog nori gyventi pagal Dievo valią. Nes žmogus negali suvokti tikrosios Dievo valios. Net negali atspėti kokia ta valia yra. Galbūt, daugelis iš jūsų gyvenate pagal Dievo valią jau dabar, bet jokiu būdu patys su tuo nesutiktumėte, nes manytumėte, kad esate per prasti ją įgyvendinti, ar esate neišmintingi tai daryti. Deja, klystate. Dauguma žmonių, suvokiančių, kad egzistuoja subtilusis pasaulis ir pasitikinčiu Dievu jau vykdo Jo valią. Toks žmogus atsiveria Dievui, atiduoda savo gyvenimą į Jo rankas ir neprieštaraudamas priima visas gyvenimiškas situacijas, kad ir kokios jos būtų: geros ar sudėtingos. Pirmiausia, toks žmogus palengva atsilaisvina iš karminių blokų, atsilaisvina iš savo įpročių ir prisirišimų ir leidžia per savo sąmonės kanalą tekėti dieviškosios energijos srautams, kurie įtakoja tiek jo, tiek kitų žmonių gyvenimus. Tai jau Dievo valios išraiška per žmogaus sąmonę. Tik to negalima pavadinti naujuoju traukos dėsniu. Čia žmogus tik išskleidžia dieviškąją energiją per save ir įtakoja aplinką su savo aukštomis vibracijomis. Traukos dėsnis, kuris žmogaus gyvenime pritraukia tai, ko siekia Aukščiausioji Sąmonė, veikia kitaip. Per žmogaus sąmonės kanalą pasijungia Dievo valia, kuri suaktyvina naujus traukos srautus. Į žemiškąjį planą yra pritraukiamos energijos, kurios dar neegzistavo Žemės erdvėje ir nedarė įtakos žmogaus gyvenimui. Kam reikalingos tokios naujos energijos? Dėl nuolatinio vystymosi galimybių susikurti žmonijai sau tokią aplinką, kurioje galėtų skleistis ateities gebėjimai. Laikas nuo laiko, į žmogaus sąmonės lauką ir į žmogaus gyvenimiškąją aplinką yra įleidžiamos naujos materijos kūrimo dalelytės, kurios sudaro naujas galimybes žmogaus kūrybai. Jūs jau žinote, kad žmogus nieko nesukurs, kas jau neegzistuoja erdvėje. O norint, kad toje erdvėje egzistuotų kažkas naujas, tai reikia, kad tuos naujus dalykus kažkas pritrauktų į žemišką erdvę. Todėl, laikas nuo laiko, per tam tikras žmonių grupes aktyvuojasi traukos dėsnis, kuris leidžia į materiją pritraukti naujus busimos materijos kodus, kurie išskleis idėjas ir galimybes atsirasti naujiems išradimams, naujoms formoms. Ar to negalima pavadinti tiesiog tam tikrų idėjų nuleidimu iš subtiliojo pasaulio? Ne, nes subtilusis pasaulis atspindi žemiškosios sąmonės vystymosi. Kas sukurta Žemėje, tas pasireiškia ir subtiliuosiuose pasauliuose, nors kartu paėmus, niekas Žemėje neatsiras, ko nėra subtiliame pasaulyje. Čia lyg ginčytumėtės, kas pirma buvo: višta ar kiaušinis. Bet juk pirma buvo idėja ir ta idėja įsitvirtino tiek subtiliame plane (kaip višta), tiek ir materialiame plane (kaip kiaušinis). Vadinasi, višta ir kiaušinis atsirado tuo metu, kai atsirado idėja apie materiją. O jau kas labiau įtakojo gyvenimą, višta ar kiaušinis, taip ir lieka nebesvarbu, nes jie vienas kitą įtakoja vienu metu.
Norint paskatinti Žemės ir žmogaus virsmą, yra sukuriama idėja ir ji naujai įsitvirtina tiek subtiliame plane, tiek materijoje. Bet reikalinga sukurti trauką tarp tos idėjos materijoje ir tos idėjos subtiliame plane. Tos traukos dėka, materialiame plane iš subtiliojo plano pritraukiamos tam tikros materialių dalelyčių kombinacijos, kurios leidžia naujai idėjai materializuotis. Žmogus tada gali realizuoti tas galimybes savo gyvenime, nes žemiškoje aplinkoje jau yra tam reikalingos materialios dalelytės iš kurių tos idėjos sukuriamos. Taip veikia dieviškoji trauka.
Aukščiausioji sąmonė per žmogaus sąmonės kanalą įtvirtina idėją subtiliajame plane ir sukuria materijos dalelytes materijoje (žemiškoje aplinkoje). Ir kad vyktų sinchronizacija tų idėjų su galimybe materializuotis, turi tarp jų atsirasti trauka.
Žmogus niekuomet nesidomės tuo, kas jo netraukia. Žinoma, gyvenimas gali tiesiog priversti kažkuom pasidomėti, kuo iki tam tikro momento nesidomėjo, bet iš tiesų, kas jo nedomina, tas neateis į jo gyvenimą. Tarkime, muzikas taip ir gali nugyventi visą savo gyvenimą ir nesupratęs kaip veikia automobilio variklis. Jo gali nedominti technika ir jis niekada ja nesidomės. Kai Aukščiausioji Sąmonė sukuria tam tikrą idėją, ji negali materializuotis nes nėra žmonių, galvojančių apie tą idėją. O kaip gali galvoti apie tai, kas visiškai neegzistuoja? Tiesiog tai neįmanoma. Todėl ir turi susikurti tam tikros traukos dėsnis, kuris leistų įtvirtinti žmogui norą domėtis idėja, kurią jis jau gali apčiuopti per subtiliuosius planus. Kol ta idėja nebuvo pasiekusi subtiliųjų planų, tol ir žmogaus vidinis žinojimas negalėjo apčiuopti tos idėjos. Bet kai Aukščiausios Sąmonės idėja įsitvirtino subtiliajame plane, žmogus jau turi galimybę vienu ar kitu būdu ją įtvirtinti Žemėje.
Aukščiausioji Sąmonė sukūrė idėją, kurią laikas nuleisti į žmogaus gyvenimą ir ją įtvirtina tiek subtiliajame plane, tiek materijoje. Ir tarp tų planų suaktyvina traukos dėsnį, kad idėjos būtų pritraukiamos į žemiškąjį planą. Aukščiausioji sąmonė sukuria dar vieną „vištą ir kiaušinį“ ir turi atsirasti traukos dėsnis, kad tas „kiaušinis“ būtų „vištos“, o ne „krokodilo“.
Teorija gal ir paini, bet tikslai labai paprasti. Pagal tam tikrą žmonijos vystymosi kryptį yra numatyti tam tikri žmonijos gyvenimo pokyčiai. Ir kad jie vyktų yra sudaromos sąlygos naujoms idėjos įsitvirtinti žmogaus gyvenime. Daugelis žmonių mąsto, kad visuotinė pažanga atsispindi per išorinės veiklos laimėjimus. Ir tai savo laiku buvo tikra tiesa. Kol žmogus gyveno su aktyvia antrąja čakra, tol išorinės veiklos pasiekimai buvo patys svarbiausi. Bet, pasižiūrėkite į tai, kad žmogus turi septynias čakras ir visos jos atsakingos visai už skirtingas sritis (pirmoje knygoje rašoma apie čakras). Šiame sąmonės augimo cikle aktyvi buvo antroji čakra, tai yra žmogaus pažangos kūrimas materijoje. Žmogaus saviraiška išoriniame pasaulyje. Dėsninga numatyti tai, kad pereinant į trečią sąmonės ciklą, aktyvinasi vidinis pasaulis. Vadinasi, turi susikurti aiški pažanga vidinio pasaulio išraiškos. Tai nėra kelionės po subtiliuosius planus, bet tai yra gebėjimas valdyti savo jausmus, mintis ir vidinę būseną taip, kad vidinių pastangų dėka susikurtumėte tokią materiją, kurios norite. Yra daugybė idėjų, kurios jau yra įsitvirtinusios tiek materijoje, tiek nematerijoje, kurios atitinka trečios čakros sklaidos galimybes. Bet kol kas jų yra nelabai daug, todėl ir sukuriamos naujos idėjos, kurios įsitvirtina tiek subtiliame plane, tiek žemiškajame plane. Jūs matote kiek smarkai keitėsi žmogaus gyvenimas pasitelkiant naujas technologijas. Prieš porą šimtų metų visa tai buvo galima apibūdinti kaip fantazija. Bet sėkmingai išsiskus antrajai čakrai, tokią technologijų pažangą buvo įmanoma sukurti. Dabar, kai įsisuka trečioji čakra, tai atsivers daug naujų sričių, kurios atsiskleis per vidinio pasaulio saviraišką. Šiandieną jums daug kas, apie ką jau buvo kalbėta, atrodo kaip fantazija, bet atėjus laikui taps paprasta realybė. O iki šiol jums buvo kalbama tik apie tai, kas jau egzistuoja subtiliuose planuose ir kas jau laiks nuo laiko buvo žmogaus gyvenime išgyventa. Jei ne daugumos žmonių, tai atskirų žmonių. O dabar sukurtos idėjos yra visiškai naujos žmogaus suvokimui, bet jos palengva įsitvirtins žmoguje kaip naujos galimybės ir žmogaus gyvenimas vėl keisi. Tobulės, bet ne išorinis pasaulis, o vidinis. Šis virsmo laikas, kai žmogaus sąmonei reikės išmokti labiau sutelkti dėmesį į savidiscipliną, savęs suvaldymą ir savo energijų išgryninimą bus sudėtingas. Nes pagautas inercijos, žmogus labiau linkęs sutelkti dėmesį į savo išorinį gyvenimą. Nesvarbu ar jis jam sėkmingas, ar nelabai sėkmingas, bet aiškus ir pažįstamas. Todėl vieni žmonės tą virsmo laikotarpį gali palaikyti tragedija ir Dievo bausme, o kiti net nepastebės, kaip pereis prie naujų įpročių, naujų idėjų suvokimo ir pritaikymo savo kasdienybėje. Žmogaus gyvenimas keisis. Tai yra faktas, kuris yra numatytas aukščiausiuose planuose. Jo nepaneigsi, kaip žmogus negali paneigti Visatos dėsnių. Jie egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus, nes tai ne žmogaus kūryba. Kad žmogus turės išmokti gyventi sutelkęs dėmesį į vidinį pasaulį – tai taip pat nekintantis faktas. O kad nebūtų baimės, kad jūsų gyvenimas griūva, šiuose tekstuose ir kalbama: žmogaus ateitis bus kitokia, nei žmogus dabar geba ją nuprognozuoti. Jis bus kitokia. Ar galima pavadinti ją sunkia? Žinoma ne, negi naujos technologijos apsunkino jūsų gyvenimą? Žinoma, kai kur jos panaudojamos nelabai geriems dalykams, bet visumoje jūsų gyvenimą padarė daug įdomesniu, paprastesniu, kokybiškesniu. Juk su pakinkytu arkliu pasaulio neapkeliausi per10 dienų. Dabar su naujomis technologijomis jūs tai lengvai padarytumėte. Vadinasi sutaupote labai daug savo žemiškojo laiko naujiems įspūdžiams patirti, naujiems darbams įgyvendinti.
Taip bus ir su vidinio pasaulio pokyčiu. Jūs tik palengvinsite savo gyvenimą. Nebebus tam tikrų griežtų apribojimų materija. Nebebus tam tikrų suvaržymų ir nebereikės tiek daug laiko skirti tam, kad išgyventumėte. Nereiks daug laiko ir energijų skirti maistui, būsto išlaikymui ir kitokiems materialiems dalykams. Tiesiog būsite mažiau apriboti erdve, laiku ir materija. Žmogui, įpratusiam gyventi savo troškimų ir ambicijų pasaulyje nebus lengva, nes materializuosis visos jų aistros. Nemanykite, kad tai puiku. Pagalvokite, jei negalėtumėte valdyti savo aistrų, greičiausiai save labai greitai sunaikintumėte. Dabar, kai jūsų mintys dar nėra pajėgios greitai materializuoti, tai jūs spėjate ir atsisakyti tam tikrų savo aistrų, troškimų. O kai mintys materializuosis akimirksniu, nespėsit net pastebėti, kaip jau ką nors būsite nužudę, ar padarę dar kokių negerų dalykų. Todėl ir sakau, kad vieniems tas virsmo laikas gali atrodyti kaip gyvenimas pragare, o kitiems, kaip aukso amžiaus atsivėrimas jų dabartyje. Nenustebkite, kad tai vyks ir vyks ne kada nors, o jau dabar.