Aukščiausioji Sąmonė, norėdama įtvirtinti savo sąmonės dalelytes materijoje, turėjo sukurti traukos dėsnį, kuris sąmonės dalelytę įtvirtintų tam tikrame sąmonės lygmenyje. Kiekviena sąmonė turi savo erdvę, kuriame ji gali egzistuoti, gyventi ir veikti. Vadinasi, tą sąmonės dalelytę kažkas laiko būtent jai skirtame sąmonės lauke.
Nuolat kalbame apie tai, kad žmogus privalo atlaisvinti savo sąmonės blokus ir pakelti savo suvokimą į aukštesnį lygmenį. Pavyzdžiui, jūsų žemiškoji sąmonė susilieja su jūsų aukštesniąja sąmone – jūs tarsi pereinate gyventi į kitą energinį lauką, tačiau jūsų kūnas lieka gyventi žemiškoje aplinkoje. Jūs galite pajusti diskomfortą, nes atsilaisvinusi sąmonė jūsų suvokimą perkelia į kitą lauką, o kūnas lieka žemiškoje aplinkoje. Tokiu atveju galite pajausti, kad negebate valdyti savo kūno ir savo psichikos. Atsiranda nesvarumo jausmas, galvos svaigimas ir kiti šalutiniai pojūčiai.
Ką daryti, kaip kelti savo sąmoningumą, nepažeidžiant savo žemiškosios sąmonės ir gebėjimo gyventi Žemėje? Tokiu atveju vis primename, kad reikia įsižeminti. Jūs žinote, kad negatyvūs jausmai, mintys yra labai grubios energinės struktūros, ir jos jūsų sąmonę laiko prispaudusios žemame energiniame lygmenyje. Tai jūs labai prižemina, bet neįžemina. Norint kelti savo sąmoningumą, reikia suprasti, kaip veikia traukos dėsnis, kuris leidžia aukšto energinio dažnio sąmonei egzistuoti materijoje.
Pagal Visatoje egzistuojantį traukos dėsnį, kiekviena aukštosios sąmonės dalis yra traukiama įsitvirtinti materijoje. Taip vyksta involiucinis procesas. Kartu vyksta ir atvirkštinis – evoliucinis procesas, kuris skatina žmogų tobulėti. Taip subtilusis laukas traukia į save sąmonės dalelytes, kurios yra įsitvirtinusios materijoje. Abipusis traukos dėsnis leidžia vykti nuolatiniam involiuciniam–evoliuciniam procesui, per kurį sąmonės dalelytės gali save pažinti, gali savyje sukurti naujos energijos kiekius ir juos panaudoti savo veikloje bet kuriame energiniame lygmenyje, kuriame ta sąmonės dalelytė gyvena.
Jeigu neegzistuotų traukos dėsnis, sąmonės dalelytės egzistuotų viename sąmonės lauke. Šitokia erdvė yra – tai nebūties sąmonės laukas, kuriame sąmonės dalis tik egzistuoja, bet savęs dar neužfiksuoja. Tai AŠ ESU sąmonės laukas. Šiame sąmonės lauke neveikia gravitacinė jėga. Sąmonė tiesiog egzistuoja, tačiau veiksmas ten nevyksta. Kai sąmonė yra paveikiama gravitacinės jėgos, tada prasideda procesai: iš AŠ ESU sąmonės lauko pereinama į AŠ ESU, KAS ESU sąmonės lauką – prasideda involiucinis procesas.
Atskira sąmonės dalelytė, veikiama gravitacinės jėgos arba vidinio pašaukimo jėgos, save nuleidžia į materiją. Nuleisdama save į materiją, ji pereina per tam tikrus sąmonės sluoksnius, save apaugina tam tikromis žemesnės sąmonės dalelytėmis (tam tikrais kūnais) ir įtvirtina save žemiausiame energiniame lauke, kuris numatytas jos vystymosi kelyje.
Viena, kas leidžia tai subtiliai sąmonės dalelytei išsilaikyti materijoje, tai sužemėjęs (sutankėjęs) energinio kūno vibracinis laukas. Sąmonės dalelytė – Kibirkštis, perėjusi per visas sąmonės sužeminimo stadijas, save apgaubia vis tankėjančiu energiniu lauku, kuris įtvirtina Kibirkštį tam tikroje materijoje. Bet tie energiniai kūnai tik prižemina sąmonės dalelytę, bet neįžemina. Įžemina gravitacinis centras, centras, kuris pritraukia sąmonės dalelytę iš subtiliojo pasaulio į materiją. Šiuo atveju tas gravitacinis centras yra Žemės energinis laukas, kuris yra užpildytas meilės energija.
Žemė – tai Visatos Kūrėjo sukoncentruota meilės energija, kuri į save traukia bet kurias sąmonės dalelytes, kurios turi prigimtinį sąskambį su Žeme. Jei nebūtų sąskambio, tai nebūtų traukos. Kaip jau buvo kalbėta, Visatos Kūrėjas arba Aukščiausioji Sąmonė tiek subtiliajame lauke, tiek materijoje įtvirtina tam tikras idėjas, kurios tarpusavyje turi sąskambį. Tai ir sukūrus Žemę bei jos gyventojus, pirmiausia buvo įtvirtintas sąskambis tarp Kibirkšties ir Žemės. Žemės branduolyje sukoncentruota meilės energija tapo gravitaciniu centru, kuris į save traukia aukščiausios sąmonės dalelytes, kad jos meilės energijoje galėtų išskleisti savo išmintį.
Kai žmogaus žemiškoji sąmonė susilieja su jo paties aukštesniąja sąmone, energiniai kūnai keičia savo vibracinį dažnį. Juose lieka vis mažiau negatyvumo, jie tampa lengvesni ir, kartu, tas atsilaisvinimas nuo negatyvumo tarsi išderina gebėjimą normaliai jaustis Žemėje, kurioje to negatyvumo su kaupu.
Ką daryti žmogui, kuris siekia savo sąmonės atlaisvinimo, bet kartu suvokia, kad turi gyventi Žemėje?
Reikia prisiminti, kad negatyvumas tik prižemina, tačiau neįžemina. Įžemina tik meilės energija. Juo didesnis žmogaus sąmoningumas, tuo labiau jis turi susikoncentruoti į veiklą, kuri atspindėtų meilės energiją. Meilė, atjauta, supratingumas įžemina sąmoningą žmogų. Bet tai turi būti ne vien besąlyginės meilės jausmas. Jausmas – tai tik viena iš trijų pagrindinių sudedamųjų dalių, ir jeigu neveiks protas ir nebus veiksmo, tai tas meilės jausmas nelabai padės įsižeminti. Įsižeminti padės jūsų veiksmas, kuriame atsispindės jūsų gebėjimas atjausti, palaikyti, mylėti. Tame veiksme turi atsispindėti jūsų tyra širdis ir aiškus suvokimas, kam ir kaip padėti, kad meilės energija įsitvirtintų kitų žmonių gyvenimuose.
Negi jūs galite vieni sutvarkyti žmonių gyvenimą, kad visi būtų laimingi? Tikrai ne, nes ne tokia Kūrėjo valia. Kiekvienas žmogus turi prisidėti prie visuotinio virsmo, visuotinės pažangos. Todėl jūs negalite už kitą padaryti to, ką jis turi pats padaryti. Jūs galite tik su savo atjauta, supratingumu ir turimomis žiniomis pagelbėti kitam žmogui susivokti savo gyvenime ir padėti jam pradėti gyventi pagal tam tikrus principus. Ir ne vien apie pagalbą kitam kalbama. Svarbiausia, suderinus savo minčių, jausmų ir veiksmo vibracijas su Žemės meilės energija, įgyvendinti savo asmenines užduotis, įgyti savo asmenins patirtis ir išskleisti savo sąmoningumą.
Kol jūsų širdis nebus tyra, tol jūs negebėsite išlaikyti ryšio su Žemės meilės energija, kuri yra jūsų gravitacinis centras, jūsų įžeminimas materijoje. Todėl žengiant savo sąmonėjimo keliu, yra labai svarbu išlaikyti savo širdį tyrą. Tyra širdis atspindi tai, kad jūsų ego yra suvaldytas, kad jūsų energiniame lauke nedaug negatyvių energijų, mažai karminių blokų. Jūsų sąmonė atlaisvėja, ji kyla į naujas pažinimo erdves, bet jūs vis tiek liekate gyventi Žemėje ir turite išmokti joje įsitvirtinti. Turite sugebėti įvaldyti savo meilės energijos jėgą taip, kad ji leistų skleistis jūsų kūrybai žemiškoje ir subtiliojoje erdvėje.
Kūryba – tai veiksmas. Veiksmas, kurį motyvuoja tyra širdis, kuris per save išskleidžia poveikio jėgą. Ne kiekvienas jūsų veiksmas sujudina kito žmogaus norą siekti sąmoningumo. O taip turėtų būti nuolat. Tai neturi būti mokymai ar nurodymai – tai turi būti paprasčiausias veiksmas, kuris tiesiog suteiktų jėgų žmogui keistis. Vadinasi, kitą žmogų jūs galite įtakoti tik savo vidine būsena, kuri pas jus yra stipri ir aukštų vibracijų. Kol to nėra, tol jūs neturėsite poveikio jėgos. Veiksmas vyks tik siauroje veikimo amplitudėje. Jūsų erdvė ir laikas bus labai apribotos amplitudės. Ir tai nėra labai gerai, nes žmogaus mintis gali būti labai stipri, o veiksmas, kuriame atsispindi aukštesniosios sąmonės išmintis ir meilė, turi ypatingą jėgą, gebančią materializuoti kitokią aplinką.
Jūsų Žemė yra sudaryta iš meilės energijos, tad joje gali gyvuoti labai aukštos sąmonės būtybės, kartu tai leidžia šioje erdvėje pasireikšti ir jūsų aukštesniajai sąmonei. Vadinasi, jūsų veikimo amplitudė gali būti žymiai didesnė laiko ir erdvės atžvilgiu, nei yra dabar. Bet turite suvokti, kad norėdami išlaikyti didelę veikimo amplitudę, jūs turite save gerai įžeminti. Jūs turite veikti sąskambyje su Žemės meilės energija.
Jūsų fizinį kūną veika Žemės gravitacinis laukas, o jūsų aukštesniąją sąmonę veikia Žemės gravitacinis centras, kurį sudaro Kūrėjo sukoncentruota meilės energija. Jei norite išlikti Žemėje sąmoningi, kūrybingi ir gebantys suvokti žemiškąjį gyvenimą, turite įsižeminti, suderinę savo žemiškąją veiklą su Žemę sudarančią meilės energija. Tik veiksmas, suderintas su jūsų tyra širdimi, leidžia jums išlikti įsitvirtinus šioje materijoje. Prisižeminimas išlaiko jūsų aukštesniosios sąmonės dalelytę Žemės erdvėje, bet apriboja jos galimybę tobulėti, o įsižeminimas suteikia jėgos sąmonės dalelytei vis labiau save pažinti, išskleisti ir veikti vis didesnėje laiko ir erdvės amplitudėje.