Kai susilieja žmogaus žemesnioji sąmonė su aukštesniąja sąmone, žmogus geba suvokti naujus Visatos dėsnius. Mes jau kalbėjome apie skirtingas aukštesniųjų planų sąmones. Kalbėjome apie sielos sąmonę, kuri nuolat būna įsikūnijime, apie sielos aukštesniąją sąmonę, kuri sukaupia visas žemiškas patirtis, apjungia jas, suskirsto pagal vibracijų lygį ir panaudoja savo vidinei kūrybai. O jeigu yra daug neigiamų energijų, tai grįžta į Žemę ir jas transformuoja. O sukauptos gerosios energijos sankaupos jau leidžia sielos aukštesniajai sąmonei kurti savo lygmenyje.
Norėtųsi pakalbėti apie tai, kad žmogui suvokus, kas yra aukštesnioji sąmonė ir subtilusis pasaulis, atsiranda galimybė tuose pasauliuose gyventi su aktyvia savo aukštesniąja sąmone. Tai didžiulė patirtis, kurią gali išgyventi žmogus, būdamas įsikūnijime. Žmogui pasiekus penktąjį sąmonės lygį ir sugebėjus susijungti su savo aukštesniąja sąmone, jo žemiškoji sąmonė lieka aktyvi ir „gyva“ net ir po žmogaus mirties. Siela išlaiko galimybę būti aktyvia žemiškajame plane ir po kūno mirties, jai nėra problemų materializuoti savo kūną iki regimo, kai kada ne visiems regimo kūno, ir atlikti žemiškus veiksmus. Pakylėtieji Valdovai ir daugelis kosminių būtybių gali funkcionuoti tik tam tikrame energiniame lauke, todėl didžioji dalis jų gali tik sutelkti savo dėmesio energiją į Žemę ir perduoti idėjas žmonėms, tiems, kurie geba juos pajusti ir išgirsti. Jie gali būti patarėjais, globėjais, mokytojais, bet patys veikti žemiškoje aplinkoje negali. Žmogus, gebantis pajusti Mokytojus, gali įsiklausyti į jų siekius ir išskleisti jų energijas bei jų norus per savo veiksmus. Bet kai aukštesniojo plano gyventojai, įėję į įsikūnijimą Žemėje, geba savo žemiškąją sąmonę taip pakylėti, kad ji visiškai susilieja su aukštesniąja sąmone, jie, tokiu atveju, išlaiko galimybę būti žemiškajame plane ir po kūno mirties. Jie gali save materializuoti bet kada, bet kokiame laike ir bet kokiose sąlygose. Tai priklauso tik nuo jų noro ir nuo jų užduočių. Tokią būtybę nepavadinsi nei žmogumi, nei siela, nei dvasia, nes ji apjungia viską vienu metu. Tai aukšto energinio lygmens būtybė, kuri per inkarnacijas įvaldė žemiškąją sąmonę taip, kad ją geba pasitelkti bet kuriuo metu. O kartu, su žemiškosios sąmonės pagalba, gali save materializuoti žemiškoje aplinkoje. Todėl ir yra aukštesniųjų būtybių (tai yra, jūsų pačių aukštesniųjų sąmonių) siekiamybė įvaldyti savo žemiškąją sąmonę taip, kad jos pagalba būtų galimybė materializuotis materijoje, nekuriant naujų sielų ir neišgyvenant viso atskirties nuo sielos laikotarpio. Yra sutaupoma energija ir žemiškasis laikas.
Pagalvokite: jūsų sielos aukštesnioji sąmonė sukūrė idėjas, kurias nori transformuoti į žemiškąją aplinką. Ir ką ji tokiu atveju daro? Sukuria naują sielą, leidžia ją į inkarnaciją, apgaubia ją karminiu dėsniu, ir gimsta vaiku, kuris nieko nemoka ir nesugeba. Kiek daug reikia laiko, kol vaikutis užauga sąmoningu žmogumi. O be to, visados lieka galimybė žmogui įsijungti į žemiškąjį gyvenimą taip, kad jis visai pamiršta apie sielos planus. Ir niekada nėra garantijos, kad tame įsikūnijime aukštesnioji sielos sąmonė gebės išskleisti savo idėjas. Tokiu atveju, jos sukurta siela vėl grįš į subtilųjį planą, vėl lauks momento, kada bus galima geriausiai išskleisti tas idėjas ir vėl gims. Gims su savo karma, su šeimos karma, šalies karma ir vėl neaišku, kaip jai pavyks susivokti Visatos tiesose ir įgyvendinti tai, ką sukūrė jos aukštesnioji sąmonė. O kai žmogus susilieja su savo aukštesniąja sąmone, būdamas įsikūnijime, tada visi procesai labai pagreitėja. Sakysite, juk gyvenat amžinybėje ir nėra kur skubėti, bet juk viskas labai greitai kinta, ir jeigu kelis įsikūnijimus jūsų žemiškoji sąmonė neišsiskleidė, tai sielos aukštesniosios sąmonės idėjos nebetenka prasmės. Ji neberealizuoja to, ką buvo sukūrusi. O tai jau nėra gerai, nes minties energija nepavirto į veiksmo energiją ir nesukūrė papildomos energijos. Vadinasi, aukštesnioji sielos sąmonė sunaudojo tam tikrą kiekį energijos idėjos kūrybai, o grąžos negavo, nes jos kūryba neįgavo tinkamos formos ir nesukūrė papildomos energijos. Aukštesnioji sąmonė silpsta ir negali pakylėti savo veiklos į aukštesniuosius planus, kurių ji dar nepažino. Ji gali pakliūti į tam tikrą uždarą ratą, kaip dažnai į jį pakliūva pats žmogus: vidinė energija silpna, trūksta jėgos sėkmei sukurti, o jeigu nesikuria sėkmė, tai vidinė būsena nepasipildo papildoma energija, ir žmogus silpsta. Jis nebegali suvokti aukštesnių planų, nes nepakanka energijos savo sąmonei pakylėti. Vėliau nepakanka energijos ir žemiškojo kūno sveikatai išlaikyti. Su sielos aukštesniąja sąmone vyksta tie patys procesai. Tiesa, tie procesai vyksta visuose planuose. Jeigu trūksta vidinės energijos, sąmonė negali pakylėti savęs į aukštesnį energinį lygį. Skirtumas tik tas, kad sielos aukštesnioji sąmonė savo idėjų realizacijai turi daugiau laiko. Ji tam gali skirti kelis įsikūnijimus. Tiesa, jeigu ji mato, kad žmogus visiškai negeba realizuoti jos idėjų ar net degraduoja, tada ji nutraukia to žmogaus egzistavimą žemiškame plane anksčiau laiko. Taip sielos aukštesnioji sąmonė sutaupo savo laiką. Žinoma, tokie žmogaus gyvenimo nutraukimai neįmanomi bet kada, tik aukštesniajai sielos sąmonei panorėjus. Tai būna suderinama ir su Karmine Valdyba, ir su aukštesnėmis instancijomis, ir, svarbiausia, su esybės sąmone. Jeigu yra jos palaikymas, tada jau vyksta sielos susigrąžinimo procesas. Matote, kai kada žmogus anksti miršta ne vien dėl likimo jam sukurtos programos, o dėl to, kad jis nesugebėjo įsiklausyti į savo sielos uždavinius arba net grubiai juos ignoravo, todėl nebeliko prasmės to žmogaus laikyti įsikūnijime. Jūs gi suvokiate ir matote, kaip dažnai miršta žmonės, to net nesitikėdami. Ir suvokiate, kad nuo jūsų asmeninių norų nepriklauso gyvensite ar mirsite. Tai priklauso nuo jūsų aukštesniųjų planų arba nuo karminės linijos, kurią atsinešėte su gimimu. Bet, jeigu jūs siekiate pažinti save subtiliuosiuose planuose, arba tiesiog gebate gyventi darnoje su kosminiais dėsniais, tai jūsų gyvenimo linija gali būti pratęsiama. Ir jums atsiranda tarsi antras šansas gyventi. Reikėtų vertinti tokią galimybę, nes trečio šanso niekas nebeduoda. Nebent jūsų gyvenimo linijai pratęsti savo energiją paaukoja jūsų artimieji – tiek mirę, tiek gyvieji. Bet, tokiu atveju, jie susilpnėja, jie prisiima sunkesnę karminę naštą. Vadinasi, dėl jų jūs turite dar labiau pasistengti, nes įmanoma grąžinti tą gautą energijos kiekį iš kitos sielos, jums to savo žemišku protu ir nesuvokiant. Čia ir vėl viskas priklauso nuo aukštesniojo plano sutarčių.