Penktajame sąmonės augimo cikle, žemiškajai sąmonei susiliejus su aukštesniąja sąmone, žmogus geba keliauti per subtiliuosius pasaulius realia forma. Gali juos matyti, gali juose veikti, bendrauti su aukštesniojo plano gyventojais, gali kartu kurti. Žemiškoji sąmonė taip prisiderina prie subtiliųjų planų, kad, kūnui mirus, ji nejaučia jokio pokyčio. Ji toliau gali lengvai keliauti po subtiliuosius planus ir visados būti Žemėje, nors artimieji gali jo ir neužfiksuoti, nejausti. Bet, tokiu atveju, ta kosminė būtybė, kurios žemiškoji sąmonė susiliejo su sielos sąmone ir su sielos aukštesniąja sąmone, nejaučia diskomforto būdama Žemėje, kai jos nemato kiti žmonės. Čia vyksta kitoks bendravimas. Pavadinkime šią struktūrą nemirtingąja siela. Nemirtingoji siela bendrauja su kitų žmonių aukštesniąja sąmone. Ir tas bendravimas būna labai aiškus, tikslus, prasmingas. Aukštesniajai sąmonei ne visados suvokiami visi gyvenimo niuansai žemiškajame plane, tai ji tikrai turi ko paklausti nemirtingos sielos. Nemirtingoji siela gali save materializuoti žemiškajame plane tam tikram momentui, pvz. pasirodo žmonėms su tikslu juos paskatinti vertinti savo subtiliąsias galias. Kai kada materializuoja save ilgesniam gyvenimui, bet jau suteikia sau kito žmogaus formą, kad nesukeltų įtampos žmonėms, kurie jį pažinojo. Tokių nemirtingų sielų yra tikrai daug ir negalima jų maišyti su vėlėmis. Nemirtinga siela – tai sąmoninga būtybė, gebanti gyventi keliuose planuose vienu metu. Šios nemirtingos sielos suteikia daug energijos savo aukštesniajai sąmonei. Ne tik energijos, bet ir realizacijos galimybių. Kiekviena esybė siekia turėti tokių sielų, bet ne kiekvienai tai pavyksta padaryti. Žemiškajame plane egzistuoja laisvos valios principas ir žmogaus valia lemia, ar jo siela taps nemirtinga būtybe visuose planuose, ar, vis tik, žemiškoji sąmonė mirs (išsiskaidys) mirus kūnui.
Žiūrint iš žmogaus pozicijų, tai visos sielos yra nemirtingos, bet žiūrint iš aukštesnių pozicijų, matoma, kaip sunyksta sielos sukurta žemiškoji sąmonė, vadinasi, jos dalis miršta. Ir norint toliau reinkarnuotis, ji turi pereiti visą įsikūnijimo procesą, kartu sukuriant ir naują žemiškąją sąmonę.
Penktajame sąmonės augimo cikle jūs tapsite nemirtingomis sielomis. Žinoma, jūs turėsite teisę įsikūnyti į Žemę, pagal visas taisykles – nuo gimimo iki mirties. Bet galėsite ir neįsikūnydami Žemėje ją lankyti, joje gyventi ir kurti, jeigu manysite, kad to reikia. Yra tik vienas niuansas – penktajame sąmonės augimo cikle jūs peržengiate savo laiką. Jūs žinote ir galite daug daugiau, nei tai leidžia padaryti žemiškoji aplinka dėl savo žemų vibracijų ir sąmonės ribotumo. Todėl jūs ir neskubėsite į įsikūnijimą, jūs daugiau veiksite būdami nemirtingomis sielomis. O atėjus tinkamam laikui, pakilus žemiškosios aplinkos vibracijoms, įsikūnysite į Žemę ir galėsite toliau tobulėti bei siekti savo sąmonės pakilimo į šeštąjį sąmonės gyvavimo ciklą. Būdami nemirtingos sielos, negalite peržengti į šeštąjį ciklą, nebūnat tiesioginiame įsikūnijime Žemėje. Nes tik įsikūnijant per gimimą yra patikrinama, ar sąmonė išlaiko praėjusių gyvenimų prisiminimus ir patirtis. Ar ji išlaiko savo kontaktą su savo aukštesniąja sąmone. Žemiškosios vibracijos gali užspausti prisiminimus, ir jūs galite vėl apriboti savo vidinius gebėjimus. Bet dažniausiai tas apribojimas ilgai netrunka. Tokios sąmonės žmogus geba greitai save prisiminti ir susitelkia į vidinius dalykus, nesureikšmindamas žemiškojo gyvenimo.