Einant kibirkščiai į Žemę, ji pereina per visus energinius sluoksnius ir joje įsitvirtina įvairios energijos. Tai sudaro sąlygas žmogui pažinti save per veiksmą. Kai kada žmogus tiesiog žino. Jis nebūna skaitęs, nekalbėjęs tam tikrom temom, o tiesiog žino. Tas žinojimas ir yra iš to, kad jo struktūroje yra visa informacija. Visos Visatos, visų energinių sluoksnių informacijos ir atlaisvėjant sąmoningumui ta informacija atsiveria. Atsiranda žinojimas. Involiucijos metu kibirkštis į save sugeria įvairias energijas, evoliucijos metu – išskleidžia, bet skaida prasideda nuo materialus taško. Ir labai svarbu kokias energijas pradėsite „išvynioti“. Involiucijos metu susispaudžia Gėrio ir Blogio energijos. O žmogaus minties, jausmo, veiksmo dėka atsiveria ta energija su kuria yra jūsų vidinis sąskambis. Jeigu žmogaus ego yra stipriai veikiantis, tai evoliucijos metu sąmonė kyla per negatyvumą skatinančias energijas ir susiduriate su struktūromis, kurios yra aktyvios blogio sraute.
Į Žemę dažniausiai sugrįžtate dėl neišmoktų pamokų. Geriausiai savo struktūrą išvalyti galima pačiame žemiausiame energiniame lauke, kur energija yra labiausiai sukoncentruota. Kai žmogus sugeba save pažinti, atsilaisvinti nuo neigiamų įpročių, būsenų, jis savyje sufokusuoja Kūrėjo šviesą ir išėjus (mirus) į subtilųjį planą yra daug lengviau prasmingai dirbti. Jeigu neišsivalote materijoje, tai subtiliajame plane liekate tam tikrame sąstingyje. Pasaulyje, kuris nepasižymi didele kūryba, o daugiau lieka apmąstymuose, savianalizėje. Kūrybos nėra, veiksmo nėra. Siela tiesiog užsiblokuoja žemesnių vibracijų lauke. Nekalbu apie astralą – kur patenka sielos, sufokusavusios savyje galingus neigiamus srautus. Daugumos žmonių sielos išeina į tam tikrus planus, kuriuose analizuoja savo patirtis, suformuoja situacijas karmos atidirbimui (negatyvios energijos transformavimui į teigiamą) ir vykdomos kitos užduotys, kurios nėra labai reikšmingos kibirkšties gyvenimui.
Kibirkštis – tai Visatos Kūrėjo sąmonės dalis, kuriai duodama individualybė ir gebėjimas savarankiškai veikti. Bet veikti ji gali tiek subtiliame plane, tiek materijoje. Kibirkštis pagal savo paskirtį (energijų derinį – dėsnių, principų derinį) pasirenka savo saviraiškos variantą. Ji gali būti Arkangelu, gali būti Viešpačiu – pasaulio valdovu, gali būti sielos Mokytoju, Vedliu, Angelu ir Žmogumi. Bet kuriame subtiliajame lygmenyje kibirkštis gali savarankiškai veikti. Ji suvokia Visatos dėsnius ir principus. Žino kiekvienos energijos veikimo galias ir tikslus. Gali naudotis tam tikromis savo galiomis ir kurti gyvenimą savo pasirinktame lygmenyje.
Per kiekvieną sąmonės lygmenį eina Gėrio ir Blogio energijos srautai. Vadinasi, bet kuriame lygmenyje bus situacijų, kai reikia rinktis. Subtiliojo pasaulio erdvėse Gėrio ir Blogio energijų srautai juo arčiau materijos, tuo labiau atsiskiria ir tampa priešingybėmis. O Žemėje ši priešybių kova yra geriausiai išreikšta ir žmogus pajaučia tamsos jėgas. Žemesniame energiniame lauke tamsos jėgos yra grubesnės ir kategoriškiau suvokiančios savo tikslus, o kitos yra subtilesnės ir aiškiau suvokiančios Visatos Kūrėjo tikslus, tai yra, kaip padėti žmogui pasirinkti šviesą ir parodyti spragas, kurias jis turi taisyti. Grubesnės energijos tiesiog piktnaudžiauja savo galia. Tai, kaip nevaldomas žmogaus ego. Egoistiškas žmogus tyčiojasi iš kito žmogaus, gali jį pažeminti, pasmerkti, nuskriausti. Jam net negaila kito žmogaus vidinių išgyvenimų, sutryptų pastangų siekti gėrio. Taip yra ir su žemutiniame astrale esančiomis tamsos jėgomis. Jie gali sunaikinti žmogų, nes taip jie gauna sau energijos. Tai labai grubi energija ir ji lengvai įtakoja žemų vibracijų žmogų. Toks žmogus nevaldo savo pykčio ir kitų blogų jausmų. Kai kada tos tamsos struktūros tiesiog įsitvirtina žmoguje ir susitapatina su jo esme.
Aukštesnio energinio lygio tamsos energijos veikia subtiliau. Čia nebūtina pasireikšti žmogaus aiškiai matomų neigiamų jausmų proveržiams. Jie veikia subtiliau. Tokiu atveju žmogus geba manipuliuoti kitais, savo valioje pajungia silpnesnius. Jis gali veikti labai subtiliai per žmogaus vidines būsenas – per kaltę, savigraužą, liūdesį, pavydą. To blogio energijos išraiška yra ramesnė, bet rezultatai vis tiek vienodai blogi. Žemų vibracijų mintys ir jausmai užspaudžia žmogų ir neleidžia jo sąmonei evoliucionuoti. Neleidžia sielai (po mirties) išeiti į kūrybos zoną, o pasilieka sąstingyje.
Dar subtilesnis tamsos jėgų pasireiškimo lygmuo, kai žmogus daro sprendimus ir nesuvokia ar teisingai daro, ar klysta. Ar bendrauja su šviesos energijomis, ar su tamsos energijomis. Tokio žmogaus energetikoje būna daug tamsių dėmelių tiek iš šio gyvenimo, tiek iš buvusių, nes dar nebuvo progos atlaisvinti ir išvalyti visus tamsos energijų srautus. Žmogui sunku suvokti, kur tikroji šviesa, o kur tik šešėliai, atspindintys tiesą. Nes, kaip jau sakiau, Visatos Kūrėjo sąmonėje yra abu atspalviai ir jie abu yra labai reikalingi. Todėl susivokti kur tiesa, o kur melas, sudėtinga, nes nėra nei tiesos, nei melo. Yra energijos, kurios tiesiog egzistuoja ir viskas priklauso nuo to, kam jas naudoji ir su kokia motyvacija darai tai, ką darai. Aukštesniame plane nekuriama karma, ten energijos tik egzistuoja, bet jų dėka žmogus ir kitos subtilios būtybės gali kurti. Vadinasi ar jos geros, ar blogos pasireiškia tik per žmogaus elgesį, per jo motyvaciją, per jo gebėjimą nevertinti kitų žmonių, o vertinti savo elgesį. Bet kuriame sąmonės lygmenyje žmogus gali susilieti su teigiamomis ir neigiamomis energijomis. Viskas priklauso nuo širdies tyrumo, nuo charakterio, gyvenimo būdo, motyvacijos, ego stiprumo ir t.t. Viskas priklauso nuo pradinės minties taško. Jeigu ji išsitransliuoja iš „užteršto indo“, tai susilies su neigiamomis energijomis, kurios sėkmingai atliks ‚Dvasios Mokytojo“ darbą. Jei žmogaus struktūra kupina neigiamumo, tai būtybės prisijungusios prie jo iš subtiliojo plano irgi bus iš tamsos srauto. Ar tai blogai? Žemiškajame plane tai nėra labai blogai. Ir su blogio energija gali nugyventi gerą gyvenimą, problema atsiranda sielos plane. Nepamirškite, žmogus yra kibirkštis, atėjusi iš Aukščiausios sąmonės šaltinio branduolio. Sielos pagrindą – ašį, sudaro šviesa, tik involiucijos metu ji apsigaubė vis žemesnės sąmonės lauku. Ir jeigu žmogus gyvena blogio energijų apsuptyje, tai ir po mirties siela lieka tame pačiame sraute. Sielos ašis užsiblokuoja ir taip susiformuoja karminiai blokai, kurie pasireiškia per įsikūnijimus, kol atsiranda galimybė sielos šviesai išsiskleisti. Todėl ir rekomenduojama išmokti pažinti save ir sąmoningai gyventi. Išmokti valdyti savo emocijas ir mintis ir taip tikslingai susilieti su gėrio energijomis, kurios leis skleistis sielos vidinei šviesai, o žmogui tai leis jausti gyvenimo pilnatvę ir džiaugsmą.