Trimatėje erdvėje jūsų mintys nuolat kartojasi. Diena iš dienos jūsų galvoje sukasi tos pačios mintys, ir labai reta mintis turi tęstinumą. Retkarčiais sugeneruojate kokią nors idėją, įsiliejate į kūrybinį procesą, tuomet mintis turi tęstinumą. Bet kasdienėse mintyse jo nėra. Dažnai galvojate apie tuos pačius dalykus be jokio tikslo. Stebėkite, kiek laiko sustojate prie tos pačios minties, kiek kartų per dieną gvildenate praeityje įvykusias situacijas, pokalbius? Pamatysite, kad daugybė minčių nesikeičia. Kodėl taip yra? Jūsų minčių srautas atitinka tam tikrą virpesių diapazoną. Jūs neturite siekio ir vidinės jėgos pakilti aukščiau jo. Tai sukuria tam tikrus mąstymo įpročius, ir jūsų mintys nesąmoningai sukasi apie tuos pačius dalykus. Pažangos tokiu būdu nesukursite. Inertiškas mąstymas veda į komforto zoną, kur nėra poreikio patirti, suprasti nieko naujo, kur jaučiatės saugūs, ir tuo pat metu – į sąstingį. Jūsų mintys neturi tęstinumo, kuris simbolizuotų nuolatinį virsmą amžinybėje. Jeigu sustotų laikas ir žmogus turėtų nuolat išgyventi tas pačias situacijas, jam tiesiog tai nusibostų, neliktų prasmės gyventi. O kai vyksta nuolatinis virsmas, jūs galite nuolat patirti tai, ko nepatyrėte anksčiau. Galite naujai išjausti, pamatyti, išgyventi ir kurti vis ką nors naujo. Taip jūs augate ir skleidžiatės, nepažeidžiate Visatoje egzistuojančio nuolatinio virsmo dėsnio. Gyvenantis keturmatėje erdvėje žmogus suvokia, kad netikslinga nuolat galvoti apie tuos pačius dalykus. Jis vertina savo laiką Žemėje, nenori jo švaistyti betikslėms mintims. Jis nemąsto apie tai, kas jau buvo pergalvota, dėl ko nuspręsta ir jau padarytos išvados. Jis keliauja toliau, siekia suvokti naujus dalykus ir jiems skiria daugiau savo minčių laiko.
Galbūt esate pastebėję, kad kartais galva būna visiškai tuščia, joje net nėra pasikartojančių minčių (dabar kalbame ne apie meditacines praktikas). Jūs pakliūvate į lėtai besisukančių minčių erdvę, kuri yra ne kas kita, kaip žemų vibracijų minčių laukas, neleidžiantis gimti naujai, šviežiai, įkvepiančiai minčiai. Kuo silpnesnė žmogaus vidinė jėga, tuo sunkiau jam priešintis žemų vibracijų minčių srautui. Dėl savo gyvensenos žmogus atsiriboja nuo dieviškosios energijos, kuri galėtų jį sustiprinti. Toks žmogus nesistengia mąstyti savarankiškai, nuolat laukia kitų žmonių nuomonės, sprendimų. Jo vidinė jėga silpsta, ir sąmonė negali pakilti į aukštesnį vibracinį lygmenį. Sugalvoti ką nors naujo, pažangaus tampa labai sunku. Kūrybinių minčių taip pat nėra. Tampa per sunku netgi išspręsti pačias paprasčiausias situacijas. Žmogus pradeda savimi nepasitikėti ir mano, kad neįmanoma ką nors pakeisti. Įmanoma. Reikia keisti savo aplinką, stebėti, kas riboja laisvę mąstyti, kurti, gyventi pagal savo sprendimus. Dažniausiai tai artimiausi žmonės, kurių energetika itin stipri ir kuriai pasipriešinti būna sunku. Pavyzdžiui, vyras. Tereikia jam pareiti namo, ir žmona pradeda gyventi ne savo gyvenimą. Ji mėgina jam įtikti, elgiasi ir kalba taip, kad tik jis neįsižeistų (nebūtinai iš baimės, dažniausiai – iš meilės). Moteris žino vyro nuomonę apie tam tikrus dalykus, tad savąją stengiasi nutylėti. Pamažu jos vidinė jėga nusilpsta, minčių lauko vibracijos sužemėja. Taip gali nutikti ir valdingų moterų partneriams, griežtų tėvų vaikams, ego užvaldyto žmogaus giminaičiams ir pan. Ką tokiu atveju daryti? Pirmiausia reikėtų atkurti bendrą savo energinį lygmenį, stengtis, kad vibracijos pradėtų kilti. Bendrauti su šviesiais žmonėmis, užsiimti veikla, kuri teikia džiaugsmo ir malonumo, klausytis harmoningos muzikos, valgyti sveiką maistą, būti gamtoje. Mintys netruks pereiti į aukštesnį dažnį, atsiras daugiau vidinės jėgos, o ji leis laisvai mąstyti, generuoti naujas idėjas, kurti gyvenimą, kokio jautiesi vertas.
Trimatėje erdvėje yra susitelkę daug grubios, tankios energijos. Tai žmogaus minčių ir jausmų sukurta neigiama energija. Ji yra nepaslanki, sunki, galinti netgi užkimšti žmogaus energinio kūno kanalus. Šie kamščiai veikia fizinę, emocinę ir psichinę žmogaus sveikatą, taip pat ir jo minčių lauką. Iš subtiliojo plano ar iš aukštesniosios sąmonės atėjusi šviesi, aukšto dažnio mintis iškart užspaudžiama grubių energijų, net nespėjus jos įsisąmoninti, suvokti jos esmės. Žmogus tarsi apsnūsta, jam per sunku galvoti, o veikti vedinas tos minties apskritai neturi jėgų. Negatyvi energija neleidžia įsitvirtinti šviesia kūrybinei minčiai. Žmogui daug lengviau galvoti apie tuos pačius, nereikšmingus dalykus, o visai lengva – apie blogus. Pažiūrėkite į jaunus žmones. Jų mąstymas greitesnis, vidinė jėga stipresnė, požiūris į gyvenimą yra pozityvesnis (nes turi mažiau sunkių patirčių, yra sveikesni). Jaunimas daug greičiau susigaudo situacijose, žino, kaip pasielgti, ir jų mintys turi tęstinumą. Įgyvendinę vieną idėją, jie drąsiai pereina prie kitos arba tą pačią idėją vis papildo naujomis detalėmis. Jeigu žmogus žinotų, kad reikia daugiau laiko skirti sau, reikia mylėti save, džiaugtis gyvenimu, būti tarp pozityviai nusiteikusių žmonių, domėtis pozityviomis ir tikslingomis žiniomis, jo vidinė jėga vis stiprėtų, mintys šviesėtų, gerėtų fizinė sveikata.
Kiekviena iš aukštesniojo plano atėjusi mintis (per žmogaus vidinį žinojimą), yra labai tikslinga. Ji siekia būti įgyvendinta. Todėl jai reikia žmogaus dėmesio energijos. Žmogų pasiekia daug minčių iš aukštesniojo sąmonės plano, bet jis toli gražu ne visas priima, kai kurių net neužfiksuoja arba jos būna nuslopintos grubios kitų minčių energetikos. Būna, kad žmogus suvokia naujai atėjusią mintį, bet nedrįsta jos įgyvendinti. Nemato būsimo rezultato, nesupranta jos tikslo. Mintis taip ir lieka neįgyvendinta. To rezultato ir nebūtina matyti iš karto, reikia tiesiog pradėti veikti. Net vienas mažas žingsnis gali atverti naujus kelius. Arba suteikti pagalbą kitam žmogui, kuriam Dievas stengiasi padėti per tave. Taigi, iš aukštesniosios sąmonės atėjusi mintis, negavusi jūsų dėmesio, tampa negyva. Vaizdžiai tariant, numarinate Kūrėjo mintis, nerealizuodami jų sunaikinate dieviškąją gyvybinę energiją. Praradusi savo gyvybingumą aukštesniosios sąmonės lauko mintis niekur nedingsta. Ji tampa negyva mintimi, kuri kaupiasi tam tikrame energiniame darinyje. Šis darinys trukdo žmogaus žemiškajai sąmonei susisiekti su aukštesniąja sąmone. Kuo daugiau žmogus ignoruoja minčių, kurios reiškiasi kaip nuojauta, kaip vidinis žinojimas, tuo labiau jis didina bedugnę tarp savęs ir aukštesniosios sąmonės, tuo sunkiau jam persikelti į keturmatę erdvę.
Siekdami galimybės susilieti su savo aukščiausiąja sąmone, turite ugdyti savo intuiciją, pasitikėti savo vidiniu žinojimu ir įrodyti tai veiksmais, t. y. stengtis įgyvendinti kilusias idėjas. Kartais aukštesniosios sąmonės mintis pateikiama kaip galimybė. Ar ji iš tiesų jums siųsta, galima spėti tik pradėjus veikti. Kol nėra veiksmo, tol negali žinoti, kaip viskas klostysis, ar galimybė teigiamai paveiks žmogaus dvasinį augimą, jo saviraišką. Kai žmogus žengia pirmuosius žingsnius, jo ryžtingumas, susitelkimas ir vibracinis sąskambis su nauja idėja sukuria aplinkybes, situacijas, kurios padeda realizuotis minčiai. Arba ne. Jūsų aukščiausioji sąmonė negali numatyti žemiškosios sąmonės veiksmų. Ji gali rinktis tai, kas jai patinka, bet nebūtinai, kas tikslinga. Nebūtinai tai, ką kviečia kurti aukštesnieji planai. Tad neignoruokite minčių iš savo subtiliojo plano, nepraraskite galimybės kelti savo sąmoningumo, pereiti į aukštesnį jo etapą.
Užtikrinti minties tęstinumą galite, pirmiausia, liovęsi galvoje sukę vis tas pačias mintis ir įsileidę naujų, leidžiančių pažiūrėti į tą pačią situaciją iš įvairių pozicijų. Kurkite įprotį paleisti mintis iškart, kai ką nors nutariate. Būtinai atlikite visus minties realizacijai reikalingus veiksmus. Kam kurti mintis, kurioms nesuteikiama galimybė realizuotis? Taip tik švaistomas laikas.
Ačiū 🙂
💜 Puiku.