7 ciklai III

7 ciklai (III-11)

Rytis ir Vakarė, išjautę save vidiniame pasaulyje, gebėjo jį pažinti. Jie pajuto, kaip giliai jų sąmonės yra persipynusios laikuose ir erdvėse. Kiek daug įvairių kūrybinių formų jie sukūrė tiek materijoje, tiek ne materijoje. Ne viename įsikūnijime jie žengė kartu, įgyvendindami savo svajones ir kurdami naujus dalykus. Ne viename įsikūnijime jie vienas kito nepažino, ir tik akimirkai susitikę, prasilenkdavo tiesiog nepajutę artumo arba nedrįsę pažvelgti giliau vienas kitam į akis ir pažinti ten esančią stiprybę, drąsą, ryžtingumą, meilę. O dar svarbiau, kiek daug sukurta formų ne materijoje, kiek įvairių projektų įgyvendinta skirtingose dimensijose ir tie visi projektai dabar persipina per visus jų sąmonės sluoksnius. Kiek daug žmonių yra susiję su tais projektais ir kiek daug savo kūrybos per tuos projektus įgyvendina ir kitos kosminės būtybės.

Rytis ir Vakarė, būdami kūrybinėmis mintimis, sukūrė daug projektų kuriuos galėtų realizuoti tiek materijoje, tiek ne materijoje. Vienas iš tokių projektų – apjungtos pakylėtosios sąmonės ašramas, kuriame iš Žemės erdvės atėjusios sielos galės lengviau įsigilinti į save, ugdyti save ir gebėti įeiti į savo vidinį pasaulį. Kol Vakarė veikė savo sielos ašrame su Mokytoju Maitrėja, ji suteikdavo žinias, kurias per ją perduodavo Pakylėtieji Valdovai. Kai jos žemiškoji sąmonė tapo labiau praplėsta ir ji galėjo suvokti savo aukštesniąją sąmonę, savo pakylėtąją sąmonę, Vakarė pamatė save savo dvasios ašrame. Šiame ašrame ji veikė kartu su Ryčio dvasios sąmone. Jie kartu priėmė sielas, kurios siekė tam tikros vidinės apsaugos ir palaikymo savo dvasinei kūrybai. Jei siela, eidama į įsikūnijimą, jau buvo pasiekusi tam tikrą išlaisvintos sąmonės lygį, tarkim, jos žemiškoji sąmonė jau buvo apsijungusi su savo sielos aukštesniąja sąmone, – tos sielos žengė į įsikūnijimą su aiškiai suformuotais saviraiškos tikslais. Tokios sielos nesiekia vien tik atidirbti savo karmos ar tik būti vidinės sąmonės užmarštyje. Eidamos per šį ašramą, jos turėjo galimybę susilieti su Pakylėtųjų Valdovų sąmone, gauti jų globą, palaikymą. Bet kartu šios sielos prisiima ir atsakomybę skleisti Žemėje pokyčio energiją ir siekti dvasinio augimo, siekti saviugdos, bei išlaisvinti savo žemiškąją sąmonę ir sielos sąmonę iš daugybės blokų ir sąstingio energijų. Prisiminus savo dvasinio ašramo egzistavimą, Ryčiui ir Vakarei atsirado naujos žemiškos galimybės per savo sąmonės kanalą į žemiškąją erdvę įlieti aukšto dažnio dieviškosios išminties ir meilės energijas. Vadinasi, vienas iš Vakarės ir Ryčio uždavinių buvo ir yra suteikti pagalbą žmonėms, einantiems savęs pažinimo ir dvasinio augimo keliu, tam suteikiant tiek žinias, tiek energiją iš subtiliojo plano. O per jų sujungtą pakylėtąją sąmonę leisti Kūrėjui įgyvendinti savo siekius keisti žmonių gyvenseną, mąstymą, atlaisvinant kūrybiškumą tiek žemiškajame, tiek sielos ir dvasios planuose.

Rytis ir Vakarė kasdien išeidavo į savo vidines keliones ir keliaudavo ten, kur vedė jų aukštesniosios sąmonės. Kai kada jie patirdavo savo sielos plano įvykius, kai kada susiliedavo su Kūrėjo mintimi. Vieną dieną jie gavo pasiūlymą apsijungti vienai žemiškai veiklai, į kurią įsilietų tiek jų žemiškoji mintis, tiek subtilusis pasaulis, gebantis veikti per jų sąmonės kanalą. Taip prasidėjo vis gilesnių tiesų atsivėrimai, supratimai vis aiškesnių savo gyvenimo tikslų – ir labiausiai juos nustebino tų tikslų skirtingumas. Kiekvienas sąmonės lygmuo yra pajėgus išskleisti savo gebėjimus ir galimybes ir tokiu atveju išsiskleidžia tos atsivėrusios sąmonės tikslai. Viskas būna pajungta sąmonės matricos kanaluose. Kiekviena išlaisvinta kūrybinė mintis rezonuoja su kitų žmonių minčių lauku. Kiekviena suvokta idėja jau turi galimybę realizuotis ir kitų žmonių gyvenimuose. Vieno žmogaus naujai atsivėrusios galimybės per sąmonės matricos kanalus, suaktyvina kitų žmonių miegančias galimybes. Pasaulis tikrai yra labai įvairiaplanis. Paaiškinti vieną įvykį per visus subtiliuosius lygmenis, paaiškinti, kaip tas vienas įvykis paveikia žmogaus gyvenimą ir žmonių gyvenimus, yra didžiulis darbas. O žmogus dažnai mąsto, kad jo pažinta tiesa būna tik jo asmeninis atradimas. Pirmiausia, ties tuo atradimu jau dirbo subtilieji planai – tam, kad tą mintį kaip galima tikslingiau perduotų žmogaus protui. Kai mintis perduodama ir žmogus ją supranta, vyksta minties išskleidimo procesai, kurie daro įtaką kolektyvinei sąmonei, o per ją ir kitiems žmonėms. Kai Kūrėjas sumąstė apjungti dvi kosmines sąmones ir įlieti jas į žemiškąją sąmonę, jis sukūrė daugiaplanę poveikio sistemą. Ir vienas iš tikslų buvo sukurti bendruomenę, kuri pajėgtų suvokti naujos sąmonės idėjas ir jas realizuoti žemiškame gyvenime. Daugybę idėjų Kūrėjas perduoda žmonėms per jų vidinę nuojautą, intuiciją, bet mažai tų idėjų iki galo realizuojasi. O visai naujos kūrybinės mintys labai dažnai būna atmetamos dėl dabartinio žmogaus susitelkimo į buitiškas mintis ir buitiškas problemas. Nesvarbu, ar tos mintys susietos su šeimos gyvenimu, karjera, ar su pasauline ekonomine, politine veikla. Viskas yra labai buitiška, viskas atsiremia į dabar labai suaktyvintą žemiško malonumo siekimą, į trimatės erdvės komfortiško gyvenimo sustiprinimą. Taip idėjos, galinčios kardinaliai keisti žmogaus gyvenseną, suteikti žmogaus protui naujus kūrybinius iššūkius, galimybes pasireikšti naujiems žmonių gebėjimams, dažniausiai yra atmetamos. Ir jeigu Kūrėjas siekia keisti savo sąmonę, siekia integruoti į ją iš Absoliuto lauko vieną naują pamatinę energiją, tai tikrai turi būti ir žmonių, gebančių bent iš dalies suvokti tų tiesų prasmingumą, reikalingumą. Kūrėjas nesiekia dar labiau pagerinti žmogaus trimatės erdvės pozicijų, dar labiau stiprinti žmogaus ego sąmonės išraiškos lauko. Jis jau daug ką išjautė per žemiškosios sąmonės išraišką ir jam tai jau tampa sena ir nebereikalinga. Bet sunaikinti savo nuostabią sąmonės formą – žmogų, tikrai nenori. Žmogaus materinė minties galia yra labai stipri, ir jeigu žmogus dar geba tyrai mylėti, tada jis gali kurti ne tik žemiškoje erdvėje, ne tik subtiliuose planuose, bet ir kituose pasauliuose, kurie jau egzistuoja arba tik egzistuos jo sąmonėje, žmogui sutelkus dėmesį į naujos idėjos gimimą. Kūrėjas žino, kad energijos, kurias galėtų perleisti per apjungtą sąmonę, turi duoti tam tikrą teigiamą rezultatą, ir dirbant su tokiomis energijomis, negalima procesų daryti tik per kelis žmones. Šis procesas turi paveikti daugelio žmonių sąmonę ir taip ją pakeisti, kad žmogus tikrai suvoktų jog gyvena amžinybėje ir jo sąmonė gali peržengti vis platesnes savo veiklos ribas, ir vis labiau savyje sužadintų naujus suvokimus, gebėjimus. Taip Vakarė su Ryčiu gavo pasiūlymą sukurti mokyklą, per kurią bus perduodamos ir žinios, ir pokyčio energija tiems, kurie pasiruošę išeiti iš buitiškų minčių lauko ir susitelkti į gilesnį savęs pažinimą.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *