7 ciklai (III-12)

Pirmiausia mokyklos platforma susikūrė energiniame plane. Ji susikūrė Žemės eteriniame kūne, vadinasi, čia apsijungė žemiškoji sąmonė su subtiliąja sąmone, o per žemiškuosius mokytojus visi energiniai procesai lengvai paliesdavo žmonių sąmonės laukus. Nusikelkime akimirkai į subtilųjį planą, kai kilo mintis sukurti mokyklą, kurioje vienu metu dirbtų tiek žemiški, tiek nežemiški mokytojai. Viešpats Maitrėja turi savo misterijų mokyklą, į kurią jis pakviečia mokytis daug Žemėje įsikūnijusių sielų. Kai jis pajautė naują Kūrėjo idėją apie mokyklą, kuri tuo pačiu metu galėtų egzistuoti ir žemiškajame, ir subtiliajame planuose, skirtingai nuo Jo mokyklos, kuri egzistuoja tik subtiliajame plane, tuoj sukruto padėti tokią mokyklą organizuoti. Pirmiausia reikėjo surasti stiprią žemišką sielą, kuri gebėtų perduoti subtiliojo plano informaciją. Žinoma, jis gerai pažinojo vieną savo mokinę Vakarę, kuri yra atsakinga, geba gerai perduoti Pakylėtųjų Valdovų laiškus, bet kuri nebuvo tinkamai sutelkusi savo dėmesio į vidinių procesų ugdymą. Maitrėja žinojo ir jos žemiškąją nedrąsą, nuolatinę abejonę išjaučiamomis tiesoms, bet prisiminė, kad Žemėje gyvena ir kita siela, kuri gali Vakarę papildyti valios, susitelkimo energija, kuri gali išskleisti didžiulę minties realizacinę jėgą ir kuri jau suvokė vidinio darbo esmę. Be to, kas gi subtiliajame plane nežinojo, kad šios dvi sielos yra apjungtos aukštesniuose planuose ir turės realizuoti daug galingesnes idėjas, nei žmonių ugdymas. Bet pagal tų dviejų sielų pasirinktas šio įsikūnijimo gyvenimo linijas tikrai nebuvo numatytas jų susitikimas. Nors jie ir gimė kartu viename krašte, viename laikmetyje, bet gyveno skirtingose šalyse ir kiekvienas ėjo savo gyvenimo keliu taip, kaip jį suprato ir kaip gebėjo. Tada Viešpats Maitrėja pasiūlė pakeisti šių sielų įsikūnijimo programą. Jis pasitikėjo abiejų sielų vidine galia ir nusprendė perduoti Kūrėjui savo mintį apie šių sielų suvedimo žemiškame plane galimybes ir jų atminties suaktyvinimą. Nusistebėjo Kūrėjas tokia mintimi, bet kartu ir nudžiugo. Kodėl gi nepabandžius čia ir dabar atlikti šiuos procesus.

Tiesa, bet kuris galingas kosminis procesas yra vykdomas per kelis šaltinius. Visados yra sukuriami keli atsarginiai variantai, kurie gebėtų įgyvendinti projektus, jei kas nors žemiškame plane atsisakytų tai įgyvendinti. Atrodo, kas gali atsisakyti pagelbėti Kūrėjui įgyvendinti Jo svajones? Pasakyčiau, kad beveik visi žmonės atsisako įgyvendinti vis naujas Kūrėjo mintis. Šiuo metu žemiškoji kolektyvinė sąmonė tapo tokia stipri ir savarankiška, kad Kūrėjo galią geba paneigti net ir tada, kai visi žmonės supranta, kokią jėgą Jis turi ir kokia menka jų pačių asmeninė jėga. Bet vis tiek žmogus mano, kad jis yra visiškas savo gyvenimo kūrėjas, nepriklausantis nuo Dievo valios, todėl nebendrauja su juo. O kai jau žmogui viduje kyla mintis, kad jis vis tik yra susietas su Kūrėjo sąmone, tai išradingoji kolektyvinė sąmonė paduoda minčių per religiją – kad Kūrėjas yra baudžiantis, piktas, negailestingas. Per mokslą – kad Kūrėjas kaip subjektas neegzistuoja (ir iš tikro neegzistuoja kaip atskiras subjektas, nes jis yra visa kas yra). Ir per žmogaus ego susireikšminimą iškelia žmogaus puikybę, nepriklausomybę net nuo jo gyvybinio šaltinio. Vadinasi, tikrai nėra daug žmonių, kurie norėtų įgyvendinti Dievo valią. Nes, kaip jau anksčiau sakiau, norėti žmogus daug ko nori. Jis net įsivaizduoja, kad kažką daro, nors iš tikro neturi vidinio susitelkimo pokyčio energijai išvystyti, pačiam keistis, pačiam sukurti kažką naujo, patikėti savo kūryba ir ją panaudoti kitų žmonių gerovei, dvasiniam augimui. O ir tie, kurie jau susitelkia į Kūrėjo valios įgyvendinimą, turi turėti savo stiprią valią, didžiulį susitelkimą į siekiamybę, tyrą širdį ir gebėjimą suvaldyti savąjį ego. O kur dar aukštų vibracijų poveikis žmogaus fiziniam kūnui, emociniam, mentaliniam kūnams. Kur galinga disciplina, gebėjimas daug ko atsisakyti vardan tam tikrų rezultatų. Juk sportininkai nelaimi olimpiados aukso medalio atsitiktinai. Iškovotas olimpinis auksas parodo, kiek daug metų sportininkas gyveno tam tikroje disciplinoje, kiek daug ko jis atsisakė, kad galėtų susitelkti į fizinės formos palaikymą. Žinoma, jis mato tame savo gyvenimo prasmę, bet jos siekdamas jis įdeda daug fizinės ištvermės, valios, žinių ir sėkmės energijos. Taip ir žmogus, siekiantis įgyvendinti Kūrėjo valią, turi turėti stiprią žemišką valią, susitelkimą, siekiamybę. Maitrėja žinojo, kad jo mylima Vakarė turi daug gerų savybių, bet jai trūksta susitelkimo ir valios. Ir šalia atsirado žmogus, gebantis sutelkti tiek savo, tiek jos valią naujiems procesams įgyvendinti. Labai dažnai žmonių sielos yra pasiruošusios dideliems projektams įgyvendinti, bet žemiškoji sąmonė nepajėgia išeiti iš tam tikros komforto zonos arba nepajėgia išlaikyti savo dėmesio sutelkimo – ir daug kas lieka neįgyvendinta. Atrodo, žmogus jau pradeda skleistis, pradeda pajusti vidines galias, pradeda kurti, svajoti ir… jam pritrūksta siekiamybės nuolat žengti pirmyn. Jis pasilieka jam naujai atsivėrusiame pažinimo lauke. Jis puikiai jame gyvena, susikuria tam tikrą tiek žemiškosios, tiek sielos sąmonės komforto zoną ir toliau gerai gyvena žemiškame pasaulyje. Gerai, jeigu jo lauke yra žmonių, kurie vis dar eina pirmyn ir juos vedasi kartu, bet jeigu tokie žmonės pavargsta ir atsisako savo siekiamybių, tai Kūrėjo mintys užsidaro tam tikrame minčių lauke, ir žmogaus gyvenimas sustoja vienodų patirčių lauke. Tai nėra labai blogai. Bet kokiu atveju tai yra žmogaus kūryba, tačiau pokyčio energija, ateinanti tik iš sielos energinio lauko, neturi tokio didelio poveikio, kaip pokyčio energija, ateinanti iš dvasios plano, ar net iš Kūrėjo kūrybinės minties.
Vakarė jau daugybę kartų būtų atsisakiusi savo naujų užduočių, jeigu nebūtų turėjusi Ryčio palaikymo. Ir ne vien dėl to, kad jai reikėjo atsisakyti daug ko žemiško, – tai jai niekada nesudarė sunkumo, bet ir dėl energinės valios apkrovos. Išlaikyti dėmesio sutelkimą taip, kad realizuotųsi naujas sąmonės laukas yra tikrai sudėtinga. Jeigu žmogus neišlaiko dėmesio energijos sutelkimo, tai tas minčių laukas susilpnėja ir todėl neįsimaterina. Pokytis neįsitvirtina materijoje. O turint mokyklą ir savo mokinius, pokyčio materinį lauką turi sukurti ne tik sau, bet ir mokiniams, ar, pavyzdžiui, knygos skaitytojams – ir jis turi būti labai stiprus, kad atlaikytų kitų žmonių abejones, prisirišimus prie senų įsitikinimų ir, galiausiai, žmonių nenorą siekti gyvensenos pokyčio. Šį sukurtą sąmonės lauką globoja subtiliosios būtybės – jos paduoda savo energiją, kad tik kuriančioji mintis galėtų lengviau išsiskleisti žmogaus gyvenime,– tačiau susitelkimą valdo pats žmogus.