7 ciklai III

7 ciklai (III-13)

Grįžtant prie klausimo kas yra žmogus ir kas yra jo sąmonė, atsakyčiau – įsigilinkite į čia užrašomas mintis. Žmogus yra Kūrėjas ir jis gali kurti subtiliuose lygmenyse. Rytis ir Vakarė simbolizuoja tiesiog žmogų ir jo gebėjimus suvokti save kaip subtiliąją būtybę. Ir šis pasakojimas apie žmogų persipina per dviejų žmonių veiklos istoriją. Sukūrus mokyklą, kurioje galėjo skleistis žinios, Rytis ir Vakarė susidūrė su situacija, kuri reikalavo spartaus jų dvasinio augimo. Prisiminęs tą situaciją Kūrėjas nusišypsojo: štai čia prasideda gilusis suvokimas, kas esi ir kuom gali būti.

Kūrėjas pasiėmė kitą arbatos puodelį, pasikvietė šalia atsisėsti savo Pašnekovą ir paniro į gilius apmąstymus, prisiminimus. Kūrėjas ir sako: „Žinai, mielas mano drauge, daug nuostabių minčių, formų esu sukūręs per savo ilgą mąstymo laikotarpį. Kiekviena iš jų labai savita, man pačiam labai graži ir įdomi, bet žmogus man labiausiai patinka. Ir patinka jis savo nenuspėjamumu. Sukūriau sąmoningą būtybę, kurios veiksmų ir pats negaliu nuspėti. Žmogus atspindi mano gebėjimą mąstyti, kurti, o kartu jis geba savaip suprasti pasaulį, savaip padaryti savo sprendimus ir niekados nežinai, ką jis pasirinks ir ką jis suaktyvins. Bet aš sugalvojau sustiprinti žmogaus mąstymo galią ir atverti didesnius suvokimo laukus, todėl leidau Ryčiui ir Vakarei pasinerti į naujas savęs pažinimo akimirkas. Bet šiuo atveju pažinti save ne kaip žemiškos sąmonės būtybę, o kaip kūrėją, gebantį suvokti nematerines erdves ir gebantį įmaterinti daug naujų dėsnių ir principų žemiškoje veikloje. Tu, mielas mano Pašnekove, pažiūrėk kiek daug spalvų gali išskleisti žmogaus mintis.“

Ir abu paniro į savo regėjimus. Jie ramiai stebėjo kaip skleidžiasi žmogaus galimybės, kaip kardinaliai keičiasi žmogaus gyvenimas Žemėje. Jie matė, kaip tamsias, niūrias spalvas keičia švelnių atspalvių energijos, kaip galingai skleidžiasi meilės jausmas suderintas su išminties informacija. Žmogaus mintis tapo laisva kūryboje. Jos neužspaudė nei baimės, nei kompleksai, nei neišmanymas. Kiekviena mintis galėjo įeiti į sudėtingų minčių srautus ir pasiimti mintis, reikalingas jų kūrybai. Kaip buvo gera stebėti, kaip laisvai žmogus geba disponuoti kosmose esančia informacija. Juk tiek daug pasaulių egzistavo visatose, tiek daug idėjų, minčių yra minčių laukuose ir visomis jomis gali naudotis žmogus.

Žmogus, perėjęs savęs sukaustymo ir apribojimo laikotarpį, atsivėrė galimybėms suvokti pačias įvairiausias žinias. Ar įmanoma suvokti, kas yra Visata? Žinoma, kad ne, nes ji yra daugiaplanė, daugiamatė, egzistuojanti skirtinguose laikuose ir skirtingose erdvėse. Bet žmogus gali ne vien aiškintis, kas jis yra ir kas yra Visata, o gyventi kūryboje su naujais savo kūrybiniais projektais. Juk ne taip svarbu kiek tu žinai, kiek svarbu, ką padarai su tuo ką žinai. O žmogus gali tiesiog kurti savo naują gyvenimą. Štai Kūrėjas ir parodė, kaip jis leido žmogui atskleisti pačias įvairiausias visatoje egzistuojančias žinias ir naudojantis jomis kurti savo gyvenimą. Svarbu gyventi su tomis žiniomis, jas panaudoti savo kasdienybėje ir sukurti naują žmogaus gyvenimo modelį, kuris dar labiau leistų išsiskleisti žmogaus minties galiai. Pašnekovas stebėjo tuos procesus ir pagalvojo, kad Kūrėjas tiesiog griauna viską, ką iki šiol buvo sukūręs. Jis paneigia savo kūrybą ir paneigia būtent per savo kūrinį, per žmogų. Ką reiškia, paneigia savo kūrybą?

Visatoje, arba teisingiau pasakius, Saulės sistemoje, buvo sukurta galimybė kūrybinei minčiai įeiti į materiją ir joje gyventi. Kūrėsi subtilieji planai, kūrėsi žmogaus minties laukas ir viskas susidėliojo į tam tikrą nuoseklumą, į tam tikrą visaapimantį planą. Viskas vyko nuosekliu involiuciniu būdu, kai kiekviena sąmonė, pradedant elohimiška sąmone, žemino savo vibracijas, kūrė vis tankesnes formas, kol susikūrė žmogus, gyvenantis Žemėje. Jis galėjo augti, pažinti save ir evoliucionuoti. O dabar Kūrėjas sugalvojo viską apimantį planą pakeisti, pakeičiant žmogaus minties galią. Šiuo metu ne elohimai kuria pasaulius, o žmogus kuria visus pasaulius, tiek žemiškąjį, tiek subtilųjį. Žmogaus mintis įsikišo į Kūrėjo minties lauką ir geba paneigti viską, ką Kūrėjas sukūrė. Tiesa, žmogus turi teisę viską paneigti, bet tik tiek, kiek Kūrėjas jam leidžia. Kita vertus, žmogaus sąmonė dar nėra tiek išlaisvėjusi, kad galėtų paneigti viską. Paneigti vardan paneigimo negalima, bet paneigti galima sukuriant kažką naujo. O sukurti naujo reikia daug galingesnio, protingesnio, nei egzistuoja tas, ką paneigi. Jeigu žmogus gali paneigti subtiliojo plano egzistavimą, vadinasi, jis savo minties galia turi gebėti sukurti jį kitokį. Ar žmogus gali pakeisti arkangelo prasmę, ar elohimo idėją? Žinoma, kad gali. Nes žmogaus minčių lauke kiekviena kosminė būtybė egzistuoja tiek, kiek žmogus ja tiki ir ji yra tokia, kokią ją žmogus įsivaizduoja. Ką įsivaizduoja Kūrėjas ir kaip jis suvokia savo kūriniją, tai jau jo reikalas. O žmogus Visatą, Kūrėją, o tuo labiau subtiliuosius lygmenis įsivaizduoja tik pagal savo suvokimo lygmenį. Juk viskas egzistuoja mintyje ir jeigu mintį keiti, tai keičiasi ir tai, kas egzistuoja. Jeigu daug kas mąsto panašiai, priima tam tikras tiesas kaip už tikrą realybę, tai ir tampa žmogaus suvokiama realybe. Viskas priklauso nuo to, kiek žmonių palaiko tą mintį. Jeigu palaikančių yra daug, tada mintis tampa reali, įmaterinta. Jeigu dabar Kūrėjas leidžia žmogui pagalvoti apie tai, kad žmogus gali keisti subtilųjį pasaulį, tai po kažkurio laiko tas pasaulis ir pasikeis. Žmogaus realybė taps kitokia. Pasikeis ne patys angelai, arkangelai ar visata, pasikeis žmogaus mąstymas ir suvokimas kas yra Visata ir kosminės būtybės.

Šiuo metu žmogaus minčių laukas dar labai ribotas. Jam sunku susivokti žemiškose situacijose, jis labai mažai laiko skiria savęs suvokimui, jo mintis yra neišlaisvinta, neištobulinta. Jo mintis sukūrė realybę, kuri nebeturi net savo tvirto gyvybingumo. Mintis tampa negyvybinga, energijos sunkiai cirkuliuoja per žmogaus kūną, o tuo labiau per žmogaus mintį. Žmogaus energinis laukas tapo kietas, nepralaidus naujų minčių energijai ir žmogus per save negeba perleisti kosmines energijas, kosminės išminties ir meilės energijas. Kūrėjas nusprendė leisti žmogui nors akimirkai patikėti, kad jis gali susikurti kitokią Žemę, kitokį tarpusavio bendravimą, kitus dėsnius, kitą erdvę ir kitas mintis. Žmogus atsivėrė minčiai, kad jis gali praplėsti savo mąstymo ribas, gali išlaisvinti savo kūrybines galias. Gali suvokti nepažintą Tiesą, o ją pažinus, įmaterinti. Egzistuojančioje pasyviojoje energijoje yra labai daug informacijos. Joje glūdi amžinybėje sukaupta informacija ir ji neišgeneruoja visos savo jėgos, nes mažai tų, kurie ją pažintų ir išskleistų į veiksmą. Kūrėjas nusprendė, kad jau laikas kai kurias idėjas paimti iš tamsiosios substancijos, iš pasyviosios energijos ir leisti jai tapti aktyvia, veikiančia ir generuojančia savyje daug naujos išminties ir naujų galimybių. Taip Rytis ir Vakarė per meditaciją iškeliavo į pasyviosios energijos erdvę, parsinešti naujos kūrybinės energijos. O Kūrėjo mintyje tarp meilės ir išminties energijų įsitvirtino naujų galimybių energija, kuri leis žmogui naujai kurti matomą ir nematomą pasaulius. Keisti Žemėje egzistuojančius dėsnius kitais dėsniais ir kurti kitokį žmogaus gyvenimą, kartu keičiant ir jo, kaip žmogaus subtiliuosius kūnus.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.