Sąmonė yra daugiamatė. Ją suvokti nėra paprasta. Žmogui keliant savo sąmoningumą, tam tikras sąmonės sklaidos lygmuo yra suprantamas vis kitaip, vis giliau, vis plačiau, apjungiant daug naujai suvokiamų idėjų. Sakyti, kad šis sąmonės suskirstymo lygis yra teisingas ir nekintantis – negalima. Prasiplėtus žmogaus sąmoningumui, suvokimas apie sąmonę keičiasi.
Pažiūrėkime, kaip galima sąmonės lygius apibūdinti pačiu paprasčiausiu būdu. Pirmosiose knygos dalyse kalbėjome apie žemiškąją sąmonę, sielos sąmonę, esybės sąmonę, kibirkštį.
Trumpai priminsiu, kad žemiškąją sąmonę sudaro kūno sąmonė, emocinė sąmonė ir mentalinė sąmonė. Gyvenimas skleidžiasi per kuriamą arba suvokiamą mintį, išjaučiamą emociją ir fizinio kūno veiksmą.
Sielos sąmonė taip pat yra išsiskaidžiusi į tam tikrus lygmenis. Yra žemesnioji sielos sąmonė, kuri yra tapatinama su žmogaus įvaizdžiu, arba kitaip tariant, tai sielos sąmonės dalis, kuri yra įsikūnijime. Yra aukštesnioji sielos sąmonės dalis, kuri apjungia buvusius įsikūnijimus, ir aukštesnioji sielos sąmonės dalis, kuri apjungia sielos sąmonės tiek šio įsikūnijimo, tiek buvusių įsikūnijimų patirtis su esybės sąmonės žemesniąja dalimi. Žodžiu, sudaro galimybes sujungti sielos sąmonę į tam tikrą vientisumą, kuris atspindėtų vis aukštesnius žmogaus – sielos siekius. Tai sudaro galimybes žmogui nuolat tobulėti.
Toliau sielos sąmonė pereina į esybės sąmonę, kuri taip pat skirstoma į tris pagrindines dalis: aukščiausioji sąmonė, pakylėtoji sąmonė ir esaties sąmonė. Sielos sąmonė žemiškajame plane pasireiškia per eterinį kūną, o esybės sąmonė per šviesos kūną.
Žmogui praplėtus savo suvokimo lauką, galima suvokti, kas yra kosminė sąmonė, turinti krištolinį kūną, ir kas yra subatominė dalelytė.
Kūrėjo sąmonė nuolat atsinaujina ir tuo pačiu ji visados turi galimybę tobulėti vis daugiau. Taip ir žmogus gali nuolat siekti vis daugiau. Tik žmogus tą siekiamybės jausmą dažnai suvokia kaip troškimą kažką pasiekti daugiau, kažką turėti daugiau, kažką patirti daugiau tik savo žemiško gyvenimo veikloje, ar kitaip tariant, savo išoriniame pasaulyje. Bet ateina laikas, kai žmogus suvokia, jog jis gali siekti daugiau ir per savo vidinį pasaulį, kuris yra toks pat realus, o gal net realesnis nei išorinis pasaulis. Gyvenant trimatėje erdvėje, žmogui realu atrodo tai, kas matoma ir jaučiama išorine akimi ir visais jutiminiais organais. Gyvenant keturmatėje erdvėje žmogus pradeda suvokti, kiek daug įtakos jo gyvenime turi Visatos dėsnių žinojimas, gebėjimas kurti savo mintimis, gebėjimas valdyti savo jausmus ir dar daugelis kitų iki tol nepažintų dalykų. Tada realybė prasiplečia. Tik protas tą realybę nori paneigti, nes mano, kad tai tiesiog negali egzistuoti. Iš tiesų egzistuoja viskas, apie ką žmogus mąsto. Jeigu jis mąsto, kad egzistuoja tai, ką jis pajėgus apčiuopti ir įvertinti, tai tas jame ir bus gyva. Jeigu žmogus suvokia, kad egzistuoja jo sąmonė, kurios ribos yra daug platesnės nei žemiškojo proto, tai taip ir bus. Jeigu žmogus mano, kad jo sąmonė gali prasiplėsti iki Kūrėjo sąmonės lygmens – taip ir bus. Bet žmogus gali pasirinkti pripažinti tik žemiškąjį gyvenimą ir gyventi to suvokimo ribose.
Žmogus gali rinktis, kokioje realybėje nori gyventi. Tiesa, kol kas nesirenka, nes nesuvokia, kad gali rinktis. Gyvenimas trimatėje erdvėje, kuri buvo aktyvi tūkstančius metų ir kuri sukūrė tam tikrą patirtį, leido žmogui padaryti prielaidą, kad tik tokia erdvė ir yra reali. Tada žmogus galvoja, kad visatoje tik jis yra vienintelė gyvybės forma, na, gal dar daro prielaidą, kad gali būti ateivių, bet kad šalia jų pačių egzistuoja daugybė subtilių nematomų būtybių, to nepriima už tiesą. Ši patirtis sukūrė labai stiprias nuostatas kas yra realu ir kas yra nerealu. Matant, kad žmogaus kūnas miršta, įsitvirtino mintis, kad žmogaus gyvenimas ir baigiasi su kūno mirtimi. Bet pamėginus suvokti, kad mintis ir jausmas egzistuoja kažkur neapčiuopiamoje erdvėje, galite daryti prielaidą, kad mintis ir jausmas ir toliau gali egzistuoti nepriklausomai nuo to, kad kūnas mirė. Kaip šiuo metu jūs manote, kad neegzistuojate po mirties, taip ir siela, būdama ne įsikūnijime, gali manyti, kad neegzistuoja materijoje. Čia priklauso iš kokio suvokimo kampo į save pažiūrėsite. Žiūrėdami į save iš žemiškosios sąmonės lygmens, nematysite savęs subtiliajame lygmenyje, o žiūrėdami į save iš subtiliojo plano, jūs nematysite savęs materijoje. Bet išlavinta sąmonė, gebanti save išjausti visuose savo sąmonės lygmenyse, gali save apčiuopti tiek materijoje, tiek nematerijoje. Kai pradedate save suvokti subtiliojoje erdvėje, kai pajaučiate savo vidinio pasaulio realumą, jums atsiveria galimybė save suvokti ir matyti visose erdvėse.
Reikia ne tik žinoti, kad egzistuoja išorinis ir vidinis žmogaus pasaulis, bet ir abu tuos pasaulius vienodai išjausti, vienodai patikėti jų realumu. Tokiu atveju jūs pereinate į ketvirtą savo sąmonės suvokimo lygmenį ir leidžiate savo sielos sąmonei įsiterpti į jūsų mintis, jausmus ir gyvenseną.
Keturmatėje erdvėje, atsivėrus jūsų sielos sąmonei, pirmiausia atsiskleidžia jūsų intuicija ir gebėjimas įsiklausyti į savo vidinį balsą. Dažniausiai žmogus nelabai geba klausytis savo intuicijos ir nepagalvoja iš kur kyla tos mintys, kurios nurodo būsimą ateitį arba pasako teisingą situacijos sprendimo variantą. Iš tiesų, intuicijos informacija ateina iš aukštesniosios žmogaus sąmonės – sielos sąmonės. Nereikia savęs kaip žmogaus atskirti nuo sielos ar esybės. Viskas jumyse persipina ir viskas yra tiesiog jumyse. Dažnai žmogus mano, kad siela yra kažkas atskiro nuo žemiškosios sąmonės, kad ji tarsi savaime kitur egzistuotų, kaip kažkur egzistuoja Kūrėjas. Esmė ta, kad viskas egzistuoja jumyse, tik suvokimo gyliai yra skirtingi ir tai priklauso nuo minties vibracijų dažnio. Jūs galite mąstyti vienu dažniu ir būti aktyvūs žemiškame išoriniame plane, jūsų mintys gali vibruoti aukštesniu dažniu ir jūs jau mąstote ir gyvenate aukštesnių dažnių pasaulyje – keturmatėje erdvėje, o gali būti, kad jau mąstote dar aukštesniu dažniu ir gaunate informaciją iš dar gilesnių savęs suvokimo sluoksnių, iš vis aukštesnio sąmonės lygio. Kiekvienas jūsų jausmas, kiekviena jūsų mintis egzistuoja tam tikrame energiniame lygmenyje, ir kuriame lygmenyje jos dominuoja, ten kuriasi ir jūsų materinė energija, kuri išsiskleidžia jūsų kasdienybėje. Jeigu jūs labai dažnai liūdėsite, gyvensite baimėje ar pyktyje, jeigu jūsų mintys bus primityvios, jūs sukursite žemų vibracijų energinį lauką, kuris skleisis jūsų kasdienybėje. Tokiu atveju jūsų gyvenime realizuosis tai, kas gali egzistuoti tokių žemų vibracijų lygmenyje: tai yra, apgaulė, nerimas, skurdas, nepasitenkinimas gyvenimu, ligos, blogi santykiai, sudėtingos gyvenimiškos situacijos ir priklausomybė nuo kolektyvinėje sąmonėje įsitvirtinusių minčių egregoro. Toks gyvenimas tikrai nėra lengvas, bet visados yra galimybė iš tokio gyvenimo pasitraukti, perkeliant savo dėmesio energijos sutelktumą į teigiamesnes mintis ir šviesesnius jausmus. Tam reikalingos jūsų vidinės pastangos ir valia, nes neigiamų energijų egregorai geba labai įtraukti žmogų į tas būsenas. Juk blogai galvoti yra lengviau, nei gerai, bet galvojant blogai, materializuojate ir blogą savo gyvenimo aplinką. Vadinasi, už savo nesėkmes gyvenime jūs patys atsakote, o ne Dievulis baudžia. Susitelkus į aukštesnių vibracijų mintis ir jausmus, jūs pamažu įsitvirtinate teigiamesnėje aplinkoje, vadinasi, jūsų gyvenime problemos sprendžiasi lengviau, tai, kas neigiamo yra jūsų aplinkoje, tarsi prasilenkia su jūsų gyvenimu. Jūsų gyvenimo energinis laukas nesusilieja su žemų vibracijų lauku ir jūsų gyvenime gali nepasireikšti tai, kas dažnai pasireiškia daugumai žmonių. Bet jeigu jūs netikėtai išgyvensite neigiamą jausmą ar leisite sau nesuvaldyti emocijų ar neigiamų minčių, jūs iš karto atsidursite žemesnių vibracijų lygmenyje ir jūsų gyvenime iš karto pasireikš situacijos, atitinkančios šį lygmenį. Todėl mokėkite greitai susivaldyti ir susitelkti į teigiamumą. Žmogus labai norėtų, kad už jo nesėkmes gyvenime būtų atsakingas kas nors kitas, bet ne jis pats. Dažnai primeta atsakomybę kitiems žmonėms, valdžiai ar net Dievui, kad tik nereikėtų dirbti su savimi ir valdyti savo neigiamas mintis ar jausmus. Tikiuosi, jūs gebate prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir suvokiate, kad tik nuo jūsų pačių priklauso jūsų gyvenimo sėkmė.